Labas, Aivarai! Pirmiausiai prisistatyk. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu toks?
Esu paprastas žmogus, užaugęs nedideliame miestelyje. Lankiau mokyklą, vėliau persikėliau į šiek tiek didesnį miestą, kad galėčiau studijuoti ir įgyti žinių. Sėkmingai pabaigęs studijas, kabinuosi į gyvenimą toliau.
Besimokydamas supratau, kad švietimo sistemos teikiamų žinių tikrai neužtenka ir, norint gyventi kokybišką gyvenimą, reikia mokytis savarankiškai. Taigi, įgijęs nemažą, bet kol kas dar ne tokį, kokio norėčiau, žinių bagažą, ir pastebėjęs, kad patinka šias žinias perduoti kitiems įkūriau Saviugdos akademiją.
Ar dažnai sau keli iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo bailaus Nuobodylos iki superherojaus Betmeno padėtum save?
Taip, dažnai. Tik vieni mano iššūkiai arba tikslai būna paprastesni, greitai tampantys įpročiais, kiti sudėtingesni ir norint pradėti juos vykdyti, kiekvieną dieną reikia nueiti nemažą kelią .
Esu savikritiškas, todėl įsivertinsiu penketu. Prie televizoriaus nesėdžiu, bet ir dar nesu tas, kuris sukasi kaip vijurkas. Užtektų jūsų skalėje nukeliauti iki 8-9, nes reikia palikti laiko ir ramybei, kuomet ir ateina auksinės mintys.
Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?
Tobulėjimas – tai ne tik gilinimasis į kokią nors sritį ir teorinių žinių rinkimas. Norint keistis, reikia žinias pritaikyti praktikoje. Vienas įdomesnių mano iššūkių ir būdų, kaip pritaikyti turimas žinias – gyventi sveikai.
Šio iššūkio ėmiausi prieš 7-erius metus, tuomet jau buvau sukaupęs nemažai informacijos teigiančios, kad vegetariškas gyvenimo būdas yra daug sveikesnis nei daugeliui mūsų įprastas.
Ir, nors būdamas užkietėjęs mėsėdis, tvirtai nusprendžiau atsisakyti gyvulinių produktų. Kad būtų dar įdomiau, nusprendžiau atsisakyti ir alkoholio.
Pradžioje taisyklės buvo pakankamai griežtos – nevalgiau visiškai jokių gyvulinės kilmės produktų, tačiau po gero pusmečio sąlygas sušvelninau ir leidau sau valgyti pieno produktus ir kiaušinius, nes stipriai krito svoris, o logiško sprendimo, kaip kitaip gauti pakankamai reikiamų baltymų, neradau.
O kodėl pasirinkai šį iššūkį?
Visa istorija prasidėjo prieš 6–7 metus, studijuojant antrame kurse. Kaip ir kiekvienas jaunas maksimalistas, norėjau suspėti visur: ir pasimokyti, ir užsidirbti, ir kokybiškai pastudentauti. O tam reikia daug laiko ir energijos.
Todėl radęs pakankamai informacijos, kad vegetarai turi daugiau energijos, nusprendžiau tapti vienu jų.
Besidomėdamas ir besigilindamas į daugelį sričių supratau, kad sveikata yra visko pamatas. Be geros savijautos ir tinkamo energijos lygio daug sunkiau pasiekti norimų tikslus.
O ir per 110-120 energingo ir sveiko gyvenimo metų (tiek gyvena sveikieji kaukaziečiai, tibetiečiai, japonai, skandinavai) galima spėti nuveikti daug daugiau nei per standartinius 70, kurių paskutinieji dažniausiai būna panašūs į egzistavimą, o ne į pilnavertį gyvenimą.
Tarp kitko: Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 67 metai.
Apskritai, kaip sekėsi siekti savo tikslo? Ir kas labiausiai trukdė tavo kelyje?
Daugumą iššūkių įveikiu naudodamasis valios pastangomis – darau tai tol, kol pavyksta padaryti. Tą patį metodą naudojau ir alkoholio bei mėsos atsisakymo atveju. Su alkoholiu viskas buvo pakankamai paprasta – pasakiau sau, kad nuo gruodžio pirmos negeriu ir beveik taip ir buvo.
Tačiau kvailas įprotis lėmė, kad kartą atėjęs į klubą užsisakiau vyno taurę, kurią, aišku, išgėriau.
Tai buvo gruodžio 15 diena ir paskutinė mano išgerta taurė. Vėliau daug draugų įkalbinėjo, gundė, tačiau jiems nepasidaviau. Ir dabar jau 7 metus nevartoju alkoholio. Tuo labai džiaugiuosi, nes žalos jis padaro daugiau negu naudos – bent kol kas taip manau .
Su mėsa buvo sudėtingiau. Nusprendęs nebevalgyti mėsos, sąžiningai stengiausi tai daryti, bet po mėnesio, noras suvalgyti mėsos taip sustiprėdavo, kad nepavykdavo atsilaikyti.
Taip tęsėsi apie pusę metų – nustodavau valgyti mėsą ir vėl pradėdavau, kol sugalvojau pasidaryti organizmo valymą ir pora savaičių gėriau tik vandenį.
Po valymo nebesinorėjo jokios mėsos ir sėkmingai pusmetį valgiau tik augalinį maistą. Energijos iš tiesų padaugėjo, apie tokį dalyką kaip nuovargis visai pamiršau, organizmas reikalavo mažiau miego.
Tačiau reikėdavo įdėti daug pastangų, kad nemažėtų svoris ir fizinė jėga. Tam į racioną pridėjau kiaušinius ir pieno produktus.
Taip maitinausi apie 4 metus ir, nors energijos netrūko, savijauta blogėjo, jaučiau, kad kažko trūksta. Aišku, toliau domėjausi sveika mityba.
Gilintis buvo sudėtinga, nes yra labai daug tyrimų, prieštaraujančių vieni kitiems, begalės sveikatos organizacijų, institutų, kurių duomenimis pasitikėti negalima. Kai kuriems iš jų sunku rasti patvirtinimų ar logiškų paaiškinimų dėl vienokio ar kitokio siūlymo, į kitus žiūrint kyla abejonės, ar šios organizacijos iš tikrųjų siekia padėti žmonėms tapti sveikesniems.
Galiausiai supratau, kad geriausia mokytis iš tų, kurie gyvena ilgiausiai ir sveikiausiai, o jie tikrai ne veganai. Todėl, galiausiai, vėl grįžau prie mėsos valgymo. Žinoma, dažniausiai stengiuosi valgyti ekologišką mėsą.
Besidomėdamas ir besigilindamas į daugelį sričių supratau, kad sveikata yra visko pamatas. Be geros savijautos ir tinkamo energijos lygio daug sunkiau pasiekti norimus tikslus.
Kaip jauteisi pabaigęs iššūkį? Ar pasiekei, ko pradžioje tikėjaisi?
Jaučiuosi gerai, nes tai padėjo man daug sužinoti ir išmokti. Pasiekiau gal net daugiau negu tikėjausi, bet nemanau, kad tai pabaiga.
Tai – nebaigtinis tikslas, į sveiką gyvenimo būdą galima gilintis nuolat ir, manau, tą darysiu vis grynindamas žinias. Esu įsitikinęs, kad tai peraugs į daugybę paskaitų ir bent vieną knygutę mitybos tema.
Lauksiu knygos! O ką naujo išmokai savo iššūkio metu?
Tikrai nesigailiu, kad priėmiau šį iššūkį, nes išmokau labai daug. Pirmiausia, apie mitybą ir jos principus sužinojau tiek, kiek dauguma žmonių nesužino per visą savo gyvenimą.
Sutvarkyta mityba padeda man puikiai jaustis kiekvieną dieną. Viską patyriau savo kailiu ir to tikrai nepakeis jokios teorinės žinios.
Taip pat eilinį kartą įsitikinau, kad gali būti labai daug įrodymų, tyrimų, kurie nebūtinai yra teisingi.
Ir net galvodamas, kad atradai tiesą, negali nustoti gilintis, tikrinti, tyrinėti, nes kažką panašaus į tiesą atrasi tik tuomet, kai bent 5 kartus pereisi iš būsenos „viską suprantu“ į būseną „nieko nesuprantu“. Bet net ir tuomet negali būti užtikrintas, kad esi teisus.
Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?
Visiems, kas domisi sveika gyvensena arba nori pradėti gyventi sveikiau, patarčiau atsisakyti alkoholio. Man tai pavyko padaryti labai lengvai. Manau pagrindinį vaidmenį čia sužaidė stipri valia ir savo nuomonės turėjimas.
Daugumai pagrindinė kliūtis šioje vietoje bus aplinka, kurios keisti nebūtina, tačiau pripratinti prie „naujo“ savęs – būtina. Tam reikia įsisąmoninti, kad gyvenate sau, o ne aplinkiniams ir reikia daryti tai, ko patys norite.
Kalbant apie mėsos atsisakymą, pirmiausia pagalvokite, ar jums to tikrai reikia.
Jeigu esate labai didelis gyvūnėlių mylėtojas ir dėl to nenorite valgyti mėsos, tuomet galite bandyti, bet reikia žinoti, kad tai tinka tikrai ne kiekvienam.
Gyvename puikiais laikais, kai mokslas pakankamai pažengęs į priekį, ir suderinus produktus, o trūkstamas medžiagas papildžius maisto papildais, galima puikiai maitintis. Tik šis gyvenimo kelias reikalauja daug žinių, kurias būtina įgyti prieš pereinant prie tokio maitinimosi būdo.
O visiems kitiems, kurie valgo mėsą – valgykite ją teisingai. Tai yra, nevalgykite jos, kaip dauguma mėgsta – su angliavandeniais. Nebijokite riebaus maisto, nuo jo pilvas neauga, jis, vėlgi, auga nuo angliavandenių.
Na, ir nepamirškite papildyti vitaminų ir mineralų atsargų organizme. Gilinkitės į mitybą, nes tai padės visose gyvenimo srityse.
Taaaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?
Artimiausias iššūkis yra paruoši ir pravesti mane pasamdžiusios įmonės darbuotojams motyvuojantį seminarą. Iššūkis, kadangi tokio formato mokymų dar nevedžiau. O šiaip iššūkių ir tikslų vis daugėja, svarbiausia, kad nepritrūktų energijos.
Labai ačiū už pokalbį, Aivarai!
Tai va, pasirodo, jei nori numesti svorio tiek, kad net pradėtų jo trūkti – geriausia pradėt maitintis veganiškai. Ir kas čia sakė, kad norint numest svorio reikia tik sportuoti, o pusryčiams ir vakarienei galima valgyti cepelinus su lašinukais?
(Taip, yra toks požiūris, kad valgiai ir gėrimai nesvarbūs – svarbu judėti. Bet plačiau apie jį negirdėjau. Visgi, rodos, galima ir paprasčiausiai žiūrėti, ką dedi į skrandį!)
Ir Aivaras primena teisingai – imantis iššūkio svarbu žinoti, kodėl tai darai, nes vėliau viską veš tavo vidinė motyvacija. Tik aš vis tiek paršelių nepatarčiau valgyti. Nes pažiūrėk į mano jaunystės nuotrauką – nejaugi aš atrodau gardus!?
Na, tikiuosi, kad neatrodau.
Tikiuosi tai jums, skaitytojai, padės kelionėje link sveikesnio ir kartu laimingesnio gyvenimo.
Ir kaip visada – pasidalinimų į Feisbuką knopkė apačioje vis dar veikia, o komentarų sekcija atvira pastebėjimams ir klausimams! Lauksiu jūsų reakcijos!
Jūsų,
Paršelis Antanas