Kaip išsaugoti savo mintis ir laikyti savo užrašus? Vieno didelio segtuvo privalumai

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Dienos tikslas: 1329 žodžiai. Parašyta: 1074.

Jei tave karts nuo karto aplanko mintis, kad norėtųsi būti kūrybingu ir sėkmingu žmogumi (kaip begalės kitų kūrėjų, kuriuos patingėjau vardinti), tai tau kuo greičiau reikia imtis vieno paprasto dalyko, kuris iškels tavo karjerą kaip kokią raketą į kosmosą.

Tu privalai nuo šiol kaupti savo mintis vienoje vietoje.

Kodėl verta visus užrašus turėti vienoje vietoje?

Jei skaitydamas šio teksto įžangą savęs paklausei, kodėl verta turėti visus savo užrašus vienoje vietoje, štai 3 priežastys:

1. Taip visada žinosi, kur rasti tai, ką užsirašei.

Sakai “elementaru, Vatsonai”? Na, man dar visai nesenai tai nebuvo taip paprasta. Kiekvienam iš savo užrašų turėjau po skirtingą sąsiuvinį ar bent sąsiuvinio dalį, užsirašinėdavau, kur pirmiausiai papuola, pridarydavau begales skyrių užrašinėse…

Nenuostabu, kad su tokiais užsirašinėjimo įpročiais aš pusę dalykų pamiršdavau amžiams, o kitos pusės paprasčiausiai nerasdavau.

2. Taip visos mintys įgauna papildomą kontekstą.

Ar žinai, kas geriau už trumpą, tačiau nenaudingą užrašą? Taip, tai užrašas, kurį gali panaudoti.

Įsivaizduok, kad turi žinutę sau: “Šokoladinės eglutės su karamelės papuošalais”. Ką ji tau sakytų? O ką sakytų būdama kartu su kitomis mintimis apie saldumynus?

Kiekviena mintis, kurią užrašai į savo minčių saugyklą tampa susieta su ankščiau užrašytomis mintimis. Ir tas ryšis padeda geriau atsiminti, ką originalaus turėjai galvoje užsirašinėdamas. Tai tau, kaip kuriančiam žmogui, yra svarbu.

3. Tu taupai savo brangų laiką.

Kiekviena akimirka, kurią tu praleidi ieškodamas vietos, kur užsirašyti savo genialią mintį vis labiau sumažina šansus tą mintį atsiminti. Dažniausiai, jei per minutę neužsirašai (ar kaip įkyriai sau neleidi užmiršti) minties – gali būti tikras, kad ją pamirši.

Todėl turėti vieną minčių saugojimo vietą yra svarbu. Panašiai kaip su [atsakomybėmis] – kiekviena akimirka, kurią tu praleidi galvodamas, kaip kažką padaryti, tu prarandi akimirką per kurią galėtum kurti.

Praktinis būdas kaip sukonspektuoti savo mintis į vieną vietą:

Na, bet nieko nelaukiant, štai mano praktiškai išbandytas būdas surinkti visas savo mintis į vieną vietą ir atlaisvinti gyvenimą vienos užrašinės metodui .

Pirmas žingsnis: surink VISUS užrašus į vieną vietą.

Japoniškai tai vadinama Seiri – išvalymas. Gali būti, kad tu vis dar turi įvairiausių sąsiuvinių, užrašų telefone, knygose, priminimų lapukų ant stalo ir pan. Visą tai tau reikės pašalinti ir surinkti į vieną vietą.

Sudarinėdamas vieną užrašinę aš susiradau visus savo sąsiuvinius, kuriuos turėjau ir atsispausdinau tuos užrašus, kuriuos turėjau kompiuteriuose. Iki tvarkymo pradžios aš net nenutuokiau, kad turiu tiek daug užrašų!

Antras žingsnis: Atrink pačius užrašus iš jų talpyklų (pvz. sąsiuvinių).

Ką turiu omenyje – išplėšk lapus su užrašytais dalykais iš sąsiuvinių. Visiškai, be jokio gailesčio. Tu daugiau nebeketini naudoti tų sąsiuvinių (ar bent kartu su esamais užrašais), taigi lapų nepasigesi.

Trečias žingsnis: Atsikratyk senųjų talpyklų.

Vietas, kur ankščiau kaupei informaciją, pašalink iš savo gyvenimo. Jei tai sąsiuvinis – išmesk ar atiduok šeimos nariui, jei tai kompiuterinis failas ar programa – ištrink ar atsisakyk.

Jei tau po akimis mėtysis senos minčių talpyklos viską rašyti į vieną vietą tau bus daug sunkiau nei pradedant nuo pat pradžių.

Ketvirtas žingsnis: Sukrauk visus senus įrašus į vieną didelį archyvą.

Nėra didelio skirtumo koks tai archyvas – aplankas kompiuteryje, ar tokia, kurią rastum raštinių prekių parduotuvėje. Esmė paprasta: viską, kas sena, sudėk į atskirą vietą.

…O sudėjęs – pamiršk. Na, gerai, gali pasidėti į lentyną, gali ją atsiversti ir vėl perskaityti senas mintis, gali jas skaityti ir vartyti. Ko neturėtum daryti, tai į archyvą dėti naujų žinių (su viena sąlyga – jei pirmame ėjime kažką pamiršai). Senos žinios lieka senomis.

Penktas žingsnis: Suprask, kad naujas archyvas yra tavo pirmasis archyvas.

Naujoji minčių užrašymo priemonė bus antrasis archyvas. Bet tai, ką tu jau turi – na, tai gera pradžia. Pusė darbo. 😉

Patariu greitai permesti akimis visą aplanką ir peržiūrėti, ką gero turi. Nieko jame nekeisk ir netvarkyk, tiesiog susipažink, ką jame gali rasti, jei kada prireiks.

Šeštas žingsnis: Susirask vieną naują minčių pildymo vietą ir ja naudokis.

Svarbiausia, nepasigauti užrašinės baimės ligos. Tiesiog susirask bet kokią švarią vietą, kur galėsi pildyti viską, ko tau prireiks.

Na, kaip ir viskas! Tavo mintys sukonspektuotos! 🙂

* * *

Debesylietės konspektavimo metodas.

Taip pat pakalbinau vieną debesylietę, kaip ši konspektuoja savo užrašus. Štai, ką ji papasakojo.

 

* * *

 

“Ilgą laiką internete perskaitytų ir patikusių straipsnių nuorodas aš išsisaugodavau naršyklėje arba nusikopijuodavau į Word’ą. Laikui bėgant tokių straipsnių nuorodų susikaupė labai daug, tad ką nors susirasti būdavo problematiška. Be to, po ilgų paieškų praeidavo noras ir skaityti.”

Painus straipsnių labirintas Word‘e.

“Todėl rugsėjį nusprendžiau, kad pradėsiu spausdinti  straipsnius. Kartais prieš miegą norisi ką nors įdomaus paskaityti, tai dažnai būna kokia nors knyga arba vienas iš segtuve esančių straipsnių. Man skaityti popierinį  variantą yra žymiai patogiau nei kompiuteryje, akys mažiau pavargsta. Be to, bet kada prireikus galiu greitai jį rasti, kompiuterio nereikia junginėti.

Tačiau spausdinu tikrai ne visus, o tik tuos straipsnius, kurie man patinka, yra naudingi ir juos skaitysiu ne vieną kartą.  Juos atsirenku labai paprastai – spausdinu naudingus, informatyvius, su visokiais patarimais ir pan. Straipsniai yra man aktualiomis temomis, pavyzdžiui, motyvacija, pasitikėjimo ugdymas ir kt. Žinoma, prieš spausdindama visada perskaitau straipsnį, kitus net po kelis kartus. Nespausdinu neskaityto straipsnio. Koks tikslas jį spausdinti, jei jis man nepatiks arba informacija bus man neaktuali? Tai būtų tik popieriaus gadinimas.

Spausdinimas vyksta visai paprastai. Dažniausiai po straipsniu būna spausdintuvo ženkliukas, tad belieka ant jo paspausti ir straipsnis bus atspausdintas. Tai labai patogus ir geras būdas. Jeigu tokio nėra, tai tada „copy“ ir „paste“ į word’ą. Tada galiu susiformatuoti tekstą, pamažindama eilėtarpius, šrifto dydį. Dar galima spausdinti pasinaudojant klavišų ctrl + p pagalba, bet taip spausdinant pasitaiko, kad ne tik pats straipsnio tekstas atspausdinamas, bet ir kita informacija tame puslapyje. Todėl šį variantą taikau retai. Iliustracijas, esančias straipsnyje pašalinu, suprantu kad jos irgi yra straipsnio dalis, bet vis tiek aš jų nespausdinu. Spausdinu tik patį tekstą, nespalvotai.

Atspausdintus straipsnius segu į paprastą segtuvą su įsaga. Kol kas straipsnių dar nėra daug, tad toks segtuvas man yra kaip tik. Labai tikiuosi, kad ateityje, kai straipsnių bus daugiau, persegsiu juos į didelį segtuvą, surūšiuodama pagal temas.”

Pašnekovė tuomet dar priduria:

“Atspausdintuose straipsniuose spalvotais teksto žymekliais pasižymiu man svarbią informaciją. Taip ją pasiryškinu, kad atsivertusi straipsnį iš karto pastebėčiau svarbiausias vietas. Taip kur kas gražiau, nei tik juoda ir balta, be to ir naudinga.

Pačiam susikurti tokį segtuvą tikrai nėra sudėtinga. Tiesiog tereikia atsirinkti tuos straipsnius, kurie tavo manymu yra tau įdomūs, aktualūs ir pravers ne vieną kartą ateityje. O tada atsispausdini ir pasižymėjęs/-usi tau svarbiausias vietas, segi į segtuvą. Jeigu nori, gali jį kaip padekoruoti ar kaip nors kitaip apipavidalinti. Svarbiausia, kad  jis būtų artimas Tau. Juk čia Tu kaupsi Tau įdomią ir svarbią informaciją, kuri ateityje tikrai pravers.”

Ačiū debesylietei ir štai toks yra konspektavimo metodas!

Gero užrašų išsaugojimo! :’)

Besišypsantis,
Danielius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *