Internete apstu straipsnių apie pasitikėjimą savimi. Tačiau didžioji dalis jų tėra gražiai skambančios frazės.
...Pavyzdžiui „būk savimi“, „mąstyk pozityviai“, „įsivaizduok, kaip pasieki savo tikslus“, „mylėk save“, „sakyk sau – aš galiu“, „nešiokis 10 centų kišenėje“ ir kitokio tipo šamanizmai...
Atėjo laikas pasinaudoti psichologijos žiniomis, kad pagaliau išsiaiškintume, kas yra pasitikėjimas savimi ir kaip jo įgauti?
Ką reiškia „pasitikėjimas savimi“?
Anot žodynų:
„Pasitikėjimas savimi <…> yra susijęs su įsitikinimais apie žmogaus bendrą galimybę išspręsti situacijas ir problemas pasaulyje“.
Žmonių kalba: pasitikintis savimi asmuo turi įsitikinimą „aš galiu su tuo susitvarkyti“. O nepasitikintis savimi žmogus sako – „o Dieve, nežinau ką darysiu, jei teks pristatyti šią prezentaciją!“.
Taigi, remiantis logika tampa aišku, kad pasitikėjimas savimi yra baimės stygius, nes turėdamas stiprų įsitikinimą „kad ir kas įvyktų, aš su tuo susitvarkysiu“, žmogus nejaučia baimės.
Paaiškinsiu vaizdžiau.
Du pasitikėjimo savimi tipai.
Pasaulyje nėra bebaimių herojų – supermenų ir betmenų. Visi mes skirtingai jaučiamės įvairiose situacijose. Taigi, mokslininkai išskiria 2 tipus: bendrąjį pasitikėjimą savimi (B.P.) ir specifinį pasitikėjimą savimi (S.P.).
1) Bendrasis pasitikėjimas savimi:
Tai žmogaus neabejojimas savo jėgomis – „aš galiu įveikti visus sunkumus“. 1 Dauguma psichologų tiki, kad jis kyla iš to, kaip žmogus vertina gebėjimus praeities situacijose.
Pavyzdžiui, jei diena iš dienos sugebėjai atlikti paprastas užduotis, 2 tai neabejoji, kad ir ateityje nesunkiai susitvarkysi.
2) Specifinis pasitikėjimas savimi:
Tai pagalbininkas bendrajam pasitikėjimui. Gebėjimas specifiniame kontekste susidoroti su konkrečia užduotimi. 3
Pavyzdžiui: anksčiau žaidžiau krepšinį, o vienas mano komandos draugų turėjo žemą bendro pasitikėjimo savimi lygį. Tačiau įžengęs į krepšinio aikštelę, jis tapdavo supermenu, prie kurio ir Lebron James atrodytų drovus!
Tai pasitikėjimas savimi atlikti sudėtingas užduotis. 4
Kaip šie pasitikėjimo savimi tipai sąveikauja?
Yra pagrindo teigti, kad specifinis pasitikėjimas savimi yra daugiau emocinė būsena, kurią galima įgyti, stiprinti, keisti. O bendras pasitikėjimas savimi labiau yra asmenybės bruožas. Todėl specifinis pasitikėjimas yra lyg antrinis, papildomas blokas.
Tai reiškia, kad B.P. yra stabili tavo asmenybės dalis, kuri niekur neišgaruoja po dienos, o S.P. nėra stabilus, nes jis grindžiamas skirtingomis patirtimis.
Ir tai yra vienas nuostabiausių aspektų mūsų psichologijoje, nes S.P. gali padidinti per labai trumpą laiką, konkrečiose gyvenimo sferose pakartotinai patirdamas įgaudamas patirties.
...O kartu – S.P. nėra toks jau svarbus.
Kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi?
Apibendrinus, mes turime du būdus, kaip tai padaryti: A) Savianalizės metodus ir B) Praktinių įgūdžių metodus.
Pradėsiu nuo savianalizės, kadangi šioje – nereiks daryti nieko labai naujo. Tik įjungti savo stebinčias smegenis 5 ir patikrinti save.
Savianalizė I: Ribojantys įsitikinimai
Visi jų turime, tik nevisada atpažįstame. Tokie įsitikinimai riboja galimybes veikti, atima drąsą ir verčia nuolat abejoti. 6
...Blogiausia, kad mūsų smegenys užprogramuotos ieškoti patvirtinimų, jog mūsų įsitikinimai teisingi. Ir tai visiškai natūralu.
Šiam fenomenui yra gausu mokslinių terminų: „retikuliari aktyvavimo sistema“ (RAS), „confirmation bias“ (pasitvirtinimo tendencija) ir panašiai. Jie visi reiškia, kad mes atkreipiame dėmesį į įrodymus, patvirtinančius mūsų įsitikinimus, ir praleidžiame faktus, kurie juos paneigtų. 7
Visa tai veda prie elgesio fenomeno, vadinamo savaime išsipildančia pranašyste. Pavyzdžiui: „Aš tikiu, kad kiti manęs nemėgsta, todėl vakarėlyje laikysiuosi atokiau. Žinau, kad vis tiek niekam nepatiksiu.“
Toks elgesys lemia tai, kad žmonės iš tikrųjų pradeda tavęs nemėgti. Todėl įsitikinimas, nors iš pradžių ir nebuvo teisingas, išsipildo. Tavo veiksmai jį pavertė tiesa.
Kartais savaime išsipildanti pranašystė gali ir būti naudinga.
Tačiau vien, kad apsimesi sėkmingu žmogumi – negarantuoja, kad tokiu tapsi. „Fake it till you make it“ suveikia pakankamai retai.
Savianalizė II: Savivertė
O savivertė mažai susijusi su gebėjimais atlikti užduotis, nes tai daugiau gebėjimas vertinti save pozityviai.
Pavyzdžiui: Gali būti visiškas kvailys mokykloje – negabus, neimlus ir taip toliau... Tačiau vis tiek turėti aukštą savivertę per egzaminus, nes tiki save esant geru žmogumi. Nors tai ir neturi jokio loginio ryšio su užduotimis – tu vis tiek pasitiki savimi.
Kokias mintis apie save kartoji sau?
Ir tuomet... Praktinių įgūdžių metodai.
Norint sustiprinti bendrą pasitikėjimą savimi, pabandyk tapti ekspertu keliose srityse. Tai gali būti sportas, menas, kulinarija, masažai, poezijos deklamavimas, programavimas, video montažas, knygų skaitymas. Ar bet kas kita. Jei sugebi tapti įgudusiu keliose gyvenimo sferose, tavo gebėjimas, susidoroti su užduotimis ir problemomis padidėja.
Dauguma mūsų susirūpinę vienu S.P. tipu – socialiniu pasitikėjimu. Tai apima visus kitus dalykus, kuriuose sąveikauja žmonės. Nors visos socialinės situacijos panašios, jos reikalauja unikalaus pasitikėjimo savimi. Nes nėra vienintelio ir visiems bendro socialinio pasitikėjimo, yra DAUG skirtingų socialinių pasitikėjimų savimi.
Pavyzdžiui, aš niekada neturėjau problemų kalbėti prieš publiką, tačiau kartais vakarėliuose tapdavau droviu. Tie patys žmonės, tas pats tu, tačiau skirtingose aplinkybėse skirtingas ir pasitikėjimas savimi.
Pavyzdys: Socialinės situacijos
Priminsiu, kad tavo pasitikėjimo savimi lygis kiekvienoje situacijoje stipriai priklauso nuo ankstesnės patirties panašioje situacijoje.
Pats efektyviausias būdas įgyti socialinį pasitikėjimą savimi, tai:
- Suprasti, kaip elgtis situacijose (žinios).
- Ištreniruoti įgūdžius per kelis bandymus (praktika).
- Patirti kuo daugiau „sėkmės“ (pasitikėjimas).
Tai vienas tiesiausių, tačiau daugiausiai baimės keliančių kelių. Būtent todėl drąsa yra vienas svarbiausių dalykų, siekiant pasitikėjimo savimi.
Praktiniai pratimai. Drąsa. Kas tai?
Drąsa turi vieną labai tikslų apibrėžimą:
Tai tavo valia siekti vertingo tikslo, nepaisant baimės, nežinomybės ir rizikos. Tu bijai, nežinai, žinai apie riziką, bet vis tiek darai.
O kai pradedi mokytis socialinių įgūdžių, patiri labai daug baimės ir nežinomybės, taip pat matai ir riziką. 8 Drąsa padeda susidoroti.
Tarkime, vasarą tu nori išvykti į kitą šalį, pagyventi ir padirbėti. Tačiau tu net nenutuoki, kokiu autobusu nusigauti iki oro uosto, ką jau kalbėti apie darbo paieškas svetimoje šalyje, mieste, kuriame niekad nebuvai ir nieko nepažįsti.
Taigi, įsivaizduok, kad naršydamas internete randi pigų skrydį į tavo norimą šalį už poros savaičių...
PIRMAS žingsnis: Pradėk dabar!
Tikslas pirmajame mūsų žingsnyje – išsiaiškinti, kaip viskas veikia. Tu niekada nebuvai tokioje situacijoje, todėl natūraliai jauti didelę nežinomybę. O nežinomybė – geriausia baimės draugė, nes kai nežinai, ko tikėtis, abejoji, ar gali susitvarkyti su situacija. O to rezultatas – menkas pasitikėjimas savimi ir baimė.
Nežinomybė gali būti elementari: Ar yra autobusas, vežantis iš oro uosto į miestą? Ar autobuse bus pakankamai vietos? Lagaminą dės į bagažinę ar į kabiną? Ar jis nedings? Kokį viešbutį pasirinkti? Kiek man kainuos? 9
Visos šios aplinkybės kuria baimę ir abejones. Geroji žinia ta, kad baimė mažės su kiekvienu (keliavimo) procesu.
Todėl vien atsidūrimas naujoje situacijoje padidina specifinį pasitikėjimą savimi. Tu išmoksti susidoroti su konkrečiomis problemomis ir sužinai, ko gali tikėtis – sumažini skausmingą nežinomybės dozę.
Yra posakis: „Nepabandęs – nežinosi“. Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų man tai pasiteisino.
ANTRAS žingsnis: Praktika
Šiam kartui užteks žinoti svarbiausia dalyką: Jei nori geriau bendrauti su žmonėmis... Tu paprasčiausiai turi su jais daugiau bendrauti.
Čia nėra magijos. Ir nuo jokio psichologinio tipo tai nepriklauso. Ekstravertai lengviau bendrauja ne dėl to, kad yra ekstravertai – jie lengviau bendrauja, nes jie atgauna jėgas bendraudami... O dėl to jie visad daugiau bendravo!
Todėl privalai mokytis prieiti prie nepažįstamo ir pasakyti: „Labas, mano vardas yra...“. Toks veiksmas neretam kelią didžiulę baimę. Daugelis žmonių neturi pakankamai praktikos, todėl jaučia baimę, nepasitikėdami savimi.
Tačiau reikia sukaupti drąsos pirmo žingsnio atlikimui. O ne stovėti kampe su kokteiliu rankose ar žaisti išmaniuoju telefonu.
Apie bendravimą Danielius pasakoja plačiau šiuose straipsniuose:
TREČIAS žingsnis: Koncentruokis ties tiksliomis kliūtimis
Jei tu vėl ir vėl sąžiningai praktikavaisi, tačiau vis dar nesijauti laisvai tose pačiose situacijose – problema gilesnė. Tai savivertės ir limituojančių įsitikinimų problemos, su kuo susitvarkyti drąsos nereikia.
Reikia pakeisti požiūrį. Dėl savivertės stygiaus negali panaudoti jau įgytų socialinių įgūdžių. O jei turi gilų įsitikinimą, kad kiti tavęs nemėgsta, didesnis kiekis praktikos nepadės.
Dėl tavo „RAS“ arba patvirtinimo tendencijos, sunku pastebėti įrodymus, kurie pakeistų tavo įsitikinimus. Taigi, net kai tavo socialiniai įgūdžiai yra tobuli, dėl šių klaidingų įsitikinimų vis dar gali jaustis nejaukiai šalia kitų. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į žmogų, suprantantį šiuos dalykus.
Rekomenduoju santykių trenerius arba psichoterapeutus. 10
Taigi pakartokime, ko išmokome:
- Pasitikėjimą savimi sudaro dvi dalys: B.P. ir S.P. Pirmasis – bendrieji asmenybės bruožai, o antrasis – emocinės būsenos specifiniame veiklos kontekste.
- BP. ir S.P. yra glaudžiai susiję, todėl kuo daugiau įgūdžių įgysi, tuo labiau pakelsi savo pasitikėjimą savimi.
- Skirtingai aplinkai, reikia skirtingo pasitikėjimo savimi.
- Norėdamas lengviau pakelti savo socialinio pasitikėjimo savimi lygį, privalai treniruotis.
- Kuo daugiau sėkmės patirsi tam tikroje situacijoje, tuo didesnį pasitikėjimo savimi lygį išsiugdysi.
Tikiuosi, kad padėjau!
Nuo mažens domėjausi psichologija – tai mano hobis. Tačiau pats nesu nei mokslininkas, nei psichologas. Viskas, ką aprašiau šiame straipsnyje, yra paremta perskaitytomis knygomis, asmeninę patirtimi ir eksperimentais. Kažkada aš irgi nepasitikėjau savimi. Taigi, jei tau sunku – yra vilties.
Niekas nepasikeis, jei nenuspręsi keistis pats.
Taigi, susidaryk veiksmų planą, sugalvok kurį specifinį pasitikėjimą savimi trokšti įgyti, kur jį naudosi... Ir pradėk. Nes pasitikėjimas savimi iš oro neatsiranda ir po Kalėdų eglutėmis neguli.
– Hermi Ielius
Angliškai tai vadinama „Self esteem“.↩
Nueiti į parduotuvę, nusiprausti, išsikepti blynų...↩
Angliškai vadinama „Self efficacy“.↩
Šis pasitikėjimas savimi neveltui vadinamas specifiniu. Kartais gali atlikti labai sudėtingus darbus biure, bendrauti, vadovauti didelei grupei kolegų, tačiau kai tave užkalbina nepažįstamas žmogus, pasimeti, tampi droviu.↩
Danielius apie šias smegenis pasakojo straipsnyje apie Emocinį intelektą. Mes, iš esmės, mąstome dvejais būdais. Dažniausiai – nestebinčiai.↩
Šie įsitikinimai sukuria individualius rėmus – freimą. Tai lyg spalvoti akiniai, suteikiantys aplinkai kontekstą ir spalvas. Vienas tokių įsitikinimų gali būti „aš kitiems nepatinku”.↩
Dėl šios priežasties tiek gausu „Paslapties“ knygos sekėjų, nepaisant, kad tai viena bjauriausiai meluojančių knygų per paskutinius dešimtmečius.↩
Nors daugumai kitų žmonių visiškai nesvarbu, tau pavyks ar ne.↩
Tikriausiai svarstai ir kaip nepasirodyti kvailu: „Jie pagalvos, kad aš išprotėjęs... Atvažiuoju į miestą nieko nežinodamas... Jie juoksis iš manęs, nes neturiu žalio supratimo, ką darau. Kažin, ar nepasirodysiu arogantiškas, klausdamas „ar galiu įsidarbinti?“.↩
Taip, jie gali padėti. Galbūt laisvų trenerių rasi Idialogue.lt mentorystės platformoje. Kur geriausiai ieškoti psichoterapeutų nežinau – naudojausi pažįstamų patarimais.↩
Ačiū, man to ir reikėjo!
Į sveikatą Ilona 🙂
Geras straipsnis, bandysiu gyvent, nes dabar nezinau nei kas as, nei kur as. Aciu.
Patiko 🙂
Labai puikus straipsnis (ir visai jis neilgas)! Viskas konkretu, aišku, patikrinta ir nereikia gaišti laiko Google platybėse norint rasti šį tikslų planą, kaip įgyti pasitikėjimo savimi. Ačiū už įkvėpimą, kažką pradėti daryti kitaip!
Parašyk po to Gabrieliui arba man kaip seksis, jei pasinaudosi patarimais. Turėtų būti viskas tik geryn, nes visgi – išbandyta. O jei kažko trūks – padėsiu dar daugiau aš tikrai ir spėju ir Gabrielius :))
Na va, straipsnis pačiu laiku. Dažnai prisigalvoju visokių planų, ką reiktų padaryt, bet taip ir pritrūksta to ryžto ir drąsos imtis veiksmų. Atrodo, tarsi laukčiau vis kažkokių papildomų postūmių. Turiu kompleksų, trūksta iškalbos, todėl mintyse sudėliotas dialogo užmezgimas taip ir lieka tik mintyse, nes sutikus žmogų susikaustau ir tyliu kaip tylėjus, nors norisi tarsi išrėkt, kad noriu pabendraut. Pasitaiko situacijų, kai peržengiau save. Tačiau tai nėra taip dažnai, kaip norėčiau. Todėl stengiuosi kažką keisti, bandyti pradrąsėti. Net ir šis mano komentaras – man tikras iššūkis, niekada nekomentuodavau nieko viešai. 😀 (Vis ta mintis „o ką kiti pagalvos, gal nusišnekėsiu”). Ačiū Jums už dar vieną postūmį! Kaip tik jau kuris laikas sukasi vienas tikslas bendravimo su kitais link. Žiūrėsim, kaip seksis 🙂
Man tai pasitikejima savimi labai isugde zmones kurie labai pasitiki savimi. Muy thay uzsiemimai ir sokiu burelis, sutikau nuostabiu zmoniu kurie mane pakeite i geraja puse. Nors pamenu pradzia reikalavo milzinisku valios pastangu tai pradeti. 🙂
Super straipsnis, padėjo suvesti „galus” iš seniau matytų saviugdos video. Dabar kai aiškesnis mechanizmas tai ir problemos nebe tokios baisios. Belieka praktika… Ačiū!
Puikus straipsnis! Dar karta esu paskatinta judeti i prieki! Esu labai dekinga!
Tikrai puikus straipsnis! Padeda lengviau suvokti, kokios pasitikėjimo rūšys yra, kaip jų įgauti. O kai suvoki esant dalykams, kurių nežinojai esant, gali pradėti jų siekti 🙂