Stengiamės pagerinti savo gyvenimą, dažnai todėl, kad esame nepatenkinti tuo, kas yra. Žinau tai, nes pats tai išgyvenau.
Man nepatinka, kaip atrodau, todėl stengiuosi save tobulinti. Man nepatinka mano namai, todėl stengiuosi įsigyti geresnius. Noriu, kad ir visi aplink mane tobulėtų, todėl stumiu juos keistis ir nusiviliu, kai jie to nedaro.
Šis siekis niekada nesibaigia. Kai esame nepatenkinti tuo, kaip viskas yra, taip pat ir mes patys, imamės pokyčių, bet kas tada? Vis tiek liekame nepatenkinti, nes pagrindinė šios problemos priežastis yra ne mus supantys dalykai (ar tai, kaip atrodome ir pan.), o mūsų lūkesčiai. Mes tikimės, kad viskas bus kitaip.
Tai reiškia, kad visada esame kažkuo nepatenkinti. Daiktai neatitinka mūsų lūkesčių. Šią problemą bandome ištaisyti keisdami mus supantį pasaulį, stengdamiesi, kad pasikeistų kiti, bandydami pakeisti save. Mūsų potraukis išlaidauti, vartoti, pirkti daugiau daiktų… taip pat turi šaknis. Taigi minimalizmas yra bandymas ištaisyti šią prievartą, tačiau tai iš tikrųjų galima padaryti tik tada, kai išsprendžiame pagrindinę problemą – savo lūkesčius.
Minutėlę pasėdėkite ir pažvelkite į jus supančius daiktus. Ar esate jais patenkinti, ar norėtumėte, kad viskas pasikeistų? Pagalvokite, ką darote kiekvieną dieną, ir paklauskite, ar esate patenkinti savo kasdienybe, ar norėtumėte pokyčių. Pagalvokite apie žmones savo gyvenime ir paklauskite, ar esate jais patenkinti, ar norėtumėte, kad jie pasikeistų. Pagalvokite apie save ir paklauskite, ar yra dalykų, kuriais esate nepatenkinti, ar norėtumėte save pakeisti.
Dabar dėl kiekvieno dalyko, kurį, jūsų manymu, reikia keisti, pabandykite minutėlę pasėdėti ir pažiūrėti, ar galite tiesiog priimti kiekvieną iš jų tokį, koks jis yra dabar. Pažiūrėkite, ar galite priimti kiekvieną žmogų savo gyvenime tokį, koks jis yra, būtent tokį, koks jis yra. Pažiūrėkite, ar galite priimti savo kūną tokį, koks jis yra, be poreikio jį keisti. Tam reikia praktikos, todėl jei iš pradžių jums tai nepavyks (o aš pats vis dar nesu to meistras), praktikuokitės. Be abejo, tai pamokantis procesas.
Tai nereiškia, kad niekada nieko nepakeisime. Laikui bėgant galime išsiugdyti sveikus įpročius ir padaryti savo kūną sveikesnį, tačiau tai galime daryti ir tuo pat metu džiaugdamiesi tuo, kas jau esame. Pokyčiai yra neišvengiami, bet jie nebūtinai reikalauja, kad nepriimtume dalykų tokių, kokie jie yra, kad nesidžiaugtume tokiais, kokie jie jau yra.
Kai tapsime patenkinti daiktais, žmonėmis ir savimi… tokiais, kokie jie yra…, galėsime tapti visaverčiai ir mums nereikės leisti pinigų, kad užpildytume savo gyvenimo skylę. Tuomet minimalizmas tampa įmanomas, nes, kai jau esame patenkinti daiktais tokiais, kokie jie yra, galime paprasčiausiai atsikratyti nereikalingų dalykų ir pasitenkinti mažu.