Dienas mērķis: 276 vārdus. Rakstīts: 295.
Labas, Kristina!
Skambant 1920-tųjų metų muzikai mažas mano šokis prie stovimajam rašymui tinkamo stalo „Vero Coffee House“ Kaune padėjo parašyti pirmąjį laiško sakinį.
Bet palauk. Pirmiau apsižvalgykime. Nes nenoriu, kad perskaitytum mano žodžius tiesiog lyg žodžius. Jiems reikia aplinkos.
Taigi. Ką aš jaučiu?
Jaučiu…
…Dešinėje kavinėje pusėje skambančią muziką…
…Ir silpną pupelių kvapą iš tos pačios pusės. Jos ten troškinamos, skrudinamos ar velniai žino, kas su jomis vyksta…
…Tolumoje turkiškų bruožų mergina kažką mokosi, o muzika jos, rodos, visai neveikia…
…Kita kalba apie porelę merginų – blondinę ir brunetę, sėdinčias prie Apple ir neišvaizdaus juodo laptopo atitinkamai. Jos klubus judina į Antano Garšvos laikų muziką…
…Kitos trys merginos prie kito staliuko veikia kažką nesuprantamo…
…Barista nuobodžiauja…
…O aš vis žvilgteliu į dešinėje pasiliktą lipnų lapuką su priminimu Iki nusipirkti bananų. Iš to lapuko labai norisi išlankstyti varlytę ar bent jau suglamžyti jį ir išmesti.
Štai akimirkos vaizdas.
Kairėje tuo metu…
…Būrelis draugų puošia ir, rodos, Hariu Poteriu grimuoja vieną vaikinuką. Atrodo, kad vyks maža fotosesija, po kurios nuotraukos, be abejo, keliaus į feisbuką…
…Tolėliau porelė valgo vieną mažą picą iš kartoninės rudos dėžutės be atpažinimo ženklų (mačiau – stebėjau, kaip ją atsinešė). Atrodo, kad arba porelei viskas einasi super, arba jie tik naujai įsimylėję – prisilietimai, žvilgsniai ir bučiniai kibirkščiuoja į visas įmanomas puses…
…Ir gale pakistanietiškų bruožų vyras kalbasi telefonu. Jo kalbos, deja, negirdžiu.
…Ir štai aš.
Visa tai stebiu.
Bet ei. Turiu klausimą Tau.
Šį klausimą aš pradėjau užduoti visiems sutiktiems žmonėms po to, kai spalį per mėnesį siekiau Čekijoje susipažinti su 100 naujų, tarpusavyje nesusijusių, žmonių:
Jei galėtum daryti bet ką pasaulyje, ką tuomet darytum? Kuo užsiimtum? Kokia tavo didžiausia gyvenimo svajonė?
Atsakyk į šį klausimą.
O dabar, kol to lipnaus lapuko nenupūtė vėjas, vis prasprūstantis pro kavinės duris, keliauju iš jo išlankstyti dar vieną origami varlytę. 😉
Laiškus rašantis,
Daniels