Debesylos manifestas

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas to manęs paprašė.

Šis straipsnis buvo pradėtas 2018 metų vasaros gale tačiau taip ir nebuvo baigtas.


Akimirkomis, kai nusirengiu – suvokiu, kas esu.

Smegenys skelete. Smegenys, valdančios mano raumenis, kraujotaką, imuninę sistemą, virškinimo traktą, lytinius organus ir kitas kūno dalis.

Šios smegenys duoda ir iliuziją – aš nesu smegenys skelete. Aš juk žmogus! Ir kas čia per nesąmonės rašomos? Negalėjo autorius kaip normaliau pradėti!?

Tačiau tai iliuzija.

Tu nesi žmogus. Kaip ir aš – esi smegenys skelete. Smegenys, kurioms atrodo, kad su jomis viskas gerai.

(Iš kur žinai?)

Akimirkomis, kai nusirengiu – suvokiu, kad esu vienišas.

Ir amžinai liksiu. Visi mes esame vieniši ir tokiais liekame – niekada nepajėgsi suprasti kitų smegenų skelete, kaip ir kitos nesupras taviškių. Net jei ir sakys “aš tave suprantu” ar “tave labai myliu”.

Ši idėja, tiesa, irgi iliuzija – nepaisant, kad niekada nebūsi suprastas, tave vis vien supa kitos smegenys skelete(1). Smegenys, kurioms darai įtaką ir kurios daro tau – net ir nesuprasdamos ką būtent padarė, kad paveiktų kitus.

Tavo smegenys skelete yra vienišos. Bet gali pasidžiaugti – esi vienas tarp 7,5 milijardo(2) kitų tokių dundukų.

(Argi ne dundukų?)

Akimirkomis, kai nusirengiu – suvokiu, kad nieko nežinau.

Pavyzdžiui, po paros keliausiu iš Lietuvos į Prancuziją. Matai, prieš tris mėnesius sutikau tokią merginą, kuri man labai patinka ir kuriai rodos patinku aš. Su ja nesimačiau jau mėnesį. Kai apie ją galvoju – tirpstu lyg zefyras kakavoje ir man džiugu tikėti, kad ją greitai vėl sutiksiu.

Tačiau tai irgi iliuzija – aš juk nežinau kas nutiks pakeliui, nežinau, kaip minėjau, ką ji jaučia, nežinau ir ką pats jaučiu. Gal sau meluoju?

Aš net nežinau – gal tai nėra iliuzijos ir aš išties žinau?

(Vaje, man jau sukasi smegenys…)

Akimirkomis, kai nusirengiu – suvokiu, kad visko niekada nespėsiu.

Niekada nespėsiu būti visų žmonių herojumi, kaip ir nespėsiu nuveikti visko. Galbūt, aišku, klystu ir gyvensiu amžinai, bet čia būtų tas pats, kaip rūkantis sakytų “o galbūt mano genai tokie, kad vėžiu nesusirgsiu” – iš kur galiu žinoti?

Laiko, atrodo, daug. Gimiau ir gyvenu Europos sąjungoje, taigi gyvenimas tikrai geresnis nei prie ruso(3) ar kokio Uno(4). Galiu nuveikti tiek daug per savo dienas, ypač žinant, kad esu vos 25-rių!

Tačiau tai irgi iliuzija.

(Man rodos jau pastebi pasikartojančią temą? Labai gerai, nes aš dar nepastebiu. Tai tik pagrindai į mano mąstymą prieš pereinant prie visko esmės.)

Galbūt žūsiu jau rytoj ir nieko negalėsiu padaryti. Visko būna – kada pažiūrėk į mirčių tavo miestelyje statistiką ir rasi pačių juokingiausių priežasčių.

TAČIAU KAS IŠ TO?

Labai geras klausimas. Ačiū, kad jo paklausei. Kas iš to? Kas? Iš? To?

Savo knygoje “Tinginio manifestas” minėjau, jog produktyviausi tinginiai (ir protingiausi plėšikai) pirmiau klausia ne KĄ darys, ne KAIP darys, o KODĖL kažką darys(5). Kodėl išvis reikia tų pinigų? Galbūt galima apsieiti be pinigų? Ir tik tuomet, jei labai reiks, tik tuomet plėšti banką ar rašyti įrašą ant feisbuko sienos.

…Kas iš to mano gyvenimo?

Kadaise, prieš 26 metus(6), mano mama labai mylėjo tėtį. Tada įvyko čiki-miki. Per devynis mėnesius organinis 3d spausdintuvas mamos kūne sukūrė maniškes smegenis skelete.

KAS IŠ TO?

Išnaudodamas savo galimybę būti gyvu(7) – aš kovoju už pasaulį, kuriame kiekvienas:

1) Būtų atviras.

2) Keltų sau iššūkius.

3) Rinktusi svarbų.

Leisk papasakosiu kodėl kovoju būtent už šiuos tris dalykus.

…Ir jei patiks – galėsi prisijungti prie manęs.

PASAULIS, KUR MATAU TAVO SIELĄ.

Atvirumas ir idėjų sklaida – teigiamo progreso priežastis. Tokio progreso, kaip TAU norisi.

Nes pasaulis niekada nekis taip, kaip tau norisi, jei tu jam, po velnių, nepasakysi, ką manai. Lygiai kaip tavo vyras/žmona/partneris nesupras, jog tau nepatinka kokia sekso poza, jei to prakeiktai nepasakysi.

Mes minčių neskaitome. Mes, kaip žmogiškos būtybės. Turbūt tai pastebėjai, ar ne?

Sėkminga finansinė ekonomika – tokia, kur žmonės netaupo juodai dienai, o gautus pinigus išleidžia. Šalis, kurioje pinigai juda (net gal ir neitin ekologiškai(x)) yra sėkminga bei auganti šalis.

…Idėjų ekonomika tokia pati.

Kodėl antikos graikams taip sekėsi su filosofija, o apie antikos lietuvių filosofiją nežinome nieko?

Nes antikos graikijoje graikai, po velnių, kalbėjo, rašė, vaidino spektakliuose ir dar kartą kalbėjo, kalbėjo, kalbėjo.

Lietuviai, tuo metu, buvo “ai, kam čia įdomu, svarbu žemę gerai dirbti ir šeimą ginti”.

…Kieno filosofiją šiuo metu pamename?

TIK IŠSAKANT MINTIS PAKEISI PASAULĮ GERYN.

Specialiai nesakau kaip būtent šį pasaulį reikia keisti. Kaip? Ogi geryn! Šitai apibrėžti turi tu pats – kas tau gerai?

…Tai, reiškias, ir yra gerai. Nebent tave ateityje įtikins kažkas kitaip.

(Beje, iš kur žinai, kas yra gerai? Tikėtina, kad kažkas išnaudojo savo Radikalią laisvę(x) ir padėjo tau susikurti savo gero pasaulio taisykles.)

NE UŽ TOKIĄ LIETUVĄ KOVOJOME, KAD TU TYLĖTUM.

Kiekvienas žmogus nuo mažens yra investicija jo tėvams, tautai, valstybei. Į kiekvieną sielą sugrūsta tiesiogine prasme milijonai eurų – būtent todėl vieno žmogaus mirtis tokia skaudi.

(Na, aišku skaudu ir dėl jausmų, bet tai ne esmė šiuo atveju.)

Ar manai, kad yra kokia nauda iš tavęs, jei savo proto pajėgumus išnaudoji mantros “aš niekam nerūpiu” kartojimui?

…Nėra. Jei tyli – reiškiasi esi bevertis.

Tiesa, turėk omenyje:

ATVIRUMAS NĖRA VIEN ŽODŽIAI.

Nėra ir vien verkimas, juokas ar kitokie nežodžinio bendravimo būdai.

Atvirumas – viskas, ką darai.

Atviras žmogus ne šiaip skaldo malkas – jis skaldo, nes tiki, jog malkas skaldyti reikia.

Galbūt jis tiki, kad kiekviename medyje gyvena šėtonas (kas kiek keista, bet tebūnie – gal jis įrodys, kad tai tiesa?), galbūt, kad namų šildymas malkomis naudingesnis, nei dujomis, galbūt, kad tai jo misija šiame pasaulyje, galbūt jis taip rodo, kaip jam svarbūs jo vaikai ar tėvai.

Atviras žmogus suvokia, kad kiekvienas jo veiksmas ir neveiksmas – tai nuomonės išreiškimas. Ir jis tai išnaudoja vardan savo geresnio pasaulio vizijos.

SVARBIAUSIA – AR IŠNAUDOJI SAVO GALIĄ?

Lengva bėgti. Tylėti.

Nesakyti nieko, kai gatvėje forsiukai kabinasi prie mokyklinuko, o feisbuke žmonės tyčiojasi iš išprievartautos merginos, kuri  “pati to prisiprašė, nes…”.

Ir tavo tylėjimas – tai išraiška, kad tau patinka. Kad tave gal ir erzina, bet ne tiek, kad išties rūpėtų.

Išties…

NĖRA TOKIO DALYKO KAIP TYLI REZISTENCIJA.

Jei kas sako, kad buvo nepatenkintas gyvenimu prie ruso, tačiau “buvau tas tylusis priešininkas”, tai taip ir suprask – jis nedarė nieko.

Nes priešininkas daro.

NEBŪTINA TAPTI PRANAŠU.

Net maži veiksmai (bei žodžiai) yra tavo galios išnaudojimas.

Nereikia bandyti tapti Romu Kalanta – tu gali, taip. Bet nebūtina. Jei nepatinka situacija, kuri supa tave – gali tapti didžiausiu pranašu, rašyti knygas, vesti paskaitas, stovėti priešais ministerijas su plakatais.

…Arba gali savo nuomonę išreikšti mažais būdais.

Jei nepatinka mirštantys gyvūnai – pirkti daugiau sojos pieno su kalciu (jog būtų to paties pieno skonio bei naudos, tačiau be smurto). Jei kaimynė muša vaikus – nebūtina eit ir jai aiškinti visko į akis (nors gali) – anonimiškai pranešk policijai ir leisk jai susitvarkyti. Jei feisbuke dalbajobas skleidžia savo nesąmones – paspausk mažą “report” mygtuką. Jei nervina šiukšlės mieste – pakelk bent vieną ir išmesk ją pats.

Mažas darbas – irgi darbas.

LABIAU PATINKA KLAUSYTIS? ATVIRAS ŽMOGUS KLAUSO KITŲ.

Jis ne tik rėkia savo nuomonę – jis išklauso ir kitų. Nebijo, kad jį kažkas gali perkalbėti, nes jis yra atviras visoms idėjoms.

Pastebi? Atvira siela – iš jos ne tik išeina, bet ir į ją įeina.

Ji klausosi.

Jei atviram žmogui brangus asmuo sako “nenoriu bučiuotis”, tai nereiškia, kad čia reikia ieškoti gilios prasmės – tiesiog nenori bučiuotis.

Aišku, tu gali išnaudoti savo atvirą sielą ir paklausti “kodėl?”.

ATVIRAS ŽMOGUS IEŠKO NAUJŲ IDĖJŲ.

Ne tik tų, kurios pakartotų jo nuomonę (mes visi pasąmoningai ieškome tokios tyrimai), bet ir tų, kurios prieštarauja.

Atviras žmogus mokosi iš prieštaraujančių šaltinių.

Ir ne todėl, kad “tiesa yra kažkur per vidurį” – nesąmonė. Tiesa niekada nėra per vidurį ir apie tai plačiau pasakoja Rokiškis savo straipsnyje…

ATVIRA SIELA – MOKOSI.

Ar mokaisi tu? Ar augi? Ar ieškai naujų žinių? Jei taip – viskas šaunu!

Ir nesvarbu, kur šios žinios nuves. Visos idėjos yra vienodai vertingos, nes šios yra tiesiog nuomonės.

Lygiai kaip kai kurie mokslinikai nesenai manė (ir net turėjo tyrimus!), kad yra už šviesą greitesnių dalelių – neutronų. Paaiškėjo, kad nors idėja gera, bet paremta ji buvo prastais tyrimais.

Lygiai kaip [[Kopernikas manė, kad Žemė sukasi aplinkui Saulę]] ir jį laikė bepročiu. Kol sužinojome, kad tai tiesa.

(Arba gal ne? Niekada negalime būti pilnai tikri – tai ir yra mokslinės filosofijos esmė.)

TAI AR IŠNAUDOJI GALIMYBĘ MOKYTIS? MOKYTI KITUS? BŪTI ATVIRU?

Niekada daugiau, nei šiais laikais mes neturėjome tokių galių atsiverti, pasipasakoti, išreikšti savo jausmus bei mintis. Šios dienos, 2017 metų lapkritis, yra žmonijos saviraiškos aukščiausias taškas.

Taip, mes visada galėjome išreikšti jausmus kitiems bei išsakyti mintis. Bet dabar galime tiek daug!

Laisvė reikštis – tai laisvė, kurią gauname gyvendami Europos sąjungoje bei kitose civilizuotose šalyse(x).

Tačiau taip pat, šie laikai yra laikai, kai beprotiškai lengva kalbėjimo laisvę pamiršti. Užsidaryti informacijos bei draugų burbule, kasdien burbuliuoti tom pačiom idėjom, galiausiai tapti žmogaus parodija.

AŠ TIKIU, KAD TAVO SIELA BŪTŲ GRAŽIAUSIA, JEI BŪTŲ NUOGA.

Galbūt atsiverti sunku (kitiems, beje, lengva!), bet tai verta.

x – Anot Satres.

x – Apie tai užsiminsiu dar vėliau, kodėl tai svarbu.

x – Šalies atvirumą saviraiškai gali vertinti pagal žurnalistinės laisvės indeksą. Šalis, kurioje laisvės kalbėti suvaržytos – skaudžios šalys. Lietuva nėra viena iš skaudžių šalių, beje. Ir “laisvė skatinti nužudyti visus homoseksualistus” nėra laisvė – tai smurto skatinimas arba, kitaip tariant, kūrimas. Žmogus, skatinantis smurta, atsako už jį tiek pat, kiek smurto vykdytojas (antraip Adolfas Hitleris ar Stalinas būtų nekalti – juk jie patys nieko nedarė, tik šiek tiek skatino).

PASAULIS, KURIAME YRA PROBLEMOS.

Atvirumas padeda pripažinti – pasaulyje yra problemų. Taip pat atvirumas padeda pripažinti: jų sprendimų galime ieškoti ir nuo šių nebūtina bėgti.

Esu įsitikinęs, kad mes visi turėtume (jei to norime, be abejo) kelti sau iššūkius.

IŠŠŪKIAI YRA PROBLEMOS, KURIŲ NIEKADA NEGANA.

Jei gyvenimas patogus – išsikelk sau iššūkį. Pažiūrėk, kas nutiks, jei pradėsi daryti kažką keisto, neįprasto, sudėtingo.

Kodėl?

Tai augina.

  1. Nebent visa šita yra fantazija. Arba haliucinacija. Arba tik miražas. Arba išvis nieko nėra. Arba… Žodžiu, aš ne apie tai, bet turėk ir šitai omenyje.
  2. Šiuo metu anot [[xxx]].
  3. Jei nesutinki ir gyveni Lietuvoje ar kitur ES – tai kokio velnio čia gyveni? Tu sadomazochistas ar šiaip tik skiedi nesąmonęs apie labai blogą dabartinį gyvenimą?
  4. Kim Jong ir chebros.
  5. Ir tai nėra nauja idėja – žr. Simon Sinek “Pradėkite nuo klausimo kodėl?” ir [[yy…]].
  6. Įskaičiuoju magiškus 9 mėnesius.
  7. Ir veiksniu.