3 priežastys kodėl motyvacija nėra svarbi (trečioji dažnai pamirštama)

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas to manęs paprašė.

Šis įrašas parašytas 2013 metų liepos 8 dieną.


Ar kada norėjote kažką padaryti, bet tiesiog neturėjote tam pakankamai motyvacijos? Tai buvo mano numeris vienas pasiteisinimas nedarymui. Labai tikėtina, kad ir tavo.

“Motyvacija yra svarbiausias dalykas”, sako populiarios knygos bei facebook puslapiai. O jei nesi pakankamai motyvuotas daryti ką sumastei tau tiesiog nieko nepavyks. Tiesa?

Na… Neitin. Deja, kad ir kaip mintis, jog viskas ko reikia yra įkvepiantys šūkiai (ar morka ant lazdos galo) būtų žavi, ji nėra visai teisi. Aš pats ilgą laiką maniau, jog motyvacija yra svarbiausia darbo dalis. Na, kaip vanduo svarbus sriubos virimui.

Tik deja motyvacija nėra svarbiausias dalykas. 

Labai gali būti, jog ir tu turėjai iliuzijų, kad perskaitęs Anthony Robbins knygą skambiu pavadinimu ar aplankęs Bransono verslo šou įgausi neįtikėtinų galių pradėti tai apie ką ilgai svajojai. Nesijaudink, žinau tą jausmą, pats tai patyriau.

Motyvacija nėra tokia svarbi

“Norėti nepakanka, reikia veikti.”

Johann Wolfgang von Goethe

Turbūt didžiausia klaida kurią tu gali padaryti yra tikėti, kad vien motyvacija pakeis tavo pasaulį. Štai pagrindinės priežastys kodėl motyvacija nėra tokia svarbi:

  1. Motyvacijos paieškos apgauna.
    Pasaulyje kuriame ant kiekvieno kampo šaukiama apie motyvacijos naudą bei apie tai, kad viena motyvacija yra geresnė už kitą nesunku pasimesti. Ieškant vis geresnio ir geresnio motyvatoriaus nesunku tiesiog sustoti ties savęs drąsinimo punktu ir pamiršti kodėl tu išvis visą tai darai.

    Na, kodėl tu ieškai motyvacijos? Ar todėl, kad tau jos vis dar trūksta? Nepamiršk, kad svarbesnė dalis už norą daryti yra pats darymas.  Ar tu ieškai motyvacijos todėl, kad tu bijai, ar todėl, kad tai daug maloniau už pagaliau kažką pradėti?
  2. Motyvacija nėra pastovi.
    Daryk tu ką nori, užsirašinėk ant sienų, rankų ar kaktos, bet šito nepakeisi. Motyvacija nėra pastovus dalykas. Ji atsiranda ir dingsta nepriklausant nuo tavo dienos planų, o priklausant nuo tavo jausmų. Nuo papraščiausios savijautos tą dieną.

    Tau turbūt nereikia sakyt, kad mūsų jausmai ir savijauta yra labai netikslus matas. Pameni visus tuos kartus kai vieną dieną užsimotyvuodavai save kažką padaryti, o kitą jau nuspręsdavai “tik tą vieną kartą pailsėti”? O juk dažniausiai tos vienos išlygos pakanka, kad mestum veiklą visiems laikams.
  3. Motyvacija sukuria nesėkmes.
    Deja motyvacija kuria ne tik pasiryžimą kovoti, bet klaidas kylančias iš perdidelio noro veikti. Labai nesunku sutelkus dėmesį į drąsos kaupimą pamiršti kaip taisyklingai daryti tai ką darai.

    Labai dažnai nutinka kai žudikiškai užmotyvuoti žmonės nueina į sporto klubą ir dėka savo didelės motyvacijos būt geriausiais persidirba ir susiplėšo visas įmanoma kūno dalis. Arba dėka savo didelės motyvacijos sukurti super verslą (blogą, knygą, etc.) vėlgi persidirba ir išsenka per kelias dienas. O šitai žinau, pats tai patyriau.

Nekelk motyvacijos – daryk

“Mes esame tai ką mes nepaliaujamai darome. Meistriškumas, todėl, nėra veiksmas, o yra įprotis.”

Aristotelis

Ar visą tai reiškia, kad motyvacija yra bevertis dalykas kurį reiktų visiškai pamiršti? Ne, nemanau. Neringa mano fb įraše pastebėjo, kad motyvacija gali privesti prie realių pokyčių ir su tuo aš turiu tikrai sutikti.

Bet motyvacija neturi tapti pačiu svarbiausiu dalyku. O ir išties pati motyvacija gali būti išvis nereikalinga kai supranti, kad darai dėl savęs paties. (Plačiau: Svarbiausias dalykas keičiant save). Todėl vietoj motyvacijos aš siūlau darymą.

Pats darymas turi virsti svarbiausiu, o ne įkvėpimas daryti. 

Įprask daryti, susikurk įprotį. Nes įprotis bei ilgas darbas atneš tai ko nori, ne tiesiog akla motyvacija. Ir nesakyk man, kad ai, ką aš čia pasieksiu su kažkokiu menku įpročiu. Įpročiai yra galingi.

Svajoti yra gerai, bet dar geriau yra daryti.