Yra citata, kurią man kartais tenka pamatyti feisbuke. Vis pastebiu ją ant žmonių, bandančių apginti savo netvarkingumą, sienų…
„Jei netvarkingas stalas yra netvarkingų minčių ženklas, tai ką reiškia tuščias stalas?“ – Albertas Einšteinas
…Ar ją kada matei?
Užuojauta. Ir ne tik todėl, kad šių žodžių Einšteinas nesakė (kaip ir nesakė daugelio kitų). Netvarkingi žmonės nėra laimingi žmonės. Tvarkingi – ir laimingi, ir produktyvūs.
Ir turiu įrodymų. Ne citatų lygio.
„Pala, pala, kas tu toks?“
Yra toks žmonių tipas, kuris tiesiog NEGALI pakęsti netvarkos. Ir ne šiaip, kad nenori, o tiesiog negali – tai psichologinė liga, kabinama po OCD ligų skėčiu.
…Aš nesu vienas šių žmonių.
Taip pat ir šiaip niekada nebuvau didelis tvarkos mėgėjas. Man patinka tvarkyti sistemas, bet… Na, kaip pastebi mano draugai (ir tėvai), dažniausiai po mano tvarkymų lieka dar daugiau netvarkos.
Užtat po 4 metų individualaus darbo, paskutinius 2 metus dirbant vien iš namų ir Kauno kavinių, galutinai įsitikinau, kad tvarka – tai produktyvumo bomba.
- Tvarkinga aplinka – padeda susitelkti į darbą;
- Tvarkingi namai – padeda nesijaudinti dėl smulkmenų;
- Tvarkingai baigti darbai – išties baigti darbai (o ne tęsiami tik iki pirmos nelaimės);
- Tvarka – yra ramybė.
Ne veltui parašiau knygą apie tvarką, susitelkimą ir kaip tai padeda gyventi lengviau. …O, čia buvo reklama! Išsprūdo. Apsimesk, kad negirdėjai.
Bet, kur baigiau?
PIRMA: Mokslininkai sutaria – tvarkinga aplinka padeda dirbti ilgiau, pavargti mažiau, jaustis geriau.
Visada buvau mokslinių tyrimų kekšė. Ir nors moksliniai tyrimai nereiškia, kad kažkas, ką jie teigia, yra tiesa (kadaise mokslininkai manė, kad atominės bombos sprogimas uždegtų visą planetos orą), bet mokslinis tyrimas, išleistas normaliame žurnale, dažniausiai bus vertingesnis už tris sakinius ant gražios nuotraukos.
Tai atsiverskime Google Scholar ir pažiūrėkime, ką mokslas sako apie tvarką, netvarką bei mūsų smegenis… Nejau išties betvarkė taip blogai?
1) Netvarkoje lengviau nubėgti į feisbuką.
Ar kitus dėmesio bei laiko vagis kaip Tinderį, Gmailą, Delfį… Tu geriau žinai, kas vagia tavo laiką.
2013 metais Boyoun Chae ir Rui Zhu kartu su Harvard Business Review atliko mažą tyrimą su 100 doktorantūros studentų. Pusę studentų atvedė į netvarkingą kambarį, kitą – tvarkingą ir davė sudėtingą užduotį. Tik užduotis buvo ne šiaip sudėtinga – tiesiog neįmanoma. Įdomu tai, kad tyrimo dalyviai tvarkingame kambaryje bandė įvykdyti užduotį vidutiniškai apie 18 minučių, kai netvarkingame – ją metė po 11-kos minučių.
Ir, nors galbūt tai reiškia, kad dalyviai netvarkingame kambaryje greičiau įžvelgė užduoties beprasmiškumą (apie netvarkos ir kūrybingumo ryšį dar paminėsiu), bet, jei turi užduotį, kurią tikrai reikia atlikti… Baigiamąjį diplominį darbą, viršininko tau duotą gerai paruoštą užduotį, bandai sportuoti ar medituoti, pabaigti tuos senai nebaigtus techninius ir kūrybinius darbus…
…Tai tvarkinga aplinka (ar bent tai, kas matosi tavo akiratyje) – padės pabaigti darbą greičiau, efektyviau, nenukrypstant į feisbukus.
Chae ir Zhu spėja, kad „Netvarka trukdė dalyviams jaustis išties saugiai. Šie trukdžiai greitai iščiulpė proto jėgas“. Kitaip tariant – vyko tas pats, kas vyksta einant tamsia požemine perėja ar vaikštant miške nakties metu – nežinia baugina (ir normalu, kad baugina!) ir todėl sunku susitelkti. Protas pats šokinėja nuo vieno į akį krintančio daikto į kitą, ieškodamas galimų pavojų.
2) Ir taip pat, net kai nesi feisbuke, vis vien nesusitelki tinkamai.
Netvarkoje net tos minutės, kai ale dirbi, nėra tokios kokybiškos kaip galėtų būti.
2011 metais Princeton neuromokslo institutas atliko dar vieną tyrimą – šį kartą smegenų veiklos tvarkingoje ir netvarkingoje aplinkoje. Rezultatai panašūs – cituoju tyrėjus: „Stimulų triukšmas akiratyje kovoja dėl svarbumo vaizdo suvokimo smegenų centruose, kas koreliuoja su apribotais vaizdo suvokimo sugebėjimais“. Arba, paprasčiau tariant, – apsitvarkyk, nes netvarka trukdo susitelkti į vaizdą.
…Taigi, jei nori galiausiai perskaityti tą knygą, kurią pradėjai prieš dvejus metus, susitelkti į straipsnį internete (pavyzdžiui, šį!) ar užpildyti mokesčių deklaraciją bei pervesti mokesčius be klaidų – daryk tai tvarkingoje aplinkoje.
Jei negali namie, tai visada gali nueiti į vietinę kavinę ar biblioteką. Ir, jei gyveni Lietuvoje, – džiaukis. Neseniai lankiausi Paryžiuje ir ten rasti tvarkingą, paprastą kavinę ar viešąją biblioteką – beveik neįmanoma. Mes turime išskirtinę proga dirbti, skaityti, mokytis susitelkę, jei tai neišeina oficialioje darbo vietoje arba namie.
3) Iššvaistai kalnus laiko ieškodamas informacijos, popierių, įrankių.
O tai kainuoja nervus ir eurus.International Data Corporation (IDC), atlikę organizacijų darbingumo tyrimus, pamatė, kad kai kuriose organizacijose darbuotojai praleidžia apie 2,5 valandos per dieną ieškodami darbo įrankių. Tai 1000-čio darbuotojų organizacijai gali kainuoti apie 2,5 milijono eurų per metus. Ar bent įsivaizduoji, kiek netvarka kainuoja tau?
Nors susitvarkyti užtrunka (dažniausiai ne tiek ir daug, beje), bet to produktyvaus laiko grąža yra daug didesnė nei gyventi betvarkėje.
Nerius Jasinavičius, verslo procesų ekspertas, kalba, kad būtent šios mudos (bereikšmiai vaikščiojimai pirmyn atgal) yra priežastis, kodėl Lietuvos darbuotojai tokie neproduktyvūs. Būtent nuo šių mudų atsikratymo ir pradėjo japonų organizacijos kaip Toyota. Ten vietoj to, kad darbo įrankiai būtų išmėtyti bet kur, vienas svarbiausių darbo įgūdžių yra pasidėti įrankius ten, kur juos greitai bei patogiai rastum.
Jei dirbi freelancerio darbą kompiuteriu, tai siūlau pamėginti savo darbą virtualizuoti – tai yra naudotis aplikacijomis kaip Google Docs ar kitomis, kurias miniu savo „Tinginio manifeste“.
Ak, ir stebėsiuosi, jei niekada nepatyrei nesklandumų apsiperkant kai kuriose parduotuvėse ar siunčiant per „Lietuvos paštą“. Tavo klientams tikrai nėra smagu, kai jų pirkiniai, siuntiniai ir kitos paslaugos, kurie jie pirko iš tavęs, pasimeta kažkur stalčiuose. Tikėtina, jog po tokio „pamiršome“ klientas gali tiesiog negrįžti… Ar tikrai to nori?
4) Paaukštinimo ar didesnės algos negausi.
Nori to ar ne, bet mes kitų žmonių sielų bei minčių nematome. Nesistebėk, kad kaip ir tu, taip ir tave vertina pagal išvaizdą.
2016 metais Cary Cooper, Mančesterio verslo mokyklos organizacijų psichologijos profesorius, ištyrė daugiau nei 2000 Jungtinės Karalystės darbuotojų apklausų ir pamatė kaip tai svarbu.
Net 73% vadybininkų teigė, kad netvarkingas ir nešvarus darbo stalas jiems reiškė, kad prie jo dirba atitinkamai netvarkingas darbuotojas, o 27% teigė, kad tokie darbuotojai neaprėpia darbo kiekio arba kitaip tariant nedirba. Apie 10% vadybininkų tiesiog nesutiktų skirti didesnės algos ar paaukštinimo žmogui, dirbančiam prie netvarkingo stalo!
Toje pačioje apklausoje 40% darbuotojų teigė, kad netvarkingas stalas jiems trukdo būti išties produktyviems, 31% teigė, kad netvarka kelia stresą, o 49% teigė, kad jų kolegų netvarka buvo viena priežasčių, kodėl jie pradėjo nemėgti savo darbo.
Tas pats su freelancerio darbu – žmogus kostiume, net ir dirbantis Lidl kasoje, atrodo tikrai sąmoningesnis ir labiau tave gerbiantis, nei žmogus purvinuose treninguose.
…Aišku, be abejo, netvarkingumas nėra atstumiantis visiems žmonėms. Tiesiog didžiajai daliai žmonių.
Antra: Logika – kaip gali daugiau būti geriau?
Nuoširdžiai. „Daugiau yra geriau“ yra sovietinių laikų išmislas. Kai visko trūko, tai logiška – kuo daugiau prikaupi namie, tuo geriau… Bet dabar?
Šiais laikais mūsų pagrindinė užduotis kaip tik yra ne susikombinuoti kuo daugiau turto namie arba darbe (ar kur padėti karta iš kartos perduodamus senus automobilio varžtus), o atsirinkti tai, kas išties svarbu.
Minimalizmas yra įrankis šiam reikalui. Ši daiktų, darbų, žmonių, informacijos šaltinių ir pramogų filosofija neturi daug taisyklių. Tiesą sakant, vienintelė: atsirink tai, kas tau svarbu.
Taigi…
1) Tvarkinga aplinka padeda susitelkti į ilgalaikius rezultatus.
Ir ne ta prasme, kad nenuklysti į feisbuką, o ta, kad minimalistas dirbs tik tai, kas išties vertinga. Į tvarkingą darbovietę nesinori tempti kalno bereikšmių darbų iš kurių nulis naudos.
Tvarkinga erdvė, kaip kokie prabangūs rūmai, įkvepia dirbti tai, kas svarbu ilgu laiko tarpu.
Panašiai kaip kariuomenėje. Ten nerasi atrakcionų parkų ir pigių drabužių parduotuvių, nes kariai atėjo atlikti tik misiją, kuri jiems svarbi. Atsisakyk visko, ko nereikia ir liks tik tai, kas vertinga. Visai kaip kviečiu padaryti paprastumo iššūkyje.…Štai ir netyčia atradai, kas tau išties svarbu! Vien tik atsisakius!
2) Minimalizmas duoda idėjų.
Jei jų trūksta ir nežinai, kuo nori užsiimti, tiesiog prisėsk tuščioje erdvėje. Panašiai, kaip aš savo straipsnius ir knygas planuoju bibliotekose.
Nežinau kaip tai geriau paaiškinti – tiesiog pabandyk ir pats pamatysi, kad kai neturi nieko (kas blaško, grobia dėmesį, reikalauja, kad pažiūrėtum tą ir aną) – natūraliai kils idėjos, ką galėtum nuveikti.
Kūrybiškumas geriausiai veikia ne kietai įtempus smegenis, o jas atleidus. Duše, automobilių kamštyje, ramioje užeigoje, sėdint ant klozeto.(Spėk, kodėl aš laikau užrašinę savo tualete ir kodėl ji primarginta keisčiausių idėjų!)
3) Triukšmas trukdo pasirinkti.
Štai vienintelis dalykas, kodėl prie ruso buvo geriau. Ir tai ne dešros kokybė (nes sovietmečiu dešra buvo prigrūsta keliasdešimt kartų daugiau chemikalų, nei būna dabar) – tai pasirinkimai.
Prie ruso pasirinkimų nebuvo. Duoda? Imk! Dabar šiek tiek sudėtingiau, nes nuėjus nusipirkti net skutimosi peiliukų (kiek čia galima variantų prigalvoti?) jų rasi dešimt rūšių!
…Pasirinkimai ne tik kelia stresą („O ką jei pasirinksiu ne geriausią variantą?“), bet pasirinkus nesijauti taip maloniai („O gal kita buvo geriau?“) ir, išvis, dažnai nieko nepasirenki, kas reiškia tik valandas, išvaistytas ieškant tipo geriausio varianto.
Mažiau pasirinkimų ir paprastesnė aplinka – laimingesnis gyvenimas. Plačiau apie tai skaityk Barry Schwartz knygoje „Paradox of Choice“.
4) Galiausiai, švara.
Netvarkingoje aplinkoje taip ir kaupiasi bakterijos, dulkės, nuodingi chemikalai (ypač jei namuose rūkai arba naudoji oro gaiviklius)…
…Tvarka yra švara. O švara, dažniausiai, yra sveikiau.
Aišku, nereikia persistengti. Girdėjau istorijų, kad būna vaikų, kuriuos tėvai taip saugo, kad šie beveik neįgyja imuniteto natūraliai nešvarai miške, pievoje ar miesto gatvėse… Bet visvien tvarkingesnė aplinka bus švaresnė nei „meniška netvarka“ su į kalną sumestomis šiukšlėmis, neplautais indais, jau penkis mėnesius pelijančia arbata.
Ak, ir, tiesa, netvarka dažnai reiškia ir gerą terpę parazitams. Tam pačiam Paryžiuje netrūksta žiurkių bei tarakonų – vien todėl, kad ten šiukšlės kartais išmetamos kur papuola…
Trečia: Padarykime eksperimentą.
Vienas mano mėgstamiausių autorių, Chris Bailey, kuris, beje, irgi išleido gana išskirtinę knygą apie produktyvumą, tai ir padarė.
Visą savaitę jis nesitvarkė, nesiprausė, net netvarkė šiukšlių – tiesiog metė ten, kur patogiausia. Kitaip tariant, gyveno kaip visiškas apkiautėlis. Ir pamatė, kad, taip, gyventi netvarkoje lengva – nereikia niekuo rūpintis! …Tik produktyvumo tai neprideda.
…Bet nemanau, kad turėčiau perpasakoti visas jo pamokas, rekomenduoju: skaityk jo straipsnį apie savaitę nesitvarkant!
Ir, žinai, kas dar?
Tu irgi gali pabandyti. Paprasčiausiai. Nereikia aklai pasitikėti kiekvienu mano žodžiu – išsikelk mažą iššūkį ir pabandyk dirbti netvarkoje, o tuomet tvarkoje:
- Nusistatyk, kiek laiko norėtum eksperimentuoti. Rekomenduoju savaitę, nes per ją patirsi visas įprastas savaitės dienas.
- Tada vieną savaitę nesitvarkyk, o antrąją – tvarkykis.
- Kas nutiko?
Pabandyk ir pasakyk man! Nepabandęs tikras nebūsi. Aš bandžiau pakartoti Chris eksperimentą ir įsitikinau, kad tik tvarkingoje aplinkoje esu pilnas jėgų, laimingas bei darbingas.
Tvarka tapo mano gyvenimo dalimi. Minimalizmas tapo mano gyvenimo dalimi. Ir esu laimingas, nes dabar gyvenu geriau, nei anksčiau gyvenant netvarkoje!
Ar prisijungsi? Ar išbandysi minimalizmo filosofiją savo gyvenime?
Tavo draugas,
P.S. Minėjau, kad netvarka turi ir privalumų. Tai štai – netvarka padeda būti kūrybiškesniam! Taip pat padeda prieblanda, šurmulys, gyvūnai, šaltis ir karšti gėrimai, bet tai jau tema kitam kartui; ir taip išsiplėčiau!