Mėnuo su kelionėmis: Kai supratau, kad keliauti nekenčiu

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas to manęs paprašė.

Kokie įrašai feisbuke populiariausi? Iš esmės: vestuvės, gražūs žmonės… Ir kelionės. Pasidalink kelionių nuotrauka ir sulauksi daugiau dėmesio nei per gimtadienį!

Todėl nenuostabu, kad yra tiek kelionių maniakų – taip lengva gauti dėmesio ir pamiršti problemas, kurias turėtum išties spręsti. 1
Aš bandžiau keliauti visą mėnesį.
Norėjau 30 dienų iš eilės keliauti po gimtąjį Kauną (ir atrasti jo neatrastas vietas), aplinkui Lietuvą. Nes tiesiog nupirktas turas po Malaiziją būtų neįdomus – tai gali kiekvienas. Keliavau be cento kišenėje.

Tiesa, kelionių mėnesį pradėjau nuo savaitės Turkijoje, kur atsibaladojau dėka laimėto bilieto ir couchsurfingo.

…Dar net nesibaigus mėnesiui suvokiau, kad kelionių nekenčiu.

Debesys ir Debesyla!
Debesys ir Debesyla!

Štai, ką patyriau per šį mėnesį…

01 – 08 dienos.

Mano tuometinė mergina rado konkursą – parašyk istoriją, ką veiksi Turkijoje, ir laimėk skrydžio bilietus! 2 Aš parašiau istoriją, ji išsiuntė. Laimėjom! 3

Tai buvo keista savaitė, nes pirmąją dieną išsiskyrėme: „Atleisk, Danieliau, bet aš permiegojau su kitu, tai baigiam šį reikalą.“ 4

Kai suyra tavo ilgiausiai trukę 5 santykiai, turbūt nenuostabu, kad artimiausias dienas nieko neveiki, tik vėdini išverktas akis ir valgai nesveikiausią maistą. Tą ir dariau.
Po maždaug 4 dienų atsigavau.
Nutranzavau nuo Alanijos iki Pamukalės, tuomet atgal. Pakeliui važiavau angliškai nekalbančio turko fūroje, kiek pasiklydau, fotografavau.

…Tas Turkijos regionas primena Palangą. Tik šiek tiek šilčiau ir daugiau triukšmo. Bet, šiaip, tos pačios kultūriškai pigios pramogos, įskaitant pliažus, barus, naktinius klubus, ale įdomius turizmo objektus.

09 – 10 dienos.

Grįžęs išvykau su draugais plaukti per Aukštaitijos upes kanojomis. Visai smagu, ypač ką tik išsiskyrus!

Plaukimo metu supratau, kad sudėti daiktus į plastikinius šiukšlių maišus ir juos tvirtai užrišti – būtina. Tai yra, jei nenori gaudyti upe plaukiančių triusikų. 6

11 diena.

Pagaliau grįžęs namo 7 sužinojau, jog iki penktadienio lieku namuose maitinti gyvūnų ir augalų, kol tėvai išvažiavę iki Juodkrantės darosi sau metų atostogas.
Tą ir dariau.
Prašom, katyte, ėdalo. Prašom, vėžly, pomidoro. Prašom, pomidore, vandenuko, iki kol tave surys vėžlys. Katyte, nevalgyk vėžlio.
Visgi, šiomis dienom irgi keliavau. Su drauge Jurgita sudalyvavau vandens mūšyje Panemunės pliaže ir vėliau aplankiau Linkuvos dvarą Šilainiuose.

…Vandens mūšis patiko. Dvaras ne. Pastarasis ne tik todėl, kad neišvydome internete aprašyto dvaro grožio, 8 bet ir buvome žudančiu žvilgsniu pašauti vietinės babulkos.

Kapinės, beje, irgi niekuo neypatingos, nors ir buvo aprašyta, jog šios gražios. Pasirodo neverta pasitikėti visais, kurie internete aprašo savo keliones. 9

12 diena.

Su ta pačia drauge aplankiau Kauno Čiurlionio muziejų. Muzika, paveikslai ir meditacijos. Patiko! 10 Ne visi muziejai Lietuvoje tokie šaunūs, bet aplankyti juos įdomu, nes kaskart tai nuotykis.

13 diena.

Šiandien keliavau iki Girionių Kauno rajone. Ieškoti Geocaching lobių ten, kur jų tikrai netrūksta. Radau net 20 kvadratiniame kilometre!
Geocachinti galima vienam, su draugais, su vaikais.
…Ir tai nekainuoja!

14 diena.

Šiandien nuėjau į kavinę, kurią senai norėjau aplankyti. 11Geriu žalių pupelių kavą, kurios kvapas kaip žirnelių sriubos, o skonis kaip arbatos ir riešutų sirupo. Įdomu.

Kartu išbandau Workstation Popcorn darbo metodą. Dalinai veikia – visgi į dienoraštį rašau. Spėju, veiktų dar geriau, jei būčiau atėjęs žinodamas, ką noriu dirbti.

…15 diena ir kitos???

Deja, čia dienoraštis nutrūksta.
Suvokiau, kad man tiesiog nuobodu. Ir apskritai…

Kas čia per velnio aparatas!?
Kas čia per velnio aparatas!?

…Suvokiau, jog greitų kelionių nekenčiu.

Keliavau ir ankščiau. Su tėvais po Lietuvą, Portugaliją bei Kretą; su buvusia po Kosą bei Sardiniją; su kursiokais po Berlyną; su pusbroliu po Amsterdamą. Ir vienas keliavau – automobiliu po Lietuvą bei Latviją.
Bet, švenčiausiasis! Tai užknisa.
Nuoširdžiai. Suprantu, kad tereikia ištranzuoti į Aziją arba eiti Santjago keliu ir žinių portalai suris tokias istorijas. Tapčiau žymus! 12 Visgi, nujaučiu, kodėl tokios istorijos įdomios.
Juk smagu fantazuoti, kaip keliausi, nepajudinant kojų.
Bet pabandyk pajudinti. Galbūt atrasi, kad kai kurios kelionės tave vargina. Visgi, šios būna dviejų tipų:

  1. Horizontalios. Keliauji greitai, plačiai, per šalis, miestus, žmones, oro uostus – kuo daugiau punktų į tavo “Aš ir čia buvau” sąrašą!
  2. Vertikalios. Keliauji lėtai. Ateini į muziejų ir praleidi jame dieną. Mėnesį vaikštai į vieną kavinę. Ne šiaip nuvyksti į kitą miestą, bet jame gyveni. Įsijauti!

Negaliu sakyti, kad vienas tipas geresnis už kitą. Tiesiog…
Mano kelionių tipas: Vertikalios kelionės.
Jau 25 metus gyvenu Kaune ir kai koks mulkis klausia “Ką šitame kaime veikti?” – stebiuosi. Šiame kaime tiek gėrio, tiek žmonių, tiek vietų, naujų įdomybių, kad sunku viską ir aprašyti! 13

Pilnus 5 mėnesius gyvenau Čekijos Brno mieste. Mane ragino nuvykti bent į Prahą ar kitas Čekijos vietas. Dėjau aš ant tų raginimų. Šiuos mėnesius praleidau mieste ir tai dievinau!
Panašiai keliauju ir dabar.
Kai pamėgstu naują vietą Kaune – lankausi joje kokius 3 mėnesius, kol pažįstu ne tik baristas, bet ir nugirstu pokalbius apie jų pelningumą, remontuotinas vietas, tualetinio popieriaus rūšis…

Iš esmės esu lyg labai lėtas šnipas. Man malonu įsiklausyti į kitų žmonių istorijas, įsigilinti į jas. 14 Tada suvokiu, kad visi, iš esmės, turime tas pačias bėdas bei svajones.

Apie vertikalias keliones kalba ir Beata Tiškevič, 15 kurios įrašų šia tema neberandu, 16 taigi paprašiau papasakoti man žinute. Štai, ką ji sako:

…Galbūt tu greitų kelionių irgi nemėgsti?

Papildomai: Argi kelionės nėra bėgimas nuo savęs, lygiai taip, kaip alkoholis ir saviugdos knygos?

Jau pasakojau – asmeninis tobulėjimas yra masturbacija, jei tobulėji pats nesuprasdamas, kuria kryptimi judi. Vien tai                                                   , kad skaitai knygą, kaip sukurti gerą verslą, nereiškia, kad verslą sukursi.
Tikėtina, kad tu žinias jau turi, tačiau bijai jas pritaikyti.
Ir kelionės… Argi jos kartais nėra bėgimas?

Sandros Bernotaitės knygoje “Dioniso barzda” 17 yra veikėjas Kostas, 18 kuris, prispaudus nelaimėms – svajoja apie keliones iš gimtojo miesto. Poetė Darja Lyzenko, 19 teigia, kad kelionės tėra dar vienas bėgimo nuo savęs metodas… 20

Lietuvių tinklaraštininkė Strelka 21 pasakoja:
Fuga – tai apsėdimas keliauti, kurį lydi tam tikros dalies atminties ir tapatybės praradimas. <…>

Net nesigilinant į kraštutines patologijas, galima įžvelgti tiesioginį ryšį tarp negalėjimo tverti įprastoje fizinėje vietoje ir savame kailyje. Kadangi iš kailio pabėgti itin sudėtinga, įsitraukiama į kompensuojančią <…> aplinkos pakeitimo ir naujų dirgiklių paieškos strategiją.

John O‘Donohue <…> sako: „daugelis problemų kyla dėl mūsų nesugebėjimo ramiai sėdėti kambaryje. Sielos pasauliui ramybė yra gyvybiškai svarbi“.

Iš Strelkos straipsnio “Kelionė į vienatvės šalį”.
Rekomenduoju, beje, visą jos straipsnį. 22

Taigi kyla klausimas – kodėl keliaujame? Kad atrastume ar kad pabėgtume? Kurio tipo kelionės taviškės?

Keliones metęs,


  1. Kelionės, kaip ir tūsai klubuose ar nuolatinis knygų griaužimas, yra bėgimas nuo savo kirbančių klausimų. Tai bėgimas nuo savo baimių. Nesakau, kad tai blogai, bet nemanau, kad bėgti turėtume visada.

  2. Per pigiausią skraidintoją, be abejo.

  3. Aišku, ji nusirašė tai kaip savo pasiekimą: „Be manęs nebūtum niekur keliavęs!“. Iš esmės tiesa.

  4. Ji, tiesa, netrukus nuramino: „Bet jo penis buvo labai mažas, palyginus su tavo“.  Ačiū, Mileta… Turbūt.

  5. Maždaug metus. Tuomet buvo ilgiausi.

  6. Žemyn upe, žemyn upe/Plafkės plaukia palengva…

  7. Taip, man buvo 22-eji ir dar gyvenau su tėvais. Nebuvau toks bagotas, kad išsikraustyčiau vos sulaukęs 18-kos.

  8. Šmėžavo tik plastiko langai ir aptrupėję stogai. Sveiki atvykę į pamirštą dvarą.

  9. *Kosteli.*

  10. Gal todėl, jog mėgstu Čiurlionio darbus. Juk ir šią akimirką, klausausi Čiurlionio „Jūros“ mažų peizažų ciklo VL317. 🙂

  11. “Green Cafe”, Kaune, Laisvės alėjoje. Ir čia yra reklama, nes man ten patiko.

  12. Valioooo! Pavojus namams, giminaičiams ir sumažėjęs šansas rasti nuoširdų partnerį! Kas to nenorėtų?

  13. Žurnalai “Kaunas pilnas kultūros” ir “Nemunas” bando. Bet jų neužtenka.

  14. Sakoma, kad panašiai elgėsi Pablo Picasso – jis buvo tikras žmonių istorijų kanibalas.

  15. Nejau dar nežinai? Ji viena aktyviausių Lietuvos aktyvisčių!

  16. Ačiū, feisbuke, kad tavo paieškos laukelis neveikia. Beata buvo apie tai pasakojusi 2017 metų vasarą.

  17. Kurią, beje, rekomenduoju. Man patiko jos stilius!

  18. Gėjus, dizaino specialistas, ieško partnerio, mama jo nekenčia, nes jis yra gėjus.

  19. Kurios slam poezija man irgi patinka!

  20. Pavyzdžiui šiame feisbuko slame.

  21. Nesupainiok su Belka!

  22. Apskritai – Strelka viena iš geriausių lietuvių tinklaraštininkių. Į geriausius saviugdos autorius nebus įtraukta, nes rašo ne apie saviugdą, bet tikrai verta dėmesio.

>