Mėnuo be interneto: Iššūkis, kurį rekomenduoju kiekvienam

Iššūkiai

Facebook, Gmail, Delfis ir, o, žiūrėk – juokingi paveiksliukai! Hahaaa! ...Na gerai, grįžtu prie darbo. Bet pirma patikrinsiu, kas atsitiko feisbuke per paskutines trisdešimt sekundžių ir vėl patikrinsiu el. paštą.

Tokia buvo mano kasdienybė, kai palikau samdomą darbą ir pradėjau dirbti savarankiškai. Tai tesėsi daugmaž pusę metų, iki kol netekęs kantrybės spjoviau, tariau „dėjau“ bei išsijungiau internetą mėnesiui.

Atradimas: Mėnuo be interneto buvo turbūt geriausia mano patirtis per pastaruosius 3 metus.

...Ir vėliau tokį iššūkį kartojau dar kelis kartus.

Bet kodėl priėmiau tokį iššūkį, kaip jį vykdžiau, ko išmokau, ko pasiekiau, kaip pasikeičiau? Ir kodėl tokio iššūkio reikėtų tau?

Ar verta mėnesiui atsisakyti interneto?

Jei internete praleidi mažiau nei valandą per dieną, neskaitai naujienų portalų, nedirbi internete ir neturi feisbuko... Tada mėnesio be interneto tau nereikia.

Tačiau, jei tavo situacija kitokia ir internete praleidi visą dieną arba savo gyvenimo atsijungus nuo interneto įsivaizduoti negali... Interneto išjungimo eskperimentas sukurtas tau.

Tiesa – nebūtinai mėnesio trukmės. Užteks ir dviejų savaičių, jei šį kartą bijai, 1 arba tavo pajamų šaltinis yra darbas internete. Bet pabandyti verta ir tu tai gali. Tikrai gali.

Štai kaip...

„Ei, palauk, pamiršai save? O kodėl tu, Danieliau, išjungei sau internetą?“

Ak, tikrai pamiršau. Pameni, minėjau internetą kasdien? Ir, kad kartais sunku įsivaizduoti gyvenimą be interneto?

Tai buvo pirmoji mano priežastis. Internetą namuose turiu nuo 12-kos, jame aktyviai gyvenu ir per tuos metus nebuvo nei mėnesio, kai būčiau gyvenęs be interneto. Man buvo įdomu – ar priklausomybė internetui išties egzistuoja. 2

Antroji priežastis buvo ta, kad vadinu save rašytoju. O rašytojas, kuris nerašo ir švaisto laiką internete nėra rašytojas. Taigi, nusprendžiau patikrinti savo ribas ir tapti efektyvesniu darbe.

Kaip pradėti savo mėnesį be interneto?

Atsakymą, tikėtina, žinai: išjungimo mygtuką rasi interneto skirstytuvo galinėje pusėje arba išmanaus aparato nustatymuose. Paspausk jį.

Ne, bezdžionėle, kompiuterio nereikia išmesti! Tiesiog paspausk nustatymo mygtuką.

Tačiau, aišku, ne visada tai taip paprasta. Ypač, jei dirbi internete ir toks pokytis būtų naujiena tavo sielai. Štai keli padėsiantys žingsniai:

A) Kiek įmanoma sutvarkyk ir užbaik senus reikalus.

Aš, asmeniškai, prieš išeidamas iš interneto visų darbų nebaigiau ir net pradėjau kelis naujus. Taigi, šis žingsnis, galų gale, nėra toooks svarbus. Bet visa šio žingsnio esmė yra, kad sumažintum potencialų nerimą.

Sumokėk skolas, atsakyk į laiškus ir pasakyk, kad darbus baigsi grįžus, iš anksto pasveikink mamą su gimtadieniu ir taip toliau. Kuo greičiau atsikratysi naštų – tuo geriau.

Dėl to patogu mėnesį be interneto pasidaryti atostogų metu. Nors tai ir nėra būtina, jei darbas leidžia mažiau sėdėti feisbuke ir emeile. 3

B) Pranešk, jog dingsti, ir kur bus galima tave rasti.

Tai, kad atjungi internetą, nereiškia, kad atsisakai ir gyvų susitikimų, telefono, popierinių laiškų, apsilankymų darbe ar kitų neinternetinių bendravimo būdų.

Taigi, išnaudok tai. Aš čia pasielgiau šitaip:

  1. Pranešiau laišku Debesyliečiams, kad šiek tiek dingsiu;
  2. Parašiau žinutes feisbuke svarbiems draugams bei kolegoms, kokiu telefonu jiems skambinti, jei staiga manęs prireiktų;
  3. Sukūriau Gmail autoatsakiklį su telefono numeriu skubiems atvejams.

Taip pat paprašiau kelių savo kolegų bei draugų, kad vis žvilgtelėtų į mano rašomus tinklaraščius, ar nieko blogo neatsitiko. Jei nutiktų – skambintų. Kitaip tariant, šiuo žingsniu apsisaugai nuo gaisro.

C) Nedelsk.

Lengva galvoti „Galbūt ateityje tai padarysiu“, planuoti, laukti idealios akimirkos ir taip niekada, prakeiktai, neišbandyti to naujo dalyko. Aš tai žinau, nes savo iššūkį, prisipažinsiu, atidėliojau mėnesį – nuo lapkričio pradžios. Tačiau idealaus laiko eksperimentams nebus.

Paprasčiausiai. Bus geresni laikai, 4 bet idealaus laiko – ne. Panašiai, kaip ir kuriant verslą ar gimdant vaiką.

Jei dar vis bijai – nesijaudink, nuraminsiu:

Tiesą sakant, aš nesu pirmas žmogus, sugalvojęs sau išjungti internetą.
Ir tai nėra kažkas netikėto, tokius iššūkius dalis internautų kėlė sau nuo pat interneto atsiradimo pradžios. Pavyzdžiui, vienas jų yra Amsterdamo VU universiteto tyrėjas Jim Stolze, tikrinęs interneto ir laimės ryšį:

Antrasis pavyzdys būtų Paul Miller, žinių portalo The Verge redaktorius, pasakojęs apie savo iššūkį kitoje TED kalboje:

Metų trukmės iššūkį kada išbandysiu ir aš.

O ką per šį mėnesį patyrei tu?

Na, o aš... Tai, išties, nėra kažkas milžiniško. Kažkokio nušvitimo ir čakrų atsivėrimo nepatyriau, neapsilankė pas mane nė draugas Jėzus. Tai buvo tik maži ir malonūs potyriai.

Dalis šių potyrių buvo nudirbti darbai. Buvo beprotiškai smagu, kai išjungus internetą radau laiko visiems tiems ilgai atidėliotiems darbams: rašymui, tvarkymui, namų remontui, knygoms ir sportui...

...Kita dalis potyrių buvo kiek mažiau apčiuopiama, bet užtat suteikusi išliekantį pasitenkinimą gyvenimu. Dėl šių pokyčių mėnesio be interneto iššūkį kartojau dar kelis kartus.

Savo potyrius fiksavau šiame internetiname dienoraštyje + dienoraštyje popieriniu formatu:

Tai dienoraštis, kurį sau pildžiau mėnesio metu. Ir, taip, rašau kiek neįskaitomai, haha.

Pirma: Tapau labiau pasitikintis savimi.

Tai buvo keista. Ir iki šiol neturiu paaiškinimo, kodėl taip nutiko. Bet jei mėnesio pradžioje bijojau dėl savo karjeros (ir tolimesnio gyvenimo), dėl rašymo (ir ar jis kam įdomus) ar savo santykių...

...Pabaigoje buvau ramus kaip olandas. Tai yra, panašiai kaip belgas, bet dar ramesnis. Galbūt padėjo, kad įveikiau iššūkį, nepaisant pirmos savaitės sunkumų.

Galbūt toks buvo pabaigtų darbų ir pasiektų tikslų poveikis. Galbūt dar kažkas; mistika. Bet tai įvyko ir įgavau pasitikėjimo savimi.

Antra: Šeštoji iššūkio diena buvo sunkiausia.

Pirmos savaitės pabaigoje man prasidėjo tai, ką būtų galima pavadinti lomkėmis – bloga savijauta, galvos skausmas, nuobodulys ir didelis susierzinimas.

...O septintą, ir toliau, tai staiga praėjo ir viskas pasisuko geryn.

Būtent šeštą dieną buvo sudėtingiausia neįsijungti interneto telefone ar kitame kompiuteryje. Bet pasirodo, net didžiausia pagunda ir noras prisijungti yra įveikiamas. 🙂

Trečia: Pagaliau radau laiko sau.

Naršant internete nepastebime savęs. Ir viskas būna gerai.

Kai ant galvos nuolat pilami milžiniški informacijos kiekiai, mus iš visų pusių spaudžia straipsniai, motyvacija 5 ir visokie Delfiai bei Debesylos... Lengva pamesti save šiame triukšme.

Tik išjungus šį triukšmą ir naujų idėjų geizerį Internetą, pagaliau radau laiko sau ir savo problemoms. Savo mintims, darbams ir santykiams su svarbiais žmonėmis. Taigi galėjau pabaigti seniai atidėliotus darbus, išbandyti kelis meditacijos pratimus, apie kuriuos perskaičiau knygoje... Ir dar šį tą. 

Pagaliau pabuvau su savimi.

Taip, man dar toli iki tiltelio... // Vi Kontrimaitės nuotrauka

Palauk, aš dar turiu klausimų!

Ar galiu atsisakyti interneto tik, tarkim, namuose?

Taip! Ir aš taip elgiausi pirmojo mėnesio be interneto metu, dvi savaites prieš gruodžio 12-tą dieną. Įkvėptas šio straipsnio namuose atjungiau internetą ir dirbau tik bibliotekose bei kavinėse. Tai buvo smagu ir įdomu, o mano produktyvumas, dirbant ne namie, buvo didesnis.

Pabandyti tikrai galima ir verta. Jei tikrai, tikrai bijai nutiksiančios pasaulio pabaigos... Išbandyk šį metodą. Taip laiko žaidimams nešvaistysi, o kartu pilnai neatsijungsi.

Ar tikrai garantuoji, kad bus taip gerai ir smagu?

Ne. Nes kas aš – ponas Dievas? Kol neatliksi eksperimento asmeniškai, negalėsi žinoti, kas nutinka. Kitų žmonių patirtys ir moksliniai tyrimai yra gerai, bet to nepakanka užtikrintumui.

Užtat aš galiu nuraminti – tikėtina, kad nieko blogo tau nenutiks.

Oi, koks tu lepūnėlis, aš tai išvis be interneto gyvenu!

...O kodėl skaitai šį straipsnį? Tau šio iššūkio be interneto nereikia – tą jau sakiau straipsnio pradžioje 😉

Kokia šio iššūkio kaina?

Iššūkis yra nemokamas + su sumokėtų pinigų grąžinimo garantija.

O kas, jei per tą laiką nutiks kažkas baisaus? Prasidės karas, grius ekonomika, išrinks į seimą durnius ar panašiai?

Jeigu nutiks kažkas baisaus, tai... Tai sužinosi ir be interneto

Net jei gyveni trijų gyventojų kaime. Tau papasakos šeima, draugai, kaimynai, kolegos. Ateis SMS į telefoną arba pamatysi panikuojančius kaimynus. Sustaugs sirenos ir...

Žmogau, juk visai neseniai praėjo koronoviruso epidemija – ar tikrai manai, kad būtum sugebėjęs tai praleisti? Kad būtum nesupratęs, jog plakatai prie parduotuvių ir žmonės su kaukėmis kažką reiškia?

Nurimk, nieko blogo nenutiks. O jei ir nutiks – visada galėsi internetą įsijungti atgal. Tuo pačiu vienu paspaudimu. Šis iššūkis nėra tremtis. Tai tik eksperimentas.

O ar manęs niekas nepamirš, jei mėnesį nesirodysiu internete?

Ne, nepamirš. Jei tik žmonėms pažintis su tavimi buvo svarbi, jie niekur nedings ir bendravimas tęsis toliau. Nedings nei pirkėjai, nei draugai, nei sekėjai. Debesyloje, tiesą sakant, jų per mano mėnesį net padaugėjo. 6

Galų gale – susirink telefono numerius ir susiplanuok susitikimus mėnesiui į priekį. Juk pameni telefonus, ar ne? Tai tokie aparatai, kuriems interneto nereikia. Paspaudi knopkę. Aštuonias. Skambinimo mygtuką. Būm – ryšys! Neįtikėtina.

Ką aš veiksiu?!

Tu miegosi. Tinginiausi. Dirbsi. Stebėsi paukščius, žiūrėsi filmus, skaitysi knygas, nueisi į muziejų ar knygyną, užkalbinsi Maximos pardavėją. Veiksi viską, ką seniausiai norėjai nuveikti, bet neturėjai tam laiko.

Vienintelis skirtumas: tą darysi be interneto.

Po pirmos savaitės tu suprasi, kad įmanoma nuveikti žymiai daugiau nei atrodė. Pamatysi, kad internetas nėra toks jau svarbus.

Ar galiu paklausti dar vieno klausimo?

Be abejo, gali! Rašyk komentaruose žemiau ir aš tau atsakysiu, padėsiu, patarsiu. Jei nori, gali parašyti ir man asmeniškai. Galim netgi apsikeisti telefono numeriais, jei norėsi iššūkio metu susiskambinti ar ką 😎

Mėnuo be interneto gali būti geriausiu eksperimentu tavo gyvenime.

Ir aš nuoširdžiai rekomenduoju tai išbandyti.

...Ar prisijungsi? 😉


  1. Pradžioje bijojau ir aš, bet pasirodo tai buvo daug maloniau, nei tikėjausi.

  2. Išduosiu – pasirodo ne.

  3. Gali iššūkio imtis ir pusiau – užsiblokuojant nenorimas programas.

  4. Pavyzdžiui, sutvarkius skubius reikalus ir susikūrus autoatsakiklį. *Niuksas, niuksas*

  5. Kuo ji kliudo pasakojau „Įkvėpimas pokyčiams, kurio tau visados trūko“.

  6. Kas buvo keista. Gal man reikia daugiau patylėti?

  • Super straipsnis! Būtinai išbandysiu. Pats atilikau kiek paprastesnį išbandymą – savaitę be Facebook. Ir galiu pasakyti, kad nesigailiu. Patirtis neapsakoma, jaučiau laimę ir motyvaciją užsiimti veikla kuriai vis nerasdavau laiko 🙂

  • Ahahahahahaaa 😀
    smagiai 🙂 skaitai ir šypsais, štai kur dvasia !
    šaunuoliška, tokie eksperimentai veda prie realaus gyvenimo pažinimo :} taip ir toliau , aš irgi bandysiu, savaitei bent,porai,bet jau nusiteikiau.

    • Gerai, šaunuolė. Kada pradedi? Tikiuos datą jau užsibrėžei, kad po to nebūtų „ai vėliau”? 😉

  • Aš taip įpratusi prie interneto,kad grįžus namo su kavos puodeliu pirmiausiai sutvarkau iškilusius reikalus,paskaitau Debesylą ar dar ką nors,o vakarais mėgstu bendrauti su gera drauge,kuri šiuo metu užsienyje ir kitaip bendrauti su ja šiuo metu nėra galimybės. Internete praleidžiu santykinai daug laiko,o jeigu įsisuku į skaitalus,tai išvis. Beeet, atsisakyti interneto išviiis,kad ir savaitei ar dviems,manau būtų per staigu. Jaučiu pradžiai man reikėtų tą eksperimentą vykdyti savaip,tarsi pasiruošimą rimtesniems išbandymams;) pvz nusistatyti sau,kad prie interneto kasdien prabūsiu valandą laiko ir žiūrėti kas nutiks:) Kaip manai,Danieliau?

    • Aš panašiai ir dariau, kaip minėjau tekste, kelias savaites prieš iššūkį internetu naudodavausi tik bibliotekose ir kavinėse (ne namie, žodžiu, namie atjungiau visai sau interneto skirstytuvą). Tai taip, gavosi toks kaip ir pasiruošimas ir visai malonus.

      Gali išbandyti tai ir tu, Aušrine! Ir ei, kai smagu, kad tik grįžti, o iškart į Debesylą..! 😀

      • Teip,seku kiekvieną naują straipsnį:) kada bus knyga?
        p.s. dar labai megstu paskaityti ilzes butkutes puslapi!

        • Tikėtina, kad po kelių mėnesių. Šiandien pradedu juodraščio taisymą. Tada po trupučio laiko taisysiu kitą knygelę, kurią kartu su Valtininku rašau. Iš esmės kelis mėnesius turėtų užtrukt procesas, nes knygos rašymas čia ne tekstuką feisbuke papilti ;))

  • Nuostabi idėja, neseniai baigiau mėnesį be FB, o dabar jau knieti išbandyt save ir visiškai atsisakyt interneto 🙂 įkvepi, Danieliau, ačiū 😀

    • Ačiū, Diana! :3 Jei Paul Miller (video kur buvo) metus galėjo, tai mėnesiui tikrai galima! Galima kartu surišti dar su kokių, sakykime, kelionių mėnesiu. Ar šiaip – kūrybos ir darbų pabaigimo mėnesiu. :)) Ačiū!

  • Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sėdėdavau internete, buvo daug laisvo laiko turėjimas. Ir žinoma, tas įkyrus įprotis kas keletą minučių tikrinti fb užuot dirbus, nors žinai, kad niekas ten nepasikeitė. Jau kiek anksčiau pradėjau nebeskaityti naujienų portalų, nes supratau, kad juose pateikiama informacija man visiškai nenaudinga. Su fb reikalai susitvarkė, kai dalyvavau „Lūšies” programoje. Ji vyko gruodžio mėnesį ir tai sutapo su darbų užbaigimais ir pasiruošimais sesijai, šventiniu laikotarpiu, tad tiesiog nebelikdavo laiko naršymui internete. Nebuvau itin prisirišusi prie interneto. Jei pasitaikydavo užimtesnė diena, džiaugdavaus, kad neliko laiko varvinti akių prie monitoriaus. Bet iššūkio vistiek nutariau imtis. Svarsčiau, dvejojau, nes buvo reikalų, kuriems reikėjo būtent interneto ir telefonas negelbsti. Bet kaip ir minėjai, sunku pasakyti, kada tas geriausias laikas. Visada gali iškilti visokių trukdžių, skatinančių tai atidėti. Tad vieną dieną tiesiog ėmiau ir atsijungiau nuo virtualaus pasaulio. Niekam nepranešusi, nesusitvarkiusi visų darbų (dėl sąskaitos apmokėjimo teko trumpam pasinaudoti internetu, nes lyg tyčia tą mėnesį nusitęsė kažkaip susimokėjimas :D). Kai kuriems žmonėms tiesiog eigoje pranešiau, kad dvi savaites nesinaudosiu internetu. Kas keisčiausia, kad laukiau dviejų žinių, dėl kurių būtų tekę lįst į internetą, bet net ir čia, lyg nujausdamos jos mane susirado netikėtu telefoniniu skambučiu. 😀 Kadangi (ne)egzistuojančios priklausomybės internetui kaip ir neturėjau, tai ir tos dvi savaitės lengvai prabėgo. Tiek daug visko nenuveikiau kaip tu, tačiau džiaugiausi, kad savo veiklomis galėjau užsiimti ramiai ir niekur neskubant, nes laiko, kas be ko, turėjau daugiau, niekas neblaškė. Sunkiausia buvo paskutinėmis dienomis, nes kaip tyčia užplūdo šiokie tokie nauji atradimai, mintys ir norėjosi jau iškart visko imtis, bet tai to tai ano reikėjo pasižiūrėt ir pasiieškot internete. Tad su nekantrumu laukiau iššūkio pabaigos. 😀 Na, o kaip rašinys be išvadų (kad jau taip išsiplėčiau į visą romaną). Dar labiau atpratau nuo sėdėjimo internete. Fb skiriu vos porą minučių tik patikrint, ar yra ko svarbaus. Patikrinu el. paštą. Nustojau tiek daug skaityti įvairius tinklaraščius ir straipsnius apie geresnį gyvenimą ir pagaliau ėmiausi veiksmų. Nes supratau, kad visko vistiek neperskaitysiu. Galų gale, man to net ir nereikia. Tai buvo geriausias įvykis, kuris kaip tik nutiko iššūkio metu. 🙂

    • Oho! Taip ir žinojau, kad reiks tikėtis iš tavęs ilgo laiško ar žinutės! Ačiū, Manta! :))

      Bet tai jėga – atjungei internetą niekam beveik nepranešus ir darbų nebaigus ir vistiek buvo jėga. Nežinau ar čia dar kas trukdžių gali tuomet rast. 😀 Super!

      • Tai va, toks būdas atrodė geriausias. Nes kitaip tai ir nusitęsia visi tie „na, gal kada reiks pamėgint”. Jei imtis, tai dabar. 😀 Tikrai nesigailiu tai išmėginusi. Lauksim kitų įkvepiančių iššūkių 🙂

  • Super! Skaitant tavo straipsnius, Danieliau, jau susiplanavau penktą mėnesio iššūkį! Tokios idėjos priveda prie teigiamų pokyčių, keičiant savo įpročius 🙂 Sėkmės darbuose! 🙂

  • Šiandien kaip tik vėl prisijungiau prie interneto po to, kai jame nebuvau visą savaitę ( anksčiau būdavau online 24/7 , tai man ir ta savaitė buvo didelis iššūkis 😀 ) ir tai buvo tokios geros atostogos:) Tikrai rekomenduoju visiems išbandyti savaitei ar net ilgesniam laikui.

    Prieš tai jau kokius porą metų brandinau šitą mintį pabūti offline, bet visada atrodė kad dar ne laikas, kad turiu kažkokių neatidėliotinų reikalų, kol galiausiai pamiršdavau savo planus:). Taigi ačiū tau, kad priminei man šitą norą, kurį pagaliau įgyvendinau:). Manau kitą kartą pasidarysiu ilgesnes atostogas:))

  • O ką daryti jei duoną valgau iš to, kad sėdžiu internete? Nenoriu keisti darbo, nes būtent internetas į mano gyvenimą atnešė tokią laisvę, apie kokią net pasvajoti negalėjau. Juk kai mokiausi mokykloje, mes net skaičiavimo mašinėles laikėm prabanga. Tačiau jaučiu, kaip stipriai esu nuo jo priklausoma ne tik dėl to kad, toks darbas, bet ir dėl to, kad esu jį įsimylėjusi ir suasmeninusi, kaip kokį žmogų. Kvailiausia, kad neturiu net laiko panaršyti po tuos visus tinklapius, nepamenu, prieš kiek laiko buvau į naujienų portalus įėjusi. Taip žiauriai mėgstu savo darbą, kad man pakanka visą dieną tiesiog dirbti internete. Tačiau aš visiškai nebejaučiu laiko tėkmės, nes mano protas gyvena ten, virtualioje erdvėje ir dažnai net nežinau ar valgiau ar ne, o apie tai sužinau tik patikrinusi šaldytuvą ir pamačius ar maisto sumažėjo, ar ne.

    • Gali, Sigita, laiką internete pradėt stebėti (https://debesyla.lt/laikas-internete/) ir tuomet blokuoti. Pavyzdžiui su Cold Turkey vakarais ir sau leisti tik tas 7-8 valandas darbui (na, ir vieną kokią ar dvi pramogoms) per parą. Sumoj 10 val internetui ir 6 laisvos be jo – visai gal ir gerai? 🙂

      Žodžiu, po truputį galima! Galbūt pakeliui suprasi, kad dirbti internete gali ir be interneto. Pavyzdžiui jo gal reikia tik tam, kad kažką įkeltum, o šiaip kurti gali atsijungus. Ir panašiai. Čia jau nuo srities priklauso 😉

  • Prieš tris metus ištryniau savo facebook paskyrą. Skype įsijungiu tik tada, kai susitariu su kuo nors susisiekti. Namuose kompiuterį įsijungiu nebent tik mokesčius sumokėti. Ir nesijaučiu ką nors praradęs. Žinote, ko labiausiai pasigesdavau kai turėjau facebook? Gyvo bendravimo su gyvais žmonėmis! Todėl ir ištryniau savo paskyrą. Nes nuolatos apimdavo jausmas, kad gyvenimas slenka pro šalį. Tavo draugai dalinasi patirtimis ir įspūdžiais, o tu vistiek lieki vienas šiapus ekrano su savo rūpesčiais ir problemomis, kurioms neturi laiko, nes juk sėdi facebooke!
    Debesylą atradau neseniai ieškodamas gerų tinklapių pavyzdžių (mat turiu pasirūpinti įstaigos tinklapio atnaujinimu). Danieliau, esi šaunus vyrukas jau vien todėl, kad įkvepi tiek daug žmonių. O tavo kūrybiškumas tiesiog žavi. Tačiau nesupyk – tavo straipsnių skaitymas taip pat įsiskaičiuoja į internete praleistą laiką. Todėl visiems patariu – vartokite saikingai ir atsakingai!
    Beje, namuose aš labiausiai norėčiau išjungti televiziją… Tik bijau, kad šeima mane suvaųgytų gyvą:)

    • Ačiū labai, Augustai! 🙂 Ir niekis, aš suprantu. Dėl to išties ir yra knopkė straipsniuose, jei norisi, straipsnius spausdintis. Nes jie nors ir ilgi, bet galima taip skaityti atsijungus. :F

      • O spausdindamas eikvoji popierių! Neekologiška. Žinoma, galima ir copy-paste tam pačiam kompe išsisaugoti. Galų gale skaitymas prisijungus nėra blogai. Kaip ir visame kame reikia turėti saiką. Pvz. jei naršai ieškodamas informacijos, tai nėra blogai. Bet jeigu naršymas ir informacijos ieškojimas tampa manija – reikia susirūpinti. Jei skaitai Debesylą iškodamas atsakymų arba norėdamas turiningai praleisti laiką – nieko blogo. Bet jeigu tai užgožia visus kitus dalykus – kvepia religiniu fanatizmu 🙂

    • Augustai, mano šeima nesinaudoja televizija ir televizoriumi jau daug metų. Tos zombadėžės netrūksta visiškai. Taip , kad drąsiai tai padaryk!

    • Aš nekenčiu teleko. Seniai būčiau sudaužius, bet vyras kitą nupirktų, didesnį. O vaikams griežtai riboju apie 1val technologinių dalykų per dieną. ( Na jei žiūri kokį filmuką, tai pasižiūri iki pabaigos). AŠ nuspaudžiu išjungimo mygtuką be diskusijų. Vaikams kenkia – tai faktas ir jokių diskusijų negali būti. Po kurio laiko, pažiūrėję savo filmukus, vaikai pradėjo išjunginėti televizorių net neprašyti, net jei dar kas nors žiūrėdavo! O išjungti kompiuterinių žaidimų dar nemoka, jiems reikia padėti. Čia yra tas pavyzdys, kai mes turime būti suaugę be diskusijų.
      P. S. Nekeisk savo žodžio, nesileisk perkalbamas, pakeisk teliką įdomesne veikla.

  • Kažkada kai jau turėjau kompiuterį, ilgą laiką neturėjau interneto, tai bibliotekose tik ir kopijuodavau į atmintinę tekstus skaitymui.. nors realiai jų niekada nebeskaitydavau.. Turbūt reik įsigyt keletą enciklopedijų įvairiom temom, kad nustočiau šio įpročio kaupti info.. Dabar jau seniai turiu internetą.. laiko jame praleidžiu turbūt daug. Reiks pasekt savo laiką internete.. tačiau nei naujienų delfy neseku, nei fb dažnai būnu.. o internetas gerai, kai staiga prireikia ko įsigyt, kažką sužinot ar nuspręst.. manau, kad ir interneto apribojimas naudos duotų, tad sužinojusi, kiek jame praleidžiu, pamėginsiu riboti. Pažiūrėsim kas bus.. Ačiū už idėją. 🙂

  • Geras jausmas kai atsisakai kazkokios priklausomybes, aplanko palaima ir pamatai, kad pasaulyje yra graziu dalyku. Be interneto pavyksta gyvent savaitgaliais.

  • O aš pamenu kaip buvo su televizija. Vaikystėje aš ją taip mėgdavau. Net pykdavau jei kažkas sutrukdydavo ją žiūrėti. Mano paauglystės metu tėvai nusprendė atsisakyti televizijos, nes pakilo kainos. Kaip pradžioj aš bandžiau juos perkalbėti! Bet praėjus labai nedaug laiko, pamačiau kaip tai yra gerai. Dabar jau kokie 9 metai kaip nežiūriu televizoriaus, nebent netyčia pamatau pas ką nors svečiuose. Ir pastebiu kaip kinta visos reklamos ir tikrai ne į gerą pusę ir kaip tai keičia žmonių vertybes. Dabar tvirtai žinau, kad gyvenime nepirksiu televizoriaus, plius išmokau atsiriboti nuo supančių reklamų! Taip, kad rekomenduoju iššūkį „gyvenimas be televizoriaus”. 🙂

    • Ak, televizoriaus atsikračiau labai panašiai – paprasčiausiai persikraustydamas į naujus namus televizoriaus nepirkau (nes savo ir neturėjau) ir užtat nusipirkau 100 eurų brangesnį šaldytuvą, valgantį mažiau elektros! :))

      Kai pagalvoji… Kokia išvis nauda iš televizoriaus? Ta prasme, nuoširdžiai? Nebent filmus per Netflix žiūrėti? :X

  • Vadinasi, mėnuo be interneto vienu atžvilgiu buvo tik „mėnuo be interneto”, bet ne „mėnuo be kompiuterio?”

    • Kaip ir parašyta! Kompiuteryje bėdos nematau, bet dar tai išbandysiu ateityje – be laptopo, planšetės, telefono, automobilio ir kitų kompiuterių.

      …Tik, kaip matyt galima, jų daugiau, nei įsivaizduojame. Net mano vandens boileris su kompiuteriu 🙂

      • Kaip ir rašyta straipsnio pradžioje, šis eksperimentas buvo sugalvotas tam, kad išvengti darbo pertraukimo pamačius Facebook ar kt. pašalines žinutes. O ar šį eksperimentą būtų įmanoma įvykdyti ir kaip, jei darbas yra su klientais, kurie užsakymus atsiunčia internetu ir tie užsakymai taip pat internetu jiems yra grąžinami? T.y. kai klientų el. paštas eina visą dieną, kurį nuolat turi tikrinti ir atsakinėti?

        • Taip, manau būtų galima.

          * Nustačius laiko tarpą, kada 100% būsi (pvz visiems pasakant, kad prisijungi lygiai 10:00, atsijungi 16:00 – taigi rašykit laiku).
          * Pirmuoju laišku atsiunčiant „atostogų” autoatsakiklį, kuriame rašai „Labas, tuojau tau atsakysiu, o štai čia dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai. Jei rasi atsakymą – praneškite. Taupykime vienas kito laiką.”
          * Išvis randant automatizavimo sprendimų, kur grąžinimo sistema nueina nuo tavo galvos ant kompiuterių.

          Plačiau išties apie tokį automatizavimą kalba Tim Ferriss knygoje „4 darbo valandų savaitė” – rekomenduoju.

          Aš, tiesa, esu linkęs apie freelancer stiliaus darbą kalbėti, tai apie mažesnį, asmeniškesnį, automatizavimą pasakoju savo knygoje „Tinginio Manifestas”.

          Šiaip suprantu bėdą – tikrai, kai kuriuose darbuose turima sėdėti daug. Gaila, kad universalaus sprendimo nėra. Bet gera dalis, kad tik labai mažytė dalytė tokių darbų nėra bent dalinai palengvinami kažką automatizuojant ar perduodant laisvę pačiam klientui. 🙂

          (Tim Ferriss, išties, pasakoja daaaaaug plačiau.)

  • Labai juokingas straipsnis! Aš sekmadieniais darau tikrą išeiginę ne tik sau, bet ir visiems kas del manęs turėtų dirbti. Neeinu į parduotives, kavines. Telefono neišjungiu, bet padedu į šalį, nelandžioju po internetą. ( Kitas rimtas žingsnis būtų atsijungti nuo elektros sekmadieniais). Tada pradedi kurti – ką veikti, kad tai nebūtų darbas. Atrandi sportą, prisimeni vaikus, randi senus stalo žaidimus. Bet geriausia, žinoma, lauke. Bendraminčiu tik trūksta.

    • Visada galima žaidimus ir dalykus leisti su šeima arba senais draugais. Juk pabandymui kažką smagaus! Aš kartais kai užsižaidžiu kokį Dixit ar Cards against humanity… 😀

  • Kaip gerai, kad per visą gyvenimą nė karto neužsisakiau mobilaus interneto plano.

    • O! Kaip tai padarei, Mantai? Nes Telia, jei neklystu, net nėra plano, kad būtų be mobilių duomenų? Turiu iš jų patį mažiausią, o ten ir tai 200MB įeina… Hm.

      • Ežys dabar turi interneto planus. Angsčiau mano šeima sunkiai vertėsi, neišgalėjom normalių drabužių įpirkti. Mobilų telefoną turėjau, tačiau per tuos klavišinius nesugalvojau ką veikti internete. Išmanujį įsigijau vėliau už dauguma mano bendraamžių, todėl pokemonų gaudyti taip ir nepradėjau. Tiesiog poreikio internetui telefone taip ir neatsirado.

      • I be viso šito gaudavau labai mažus kišenpinigius palyginus su tuo ką gaudavo visi mano bendraamžiai. Turėjau mažai ką galėdavau sau leisti.

  • >