Nepavykęs iššūkis: Mėnuo be atidėliojimo

Kuo naudingas atidėliojimas? Juk, rodos, turėtum šią akimirką dirbti kažką svarbiau. Arba ilsėtis. Norėjai perskaityti tą knygą, pabaigti tvarkyti spintą, pradėti bėgioti ir atlikti tuos akių mankštos pratimus…

…Užtat klausai šiuos žodžius.

Žodis po žodžio. Eilutė po eilutės.

…Kuo gali būti NAUDINGAS atidėliojimas???

Tokių klausimų pats klausiau savęs, kai galiausiai įkalbintas geros draugės pradėjau savo mėnesį be atidėliojimo.

Štai, kokios buvo jo taisyklės:

https://www.facebook.com/debesyla/photos/a.141652662710005.1073741830.141065959435342/251296325078971/?type%3D3%26theater&sa=D&ust=1547661844133000&usg=AFQjCNHdUYH551c7yNZ8S8sDpFzA7v8RDQ

…Kas nutiko per šį mėnesį?

Štai dienoraštis:

/ 1 – 2 /

Kol kas laikytis taisyklių pavyksta. Tiesa, kartais nukrypstu nuo grafiko: užsispoksau į video jūtubėje ar nuotraukas mordaknygėje ir praklausau signalą, kad baigėsi pertrauka, o kartais per ilgai dirbu be pertraukos. Tačiau savo atidėliojimą pastebėti tampa vis lengviau.

/ 3 – 4 /

Turiu problemą – per daug dirbu ir per mažai ilsiuosi. Tai yra, galvą paskausta į dienos pabaigą, o ir poilsinės veiklos neturiu (išskyrus tai, kad jau penktą vakarą iš eilės važiuoju į miestą ieškoti Geocaching lobių ar šiaip pavaikščioti), taigi dirbu dar daugiau.

Ar dėl to, kaip draugas Tauras pastebėjo, gali grėsti persidirbimas?

/ 5 /

Vis dar tas pats. Neatidėlioti sekasi vidutiniškai. Prie lovos priklijavau priminimą „kelkis iš lovos“, kad ryte ilgai negulinėčiau, bet tai vargiai padeda. Vis tiek sugebu nubusti po 3 kartus ir nė karto neužmigti.

/ 6 /

Štai kur pokytis stringa – kai dirbamas darbas nėra vientisas. To pavyzdys būtų šiandieninis mano tinklaraščio serverio keitimas, kur 80% sudarė laukimas, kol failai įsikels ar suveiks programų magija, 10% sudarė galvos laužymas, kodėl kažkas neveikia, ir tik likusius 10% – tikras darymas.

Spėju, kad tokia problema gali kilti ir dirbant pardavėju parduotuvėje, naktiniu sargu ar panašią profesiją. Tokiuose darbuose sunku išlaikyti darbo-poilsio ritmą, nes jis nuo tavęs nepriklauso, įtampos srautus valdo aplinka.

Spėju, reikėtų išbandyti naują sistemą, kur ribočiau ne tik poilsio, bet ir darbo laiką – įdomu, kas iš to išeis?

/ 7 – 12 /

Niekas nesikeičia. Riboti darbą pamiršau.

/ 13 – 20 /

Deja, šią savaitę praleidau lovoje. Nulis darbo, nulis vadovavimosi neatidėliojimo sistema. Bjauri liga, kaip reta. Dirbk, imunine sistema, dirbk! Ne veltui aš tave citrinom šėriau…

/ 21 /

Pirma diena po ligos. Manyčiau, kad po ligos. Viduryje dienos prisiminiau apie iššūkį ir puoliau laikytis laikrodžio nurodymų. Efektas – atrodo padariau daugiau, nei būčiau nuveikęs žiūrėdamas kačiukų video jūtubėje.

(Pirmą dienos pusę, kol susipratau, tą ir dariau. Kodėl katinai taip bijo agurkų!?)

/ 22 – 30 /

Šiomis dienomis nieko ypatingo nevyko. Aš taip ir nepabandžiau kažkaip save labiau paskatinti laikytis tvarkaraščio, vis mažiau stebėjau save. Išties, kiek jau dabar matau – iššūkis nebuvo labai naudingas. Deja.

/ 31 /

Šią dieną keliavau į Turkiją bei ruošiausi naujam [[mėnesiui su kelionėmis]]. Be abejo, visai jau pamiršęs pasižadėjimą laikytis griežtų taisyklių.

…Tądien galiausiai suvokiau.

Atidėlioti nėra blogai. Tiesą sakant, atidėlioti – visai naudinga.

Kuo?

Viso šio mėnesio metu aš dariau tris klaidas. Jei būčiau labiau atidėliojęs, leidęs sau nedirbti, patrūnyt po kokiu medžiu miške ar pasikasti po lapais vietinėje bibliotekoje, arba tiesiog pažiūrėjęs naujausią Mr. Robot sezoną… Tikėtina, kad šių klaidų nebūčiau daręs.

…Tik atsisakęs atidėliojimo, pamačiau koks jis svarbus:

PIRMA: Atidėliojimas padeda atrinkti, kas išties svarbu.

Kompostavimas

Palaukimas

Geriausias būdas taupyti, kaip taupau aš – tiesiog palaukiu ir dažnai noras praeina

Tai panašu į paleidimą, tik čia pasileidžia per laiką.

Turi darbą? Labai jis svarbus? Tiiiikrai svarbus?

Pabandyk nuraminti save, pasedėk ramiai, leisk smegenims suveikti.

Pamatysi, kas svarbu.

Kaip ir vadinami gap years padeda moksleiviams nuspręsti, ką studijuoti (kad nedarytų klaidos studijuoti statybos inžineriją, kaip aš, su kuria dabar nieko neveikiu)

 

ANTRA: Atidėliojimas rodo, kad pavargai.

pailsėk nuo to, ką dabar darai (net jei tai tv žiūrėjimas – pailsėk nuo to, eik pavaikščiok ar ką)

TREČIA: Atidėliojimas tave daro išmintingesniu žmogumi.

atidėlijant išmoksi naujų dalykų ir ugdyti gali įporčius, hobius, įgūdžius.

Klausimas, aišku, kaip atidėlioji. Sėdint ir verkiant, kad “noriu daryti”, bet nedaryti? Ar, pavyzdžiui, leidi sau apgalvoti su šiltu arbatos puoduku? Leidi sau pasimėgauti tavo vaikų jaunyste, kol šie nepaliko namų? Leidi sau pasimėgauti pavasariu ir savo kojomis, kurių galbūt vasarą nebeturėsi? Leidi sau paskaityti tai, kas tau IŠTIES FUCKING ĮDOMU, o ne tai “ką reikėtų žinoti”?

Kitaip tariant, ar tinginiauji sąmoningai?

Knygoje tinginio manifestas apie sąmoningą tinginsę kalbu. Ir rekomenduoju skaityt daugiau. Štai, jei dar neskaitei knygos – atssiųsk dvi nemokamas ištraukas, [[viena jų būtent apie tinginystę, kurią kalbu!]]

mėgaukis, atidėlojimas yra draugas! atidėliokim kartu!

Tik su kuo atidėliosi tu?

Ai.

nors lol.

mėnuo be atidėliojimų, atidėliojau… eee.. 5 metus jau.

 

Danielius