Kur dingsta mano laikas? Išbandžiau šias dvi programėles ir pamačiau…

Iššūkiai

Kur dingo tavo diena? Atrodo, jog vos paėmei telefoną į rankas, prisėdai prie kompiuterio, o, štai, jau sutemo? Pabandykime rasti atsakymą kartu.

Nes, taip, kaip jau turbūt supratai – pats turiu tokią problemą. 🙂 Išsikėliau mėnesio trukmės iššūkį stebėti savo laiką internete... Ir atradau šį tą daugiau, nei tikėjausi.

Save stebėjau trimis metodais:

  1. Savidisciplinos, 1
  2. RescueTime ir ManicTime programėlėmis, 2
  3. Ir po-stebėjimo analizės metodu. 3

Leisk, papasakosiu plačiau.

Trys savistabos būdai, kuriuos išbandžiau: štai kaip jie veikia.

1) Savidisciplinos metodas.

Tai – paprasčiausias „Aš tiesiog stebėsiu save“ metodas. Nieko sudėtingo. Ir nieko veiksmingo. Nepaisant, kad tai populiarus saviapgavystės būdas.

Nes savidisciplina suveikia tik vieno tipo žmonėms: įvaldžiusiems savistabos, meditacijos, maldos, susitelkimo ir emocijų valdymo įgūdžius.

Panašiai kaip kokiam video žaidime – norint sugebėti pastebėti, ką darome, visų pirma reikia įgauti kitų įgūdžių. Pakelti savo pastabumo įgūdžius 4 ir nudobti demoną Varoko mieste. 5 Ar pakankamai ilgai medituoti bei įgauti psichologinių žinių apie save. Savistaba neveikia, jei neturi šių įgūdžių. 

Taigi, ar man to pakako? Ar tai suveikė? Pabandyk atspėti.

Ne, man tai nepavyko. Nors, išties, nieko kito ir nesitikėjau. Jau dešimtis kartų pagalvodavau, kur dingsta mano laikas, save stebėdavau ir po dienos ar pusvalandžio jau pamiršdavau, ką išvis dariau. Koks dar stebėjimas, jei internete tiek daug video su juokingais kačiukais?

Taigi nenustebau, kai po mėnesio, eksperimento pabaigoje, mano atsakymas buvo: „Eee... Kažką dariau?“. 6

Ir tai ypač matėsi patikrinus rezultatą antruoju metodu.

2) RescueTime ir ManicTime programų metodas.

Antrasis metodas iš formulės išmetė turbūt nepatikimiausią detalę – mane. Nes aš irgi mėgstu meluoti sau. Kaip ir tu.

...Ne iš blogos valios, tiesa!

Mest tokie esame vien todėl, kad... Meluoti sau patogu, malonu ir gera. Tai netgi apsaugo nuo psichologinių ligų, priekaištus nuleidžiant „Tai čia nusišneka“ takeliu.

Šios mažos melagystės sau ir yra priežastis, kodėl „kelios minutės“ iš tikrųjų, matuojant veikiančiu laikrodžiu, yra pusvalandis.

Visa tai yra mūsų žmogiško supratimo reliatyvumas. Mums mūsų poelgiai atrodo ne tokie dideli, baisūs ir blogi, kaip atrodo kitiems žmonėms arba yra iš tiesų. Todėl stebėti save pirmuoju – natūraliuoju – stebėjimo būdu, neįvaldžius tikros savikontrolės būdų, yra nepraktiška.

Pristatau RescueTime ir ManicTime programėles.

Tai – dvi paprastos aplikacijos, įrašomos į kompiuterį arba telefoną, ir sekančios, kokiam lange leidi laiką bei ką ten darai. Jos nežiūri pro video kamerą ir netikrina tavo el. pašto dėžučių. Jos tik fiksuoja tavo praleidžiamą laiką.

Taigi, šios programėlės atlieka mechaninį savistabos darbą už tave. Be tavo įsikišimo ir statistikos pagražinimų, kad: „Ai, man labai reikėjo“.

...Ar šis metodas man suveikė?

Taip, suveikė! Velniai, kaip gerai suveikė! Geriau nei tikėjausi. Bet duok tris akimirkas pabaigt apie trečiąjį savistabos metodą ir pereisiu prie rezultatų, gerai? 😉

3) Eksperimento pabaigos analizės metodas.

Eksperimento pradžioje pasižymėjau, kiek esu pasiekęs per paskutinius tris mėnesius. Darbus, tikslus, kiek darbo valandų pradirbau. Pabaigoje – ką pasiekiau per mėnesį, su stebėjimu.

...Ir tuomet skaičiavau, kaip mano veiklos susijusios su kitomis veiklomis ir kiek, tikėtina, užtrukau.

Pavyzdžiui, jei parašiau 2 straipsnius – vadinasi, kažkiek laiko užtrukau rašydamas. Jeigu sukūriau 11 iliustracijų tiems straipsniams – vadinasi, atitinkamai praleidau laiko fotošopindamas. Tada, pagal kiekvienos veiklos sudėtingumą, paskyriau veikloms trukmę: pavyzdžiui, sukurti iliustraciją užtrunka apie 20 minučių, straipsnio juodraštį – 2 valandas, valgau – po 40 minučių ir panašiai. Ir padauginęs suskaičiavau, kiek ir kam užtrukau.

Gavosi ilgas Google sheets dokumentas, kur bandžiau atsakyti į du klausimus:

  1. Kam išleidau laiką per praeitus mėnesius ir šį mėnesį – tikiuosi šį savistabos mėnesį nesielgiu visai kitaip nei elgiaus anksčiau?
  2. Ir ar mano mėnuo stebint save buvo produktyvesnis vien dėl stebėjimo?

Tai nebuvo mokslinis metodas. Tiesiog pagalvojau, kad iš šios savadarbės savistabos technikos gausiu kažką naudingo, turint omenyje, kad tai neatėmė laiko eksperimento eigoje – tereikėjo vieną kartą palyginti darbų kalendoriaus įrašus ankstesniais mėnesiai ir esamą.

...Ar šis metodas buvo itin naudingas ir parodė kažką ypatingo?

Ne. Pasirodo mano mėnuo, darbų prasme, nebuvo ypatingas. Bet tai buvo labai gerai, nes ir siekiau viso eksperimento metu tikrinti „įprastą“ mėnesį, ne kažkuo ypatingą. 

Keturi atradimai, kuriuos supratau apie savo įpročius internete šio eksperimento metu

Pirmiausiai: Feisbukas atima labai daug laiko.

Ir aš turiu omenyje – LABAI. Matai, net didžiosiomis raidėmis rašau. Ir nors šį socialinį tinklą aš įsijungdavau tik 10 minučių kas kelias valandas... Susumavus per visą rugpjūtį, jame praleidau...

* Kosteli *

…37 valandas su trupučiu. Vien feisbuko. Štai kokia buvo mano veido išraiška pamačius šį skaičių:

Aš nesuprantu, kaip tai įmanoma. // Foto Vi Kontrimaitė

Ką jame tiek veikti? Ką?! Rodos, nesu nei kokia Justė Latauskienė, rašanti ilgiausius tekstus apie daktarų gyvenimą, nerašau ir pokštų kaip Jonas Jonka ar Robotas Meška. Net ir draugų nestebiu labai...

Tačiau statistika yra statistika.

37 valandos, arba, grubiai imant, apie 16-20% viso darbo laiko tą mėnesį praleidau prie feisbuko. Ir nepastebėjau. Juk tuo metu galėjau rašyti arba su draugais susitikti, tiesa?

Antriausiai: Video pramogos atima DAR daugiau laiko.

Taip. Per rugpjūčio mėnesį, RescueTime ir ManicTime duomenimis, įvairiems Youtube filmukams, TED paskaitoms, serialams, animaciniams filmams ir anime ir Imgur praleidau...

...Apie 72 valandas. Vėlgi, grynai. Tai dar apie 32% viso mėnesio darbo laiko. Ech.

Trečiausiai: Parašyti, sutvarkyti, iliustruoti ir išleisti Debesylos straipsnį, kaip ir maniau anksčiau, užtrunka apie milijoną valandų.

Na, šiek tiek padauginu, iš tiesų aš rugpjūtį parašiau vieną straipsnį ir vieną redagavau. Bet rašymui užtrukau apie 4 valandas, taisymui 7 – apie 10 valandų. Iliustracijoms praleidau apie 4-5 valandas, o sukėlimui ir formatavimui – dar 3 valandas.

Nesu tikras, ar tai yra normalūs skaičiai. Galbūt aš paprasčiausiai labai lėtai dirbau. Galbūt pernelyg blaškiausi. Galbūt mano mėsavalgiška dieta nėra geras pasirinkimas ir antrojo straipsnio autorė teisi... Hm.

Ketvirčiausiai: El. paštui praleidau tiek laiko, kiek galėjau.

Arba tiksliau – apie 15 valandų per mėnesį, kas gražiai per trisdešimt dienų pasidalina po pusvalandį kasdienai. Visai palyginus nedaug.

Tačiau manęs šis skaičius nenustebino, nes jau liepą buvau į kompiuterį įsirašęs programėlę, ribojančią laiką Gmaile būtent pusvalandžiui per parą. Taigi, pasirodo, kaip narkomanas esu toks, kuris naudoja tol, kol duoda. Gal tai ir pozityvu?

Taigi, ką dariau po savistabos eksperimento?

Padariau paprastai: Užblokavau arba apribojau savo veiklas internete, kurios trukdė man siekti mano kitų tikslų.

Geresnių tikslų.

  • Youtube, BuzzFeed: Visiškai užblokuoti.
  • Feisbukas, Reddit: Pirmiau 18 minučių per 3 valandas, vėliau per kitus tris mėnesius sumažėjo iki 10 min per 2 valandas.
  • Gmail: 30 minučių kas 6 valandas. Norėjau mažinti iki 20-ties minučių, bet supratau, kad po to nieko nespėju.
  • Įvairūs komiksai: 8 45 minutės per dieną. Po to sumažinau iki 15-kos.
  • Delfi, 15min, Lrytas: Neblokuoju, nes neskaitau, bet jei pradėčiau skaityti – tai padaryčiau.

Ir panašiai. Jei atsirastų dar trukdančių veiklų – joms nutiktų tas pats.

Kaip tai padariau? Man padėjo: Cold Turkey ir Rescue Time (vėl!).

Tai mažos programėlės tavo kompiuteriui, kurios padės apsiriboti ką tik tetrokšti. Šioms programėlėms nepagailėjau eurų ir tai buvo verta. Beje, Cold Turkey turi vienkartinį mokestį, o Rescue Time mėnesinį su nemokamu trial (išbandymo) periodu, taigi pirmasis variantas pigesnis, tačiau antrąjį gali išbandyti dykai. Aš pakaitomis naudojau abu. Vienu metu abejų, be abejo, nereikėjo.

Taip pat yra alternatyvų, kurias irgi išbandžiau:

Jos taip pat veikia. Ne tiek patogiai ir kokybiškai, tačiau veikia. Gali išbandyti ir tu, jei tik nori!

O ką patarčiau tau?

  1. Pradėk save stebėti bent vienu iš trijų metodų.
  2. Taip stebėk dvi savaites. Arba ilgiau.
  3. Kai pamatysi, kur švaistai laiką – užsiblokuok tai. Arba kitu būdu rask būdą nedaryti to, kas neverta tavo laiko bei jėgų.
  4. Ir mėgaukis laisvu laiku, kurio tau taip trūko.

Gero laiko! Ir nepamiršk palikti komentaro žemiau jei turi kokių pastebėjimų, savų patarimų arba klausimų! ⏰


  1. Tai kiek sudėtingiau, nei skamba. Tuojau papasakosiu.

  2. Tai dvi kompiuterio bei telefono aplikacijos.

  3. Tai mano sugalvotas įsivertinimo būdas.

  4. Nes vagišius su žemais perception lygiais pateks į pačius pirmus požemio spąstus.

  5. Nes, šiaip, tas kardas atrodo itin kietai.

  6. Galbūt savistaba ir padėjo tapti produktyvesniam, tačiau efektas buvo niekinis. Galbūt reikėtų pasinaudoti psichologo Luko Marcinkevičiaus patarimais?

  7. Tai didžioji dalis darbo.

  8. Esu XKCD, Questionable Content, Oglaf, SMBC ir Miglės Anušauskaitės komiksų fanas.

  • Kaip tik šiandien susimąsčiau, kiek laiko suryja soc. tinklai 🙂 Ačiū, Danieliau! Noriu paklausti dėl programėlių – noriu naudoti RescueTime, bet ten tik 14 dienų bandomasis nemokamas laikotarpis. Ar yra kokia gera programėlė, kuriai nereikėtų leisti pinigų, t.y. būtų nemokama? Šiuo metu pirkti tokių dalykų sau leisti negaliu.

  • Dėkui už straipsnį. Pradedu nuo eksperimentą nuo vasario 16d. Taip pat dar galima būtų pridėti aplikaciją StayFocusd, ji irgi gan naudinga 🙂

    • Ačiū! Įtraukiau į straipsnį, nes išties – juk ir pats naudojau tai iki ColdTurkey! 🙂

      Ir, ei, sėkmės. Nepamiršk parašyt čia arba man į emeilą (danielius@debesyla.lt), kaip seksis. Jei nesiseks – irgi parašyk, padėsiu. Dykai. 🙂

  • Pataikei su straipsniu tiesiai į dešimtuką!
    Naudoju Rescue Time 6 savaites.. Klausimas kuo naudingas Manic Time, kuo jie vienas kitą papildo ir kodėl naudojai ne 1 o 2 programėles?

    Prie to pačio, niekad dar nenaudojau blokavimo programų. Tikslas būtų ne visiškai užblokuoti websaitą, o tarkim limitas būtų 30min per dieną juo naudotis. Ištiksi pusvalandis ir tą dieną užsiblokuoja. O gal visos šios programos tai atlieka?

    • Naudojau dvi, kad būtų tiksliau. Statistika išties beveik niekuo nesiskyrė, tik Rescue Time automatiškai sužymėjo (ir suskaičiavo) geriau, Manic – patogiau pačiam pasižymėti. Pvz jei dirbčiau valandomis ir reiktų apmokęsti darbą už valandą, tai imčiau Manic Time – jame blokus visus gali susižymėti atskirai 🙂

      Ir ne visos atlieka. Bet kelios taip. Nanny for Chrome ir Cold Turkey čia suveiks :F

  • Gražus straipsnis. Jeigu daugiau laiko praleistum darbui, o ne prieš,po, per analizei gal geriau dirbti pradėtum?

    Antra, nesilaikai principo tik įprotis gali pakeisti įprotį, todėl blokuoti savo įpročius nėra geriausias būdas. Eini prieš žmogišką prigimtį :).

    • Ačiū, Mindaugai! Tik žiūrint tai, kad prieš išvis atmerkiant akis kiek laiko nežinia ką veikdavau ir kiek dabar veikiu – analizė buvo naudinga. Jos gi dabar kasdien nedarau, vieno stebėjimo mėnesio pilnai užtenka, jei mėnesis nėra kažkuo išskirtinis 🙂

      O dėl įprotis->įprotis šiaip teisybė, tiesa, mes nesame tokie, kad neveiktume nieko. Tik bėda – kai turi saldainį ant stalo, tai jį ir suvalgysi (ar bus lengviau valgyti). Pasirinkimų architektūra, žodžiu. https://debesyla.lt/kaip-gyventi-sveikiau/ plačiau apie ją rašau. Ačiū!

  • Androidų vartotojams yra appsas atimelogger. Aišku jame reikia nepamiršt žymėtis kada ką pradedi ar baigi. Tačiau man ši priemonė padėjo suprasti kam aš skiriu neadekvačiai per daug laiko – ir tai ne tik internetinėje erdvėje, bet ir realybėj. Atradimas – būdama mergina skiriu per daug laiko paasiruošimui išvaizdai (staigmena).

    • O, gera idėja, Mil. Aš, tiesa, tikru gyvenimu neužsivedžiau, nes beveik visą laiką vis tiek prie kompiuterio esu.

      Bet galima dar laiką realiai fiksuot ir chronometru + pieštuku + popieriumi, esu skaitęs apie kelis žmones, kurie jau 40+ metų taip gyvenimą seką ir stengiasi visad reikiamai rast laiko poilsiui, darbui ir mokymuisi. 🙂

      Ačiū labai, Mil!

  • Ačiū už puikiai pradėtą dieną! Taip, esu Kristina ( labai tinkamas vardas parinktas, nes manau ir daugiau merginų nusišypsojo) 🙂 Ir jis skirtas visiems, todėl jau pasidalinau su kitais. Jau keli pažįstami irgi pradėjo šį eksperimentą – super!
    Esu šiek tiek darboholikė, na tiksliau man tiek patinka mano darbas, kad tai daugiau mano gyvenimo būdas. Todėl straipsnyje aprašytą eksperimentą jau esu atlikusi prieš porą metų, nes tuo metu laikas tiesiog ištirpdavo ir nieko nespėdavau. Tikrai nesakau, kad dabar gyvenu be interneto „smagumynų”. Bet juos naudoju kaip saldainius – su saiku ir kai kuriuos dalykus kaip apdovanojimus. Gal kvailai skamba, bet čia kiekvienas kaip susitaria pats su savimi 😀
    Taip pat, kiekvieną diena stengiuosi valandą ar dvi praleisti be kompiuterio ir telefono. Ir daug kitų smulkmenų.
    Skatinu visus pasinaudoti šio straipsnio idėjomis ir surasti būdą (ar net kelis) valdyti savo laiką.
    Sėkmės. 🙂

    • Ačiū, Kristina! Tikrai bus įdomu ką dėka eksperimento atras ir tavo pažįstamieji! 🙂

  • Ačiū labai. Anksčiau tiesiog užsiblokuodavau Facebook, o dabar – Cold Turkey pasibandžiau ir labai patiko. Tikrai daugiau visko nusidirba, važiuojam toliau! 🙂

  • Hehe, super straipsniukas.

    Keletą metų jau freelancinu, tai vos tik pradėjęs iškart pamačiau kad kažkas ne to su mano laiku. Ėmiau naudoti RescueTime ir darau tą iki šiol. Vidutinis produktyvumo pulsas per pusantrų metų pakilo nuo 55% iki 83%. O svarbiausia išsikėliau ir įgyvendinau tikslą – mažiau nei 30 min. per dieną distraction time. Nėra nieko geriau nei savianalizė.

    Danieliau, kaip sekasi tau, vis dar naudoji? 🙂

    • Šiuo metu RescueTime nebenaudoju, esu ganėtinai patenkintas savo produktyvumu. Labiau naudoju Cold Turkey – dėl visa ko užsiblokuoju internetus naktimis, kad eičiau miegot netupėjęs su nuliniu produktyvumu, o šią – 2018 – vasarą ir feisbuką, darydamas savo https://debesyla.lt/vasarknyge/ vasaros be Facebook eksperimentą. Tai Cold Turkey prilipo man jau kaip makrofleksas prie treningų – neatplaunamai.

  • >