Kartais turime išprotėti, kad išmoktume džiaugtis

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas to manęs paprašė.

Štai kelios taisyklės:

  1. Kitam žmogui pasakyti, kad jį myli, galima tik po trijų mėnesių.
  2. Per pirmąjį pasimatymą šiukštu negalima bučiuoti.
  3. Į darbo pokalbius reikia ateiti gražiai apsirengus ir pasikvėpinus.
  4. Kai tavęs klaus, kokia didžiausia tavo svajonė, turi šiukštu nesakyti, kad tai valgyti šokoladinius vaflius per vakarienę.
  5. Kai tavęs klaus, ar mėgsti keliauti, turi atsakyti „taip“.
  6. Savo rankinės nevalia dėti ant grindų ar žemės.
  7. Jei esi vyras, negali šypsotis stebėdamas  kitų žmonių žaidžiančių vaikų (juo labiau mergaičių).
  8. Jei tau yra daugiau nei 14 metų, šiukštu negali bėgti priešingos krypties eskalatoriumi ir bandyti jį nugalėti.
  9. Jei kas nors atsisako duonos gaminių, tu pavartai akis ir pagalvoji, kad jis, ji tik išsigalvoja problemas.
  10. Kai tavęs paklausia, koks tavo vardas, tu pasakai tik vardą.
  11. Kai sieki susipažinti su kitais žmonėmis, antras klausimas turi būti, koks jų darbas, o ne kokia veikla jie labiausiai mėgsta užsiimti ar kokie jie žmonės.
  12. Jei esi mergina, privalai skustis kojas, ūsus, pažastis, rankas ir visas kitas vietas, išskyrus apie apatines lūpas. Nors, geriau pagalvojus, nusiskusk ir ten, bjaurybe tu.

…Ir panašiai.
Ar bent viena iš šių taisyklių tavo?
Galbūt vieną šių sakai ir kitiems?
O ar bandei pasielgti lyg beprotis?

  1. Troleibuse papasakoti savo verslo idėją žmogui, sėdinčiam šalia.
  2. Tau svarbiems žmonėms pasakyti dalykus, kuriuos seniausiai norėjai ištarti – kad ir nuvalkiotus, ir, rodos, niekuo neypatingus.
  3. Pradėti miegoti po 10 valandų per parą, nes niekada nesijauti pailsėjęs po 8 valandų.
  4. Kavinėje paprašyti nuolaidos kavai, nes čia lankaisi jau trečią kartą.

…Ir panašiai?

Mes gyvename lyg būtume nemirtingi.

Tačiau ar galime leisti sau taip gyventi? Laikytis savų ir kitų žmonių taisyklių, užmigti tiesioje linijoje, ramiai likti ten, kur gimėme..?
Mes gyvename lyg būtume nemirtingi.

(Taip, aš kartojuosi.)
Tačiau mes esame ne tik mirtingi. Esame LABAI mirtingi.

…Nereikia ligų, žudikų maniakų, stačiatikių teroristų ar netikėtos senatvės. Galime mirti per autoavarijas, užstrigę lifte, nukritę nuo laiptų, suvalgę šiek tiek per daug kugelio, užspringę kava, galim mirti iš nuobodulio ar nuo milijono kitų neįtikėtinų dalykų, kurių niekada nesitikėjome ir apie kuriuos taisyklių dar niekas nespėjo parašyti.

Neseniai vienoje knygoje išgirdau:
„Kartais gyvenime turime išprotėti, nustoti save kontroliuoti, atsitraukti nuo įprasto matymo ir sužinoti, kad pasaulis nėra toks, kokį manome esant, kad jis nėra tvirtas, struktūriškai apibrėžtas ir amžinas. Vieną dieną mes mirsime ir niekas negali to pakeisti.“

Natalie Goldberg, „Apie rašymą“ , p. 132
„Vienas geriausių būdų suvaldyti avis yra duoti joms visą lauką. Kai šioms laisvės bus per daug, jos pačios grįš į tvartą. Grįžusios žinos, kodėl taisyklių klauso.“

Katagiri Suzuki, ten pat, p. 134
…Tai kodėl turėtume tęsti gyvenimą pagal taisykles, kurios galbūt visiškai nėra taisyklės, o tik tokios atrodo, nes bijome patikrinti? Kodėl turėtume bijot būti bepročiais ir būti tipo normaliais? 1

Kadaise neturėjau ką geriau veikti, tai pradėjau auginti ūsus…

Mano ūsai prasidėjo nuo šio lankstinuko. Gyvendamas Čekijoje, prieš pat lapkritį, radau jį bibliotekoje, kurioje dažniausiai lankydavausi. Kaipmat supratau ką daryti. Ėmiausi didingos misijos… Liautis skutus tuos plaukus po nosimi. Na gerai, gal neskamba labai didingai 😄 Bet tokia ta istorija – pradėjau, nes buvo nuobodu, o barzda man neauga. Taip pat, pirmieji ūso plaukai labai gerai atbaido norinčius trukdyti mano rašymą! 😃 Lankstinuką radau šiandien, senai nebaigtoje skaityti knygoje. Jau du su puse metų nuo ūsų pradžios! #ūsai #čekija #barzdos #rašymas #istorija #Debesyla

A post shared by Debesyla (@debesyla.lt) on Jul 9, 2017 at 5:54am PDT

…Tai netikėtai tapo mano dalimi, teikiančia džiaugsmą sielai.

Šiandienos idėja:

  1. Kitą kartą, kai galėsi būti normalus…
  2. …Nebūk.

Padaryk kažką beprotiško. Tiesiog eksperimentą.
Smagų, mažą nuotykį.

  • Jei norėtum išmokti groti pianinu – prisėsk prie jo be jokių pamokų ir padžiazuok. Pasitelk savo, kad ir prastą, klausą ir spaudyk klavišus, kol pradės skambėti ritmas.
  • Jei kada norėjai pradėti verslą – neieškok specialaus gido, kaip tai daryti, o paprasčiausiai pabandyk pirkti, gaminti ir parduoti. Visai kaip Straševičiai, 2 įkūrę Nessie at Work erdvę, kuriai visai šauniai einasi.
  • Arba net nebandyk parduoti – kurk socialinį verslą, kuriame uždirbtum pasitenkinimą ir geresnę esybę pasauliui.
  • Jei nori rašyti – rašyk. Tada parodyk kitiems. Arba nerodyk – daryk taip, kaip tau sako intuicija.
  • Jei nori nusiskusti galvą – pirmyn. Tai juk tavo galva!

…Ir panašiai.
Užuot buvęs protingu, bet plokščiu,
geriau būk beprotišku ir fantastišku.
Tau prireiks šiek tiek drąsos. Įkvėpimo. Mažų laiko akimirkų. Tačiau tai atsipirks, nes metų pabaigoje prisiminsi.

Protingu nesiruošiantis būti,


  1. „Tipo normalus“ yra visai įdomi frazė. Kai bandome apibrėžti žmonių rūšį sakome, kad yra „tokio tipo žmonės“. Tai, tipo, kokio tipo esi tu?

  2. Viena jų – debesylietė Indrė, vedanti jogos pamokas Kaune.

>