Dienos tikslas: 717 žodžiai. Parašyta: 116.
Šešios dešimtys ir trys. Tiek žodžių trūksta iki šiandienos iššūkio ribos: varganų 717 žodžių. Kai metų pabaigoje, rugsėjį, kasdien teks parašyti bent po tris tūkstančius ir 71 žodį.
Tokiomis akimirkomis galvoju.
(Taip, aš irgi kartais galvoju. Pats stebiuosi.)
Kodėl aš išsikėliau šį iššūkį? Kodėl? Ir kodėl aš nesustoju, nors tu ką?
Kartais jaučiuosi kaip kopikas į kalnus. Tupikai tupi, o kopikai – kopia aukštyn, kur niekas kitas nesilankė. Mano kalnas asmeninis. Įėjimas tik Danieliams. Tai žodžių kalnas. Turbūt pavadintas taip kažkam nesugalvojus pavadinimo ir suburbėjus „Čia, žodžiu, kalnas“.
Ir toliau lipu į kalną.
Dabar aš miegosiu. O rytoj ryte atsikelsiu ir kopsiu toliau.
Užkopus horizontai patys pasakys, ką daryti toliau.
Saldžių sapnų, kalnynų miegmaiši. Saldžių sapnų, Žodžių kalne.
Pavargęs kopti,
Danielius