Dienos tikslas: 146 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 368<\/b>.<\/p>\n Laikas b\u0117ga. Sapnai nenyksta. Paskutinis lai\u0161kas merginai, kuri\u0105 myl\u0117jau.<\/span><\/p>\n Metai ir 4 m\u0117nesiai arba 500 dien\u0173 po i\u0161siskyrimo: Gruod\u017eio 16, 2015.<\/strong><\/p>\n O a\u0161 stov\u0117jau prie\u0161ais j\u012f\u00a0nuogas.<\/p>\n Tai nebuvo \u012fprasta naktis – \u012fprastai a\u0161 retai stoviu nuogas prie\u0161ais neu\u017edengt\u0105 lang\u0105, niekaip nebandydamas pridengti savo ne itin sporti\u0161k\u0173 koj\u0173, str\u0117n\u0173, pasl\u0117psni\u0173 ir berniuki\u0161kos kr\u016btin\u0117s. Tuo labiau, kai mane puikiausiai ap\u0161vie\u010dia del\u010dios atspind\u017eiai, o a\u0161, berods, reg\u0117jau keliu prab\u0117gan\u010di\u0105 mergin\u0105.<\/p>\n Ji buvo ten akimirk\u0105 ir, vos tik a\u0161 sp\u0117jau i\u0161lipti i\u0161 lovos, ji jau buvo dingusi. Ir nors laukiau jau de\u0161imt minu\u010di\u0173, jos trumpai kirpta balta galva nei\u0161lindo nei i\u0161 u\u017e kalnelio, u\u017e kurio ji tur\u0117jo i\u0161l\u012fsti, nei u\u017e kito kalnelio, nei niekur kitur. Tarytum ji b\u0117go ir ten pasisl\u0117p\u0117.<\/p>\n Man kirb\u0117jo mintis apsirengti, i\u0161eiti \u012f nakties tams\u0105 ir j\u0105 surasti. Bet a\u0161 atsispyriau. Vietoj to, palauk\u0119s dar kelias akimirkas, pasisukau, u\u017etraukiau u\u017euolaidas ir nu\u0117jau miegoti.<\/p>\n Kitos dienos ryte sulaukiau dur\u0173 skambu\u010dio.<\/p>\n * * *<\/p>\n \u201eMileta! Mileta! Mi-ileta-a!\u201c, \u0161\u016bkauju a\u0161. Mileta neatsiliepia, o mano balsas dingsta r\u016bke.<\/p>\n Keistas jausmas stov\u0117ti r\u016bke, kai tavo mergina k\u0105 tik tave paliko. Manytum, kad po i\u0161siskyrimo tur\u0117tum jausti tu\u0161tum\u0105, bet r\u016bke – jausmas prie\u0161ingas? R\u016bke jautiesi apgobtas, saugomas ir saugus.<\/p>\n * * *<\/p>\n Mes \u017ei\u016br\u0117jome vienas kitam \u012f akis. Kaip kvailiausi \u012fsimyl\u0117j\u0117liai pasaulyje. Gul\u0117jome vienoje lovoje, m\u016bs\u0173 kojos buvo susipynusios, o savo delnus buvome paki\u0161\u0119 vienas po kito galva.<\/p>\n Mes \u017ei\u016br\u0117jome. Ir \u0161ypsojom\u0117s. Nedr\u0105siai, \u0161iek tiek i\u0161 d\u017eiaugsmo virpan\u010diomis l\u016bpomis. Mums buvo gera. Mes nor\u0117jome, kad akimirka t\u0119st\u0173si am\u017einai.<\/p>\n * * *<\/p>\n Jos plaukai buvo trumpai kirpti. Tai pirmasis dalykas, kur\u012f a\u0161 pasteb\u0117jau – visada pirmiausiai pastebiu merginos plaukus. Ji vilk\u0117jo ry\u0161kiai ro\u017ein\u0119 maikut\u0119 ir i\u0161\u0161aukian\u010diai \u012f mane \u017ei\u016br\u0117jo.<\/p>\n A\u0161 nesutrikau. O kod\u0117l tur\u0117jau? Juk tai a\u0161 pats paklausiau aplinkui esan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, kuris i\u0161 j\u0173 arba juokingas, arba protingas, ir nor\u0117t\u0173 plaukti su manimi baidare. A\u0161 nusijuokiau, pakra\u010diau galv\u0105 ir mostel\u0117jau ranka \u012f artimiausi\u0105 baidar\u0119. \u201e\u0160ita bus m\u016bs\u0173\u201c, paai\u0161kinau jai i\u0161 karto.<\/p>\n * * *<\/p>\n \u201eA\u0161 j\u0105 myliu\u201c, pagalvojau. \u201eA\u0161 j\u0105 myliu – ne\u012ftik\u0117tina\u201c, pakartojau mintyse.\u00a0 A\u0161 nor\u0117jau para\u0161yti ka\u017ek\u0105 gra\u017eaus apie savo mergin\u0105, bet nesugalvojau. Galvoje sukosi milijonas min\u010di\u0173, bet n\u0117 viena j\u0173 nebuvo pakankamai \u012fdomi, meili ir tikra, kad j\u0105 i\u0161saky\u010diau.<\/p>\n A\u0161 s\u0117d\u0117jau ir galvojau: \u201eA\u0161 j\u0105 myliu, a\u0161 j\u0105 myliu, a\u0161 j\u0105 myliu\u201c.\u00a0Nepaliaujamai kartojau kaip koks idiotas. Bet tai nesuteik\u0117 nauj\u0173 min\u010di\u0173.<\/p>\nU\u017e lango o\u0161\u0117 piev\u0173 v\u0117jas.<\/h2>\n