{"id":2872,"date":"2017-06-26T15:53:09","date_gmt":"2017-06-26T12:53:09","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2872"},"modified":"2021-07-24T15:21:38","modified_gmt":"2021-07-24T12:21:38","slug":"romanas-37","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-37\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (37)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1342 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1343<\/b>.<\/p>\n

– O, tikrai? – apsime\u010diau staiga nesupratusi jo sarkazmo ir tuoj puoliau prie jo, tarytum ketinanti paki\u0161ti j\u012f po kriokliu kartu su savimi.<\/p>\n

– Ei, ei! – su\u0161uko jis, – tu k\u0105, prad\u0117jai sarkazmo nesuprast? Tau k\u0105, didel\u0117mis raid\u0117mis ant sav\u0119s i\u0161sirai\u017eyti, kai esu sarkasti\u0161kas?<\/p>\n

Nusijuokiau i\u0161 toki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir \u012fsivaizdavus tokias raides ant Naoki.<\/p>\n

– O gal\u0117tum? – nusikvatojau.<\/p>\n

– Jei labai suerzintum, turb\u016bt taip. Bet tik \u017eod\u017eius „eik \u0161ikt”.<\/p>\n

Prunk\u0161tel\u0117jau.<\/p>\n

– Na gerai, gerai, gero laiko ant atbrailos tuomet, – pamojau Naoki \u017eaismingai pir\u0161tais ir \u017eengiau artyn krioklio.<\/p>\n

– Aha, nenusk\u0119sk. Netur\u0117\u010diau po to su kuo kalb\u0117tis – \u010dia visi ka\u017ekokie sektantai \u0161ioje vietoje.<\/p>\n

V\u0117l nusijuokiau. Krioklio vanduo buvo \u0161iltas ir malonus. Tarytum kaip tik prisitaikantis prie mano m\u0117gstamiausio. Arba ka\u017ekaip labai tiksliai pamatuotas.<\/p>\n

Buvo ka\u017ekas labai atgaivinan\u010dio ir malonaus praustis po du\u0161u, jo netur\u0117jus jau kelias dienas. Prakaitas, senos \u017eaizdos, dulk\u0117s ir kitoks purvas bei tas vaist\u0173 ar klij\u0173 dvokas plov\u0117si nuo man\u0119s. Ir pirm\u0105 kart\u0105 pajutau, kad visgi ne taip jau blogai viskas \u0161iame pasaulyje, po to, kai i\u0161lindau i\u0161 po Arenos bei i\u0161 jos i\u0161b\u0117gau kokio tai teroristinio akto metu ar kaip man pasakojo.<\/p>\n

Vanduo b\u0117go mano bent jau kiek liesesniu k\u016bnu nei kada ank\u0161\u010diau ir a\u0161 jau\u010diausi gyva. Ir tas apgaulingas judantis gamtos paveikslas buvo visai gra\u017eus. Tik gal b\u016bt\u0173 buv\u0119s gra\u017eesnis be baltos i\u0161mu\u0161tos skyl\u0117s vidur jo, ka\u017ekur ties dangumi vir\u0161 judan\u010dio upelio.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

– Laikas keltis, \u0160i\u0161ka, – i\u0161girdau Naoki bals\u0105.<\/p>\n

Atsimerkiau ir pasisukau lovoje tolyn nuo jo. Tarpduryje cel\u0117s stov\u0117jo Antonio, apsireng\u0119s nauju, dabar melsvu kostiumu ir ma\u017eu portfeliu rankoje.<\/p>\n

– Kartoju, kelkis, – pamojavo jis ranka.<\/p>\n

„O \u0161\u016bds!”<\/p>\n

Miegas lovoje daug patogesnis, nei miegas praradus s\u0105mon\u0119 ka\u017ekur vidur miesto ka\u017ekoioje neai\u0161kioje gatv\u0117je. Taigi turb\u016bt nenuostabu, kaip pramiegojau pirmus Antonio \u017eod\u017eiu.<\/p>\n

Skubiai atsilo\u0161iau ir pasitempiau kartu antklod\u0119 auk\u0161tyn, kad neapsinuogin\u010diau prie\u0161ais Antonio.<\/p>\n

– Kaip tu \u010dia atsid\u016brei? Kaip tu i\u0161vis duris atidarei? Rodos a\u0161 jas u\u017edariau? – susiraukus i\u0161pyliau Antono veidan visa tai. Atsakymai i\u0161ties buvo \u012fdom\u016bs.<\/p>\n

– Jas atsirakinau, – lyg nat\u016braliausi\u0105 dalyk\u0105 atsak\u0117 Anrontio, – tu neatsiliepei \u012f beldim\u0105. O mums jau laikas keliauti. Kelkis, renkis, turi apie penkias minutes. Palauksiu u\u017e dur\u0173. Pirmyn!<\/p>\n

\u0160is pamojo ranka prisid\u0117j\u0119s j\u0105 prie kaktos ir apsisuk\u0119s u\u017etrenk\u0117 su trenksmu duris.<\/p>\n

– Tu miegojai kie\u010diau, nei koks… Na, nei a\u0161, nei akmuo, – sarkasti\u0161kai pakomentavo Naoki.<\/p>\n

– Tu taigi i\u0161vis nemiegi, rodos, – \u017evilgtel\u0117jau \u012f j\u012f atsakiau.<\/p>\n

– Na gerai, pasitaisysiu, lauko akmuo, – pasitais\u0117 Naoki. Geriau nebuvo i\u0161 tokio jo pasitaisymo, bet, na, k\u0105 gi padarysi, tiks ir toks.<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau kambaryje. Jame nuo vakar niekas nepakito. Taigi atmetusi kaldr\u0105… Sudreb\u0117jau tuoj ir gr\u012f\u017eau atgal po j\u0105.<\/p>\n

– Brr, – tariau pasipurtydama.<\/p>\n

– Keturios minuuut\u0117\u0117\u0117ss, – i\u0161dainavo Naoki.<\/p>\n

„Jam turb\u016bt matomai n\u0117ra jokio skirtumo. Liurbis.”<\/p>\n

Sukaupiau j\u0117gas ir i\u0161\u0161okau i\u0161 lovos.<\/p>\n

„\u0160\u016bds. O kur mano drabu\u017eiais? …Skalbykl\u0117je!”<\/p>\n

– Blemba, – nusikeikiau betipendama ant koj\u0173 pir\u0161t\u0173 gal\u0173 link vonios. Grindys ka\u017ekod\u0117l buvo netgi visai atv\u0117susios. Ne\u017einia kod\u0117l.<\/p>\n

Atsidariau vonios duris ir mane v\u0117l u\u017epl\u016bdo garsai, kvapai bei vandens keli purslai atskriejo artyn. Kaip i\u0161jungti t\u0105 kriokl\u012f, jei \u012fmanoma i\u0161jungti, taip ir vakar nebuvau radusi. Taigi vakar taip ir palikau j\u012f b\u0117gti, lygiai kaip ir radau…<\/p>\n

„Galb\u016bt duris u\u017edarius ir neb\u016bnant viduje patalpos, jis pats nustoja b\u0117gti. Ka\u017ekaip. Ne\u017einau…”<\/p>\n

Pritipenus akmenin\u0117mis grindimis prie skalbykl\u0117s akimirk\u0105 pasimeld\u017eiau, kad drabu\u017eiai viduje neb\u016bt\u0173 dar visi\u0161kai dr\u0117gni ar i\u0161vis pilni vandens. Bei paspaudus mygtuk\u0105 ir atrakinus dureles jas patraukiau.<\/p>\n

A\u010di\u016b visiems \u012fmanomiems dievams, viduje skalbykl\u0117s vandens nebuvo. Ir pagrabaliojus rank\u0105 \u012fki\u0161tus joje… I\u0161traukiau visi\u0161kai sausius drabu\u017eius!<\/p>\n

„J\u0117ga!”<\/p>\n

– Trys minuuut\u0117\u0117\u0117\u0117\u0117\u0117\u0117s, – nuskamb\u0117jo Naoki balsas i\u0161 kito kambario.<\/p>\n

– Minut\u0117s tai greit neb\u0117ga, nesvai\u010diok! – atr\u0117\u017eiau jam.<\/p>\n

Ta\u010diau visgi pagreitinau temp\u0105 ir numetus drabu\u017eius ant grind\u0173 puoliau vilktis kelnes ir d\u017eemper\u012f. Ka\u017ekaip tr\u016bko ka\u017eko tarp odos ir kelni\u0173, nes \u0161i\u0173 klynas \u012fsispausdavo kartais labai man \u012f… Klyn\u0105… Bet tai nebuvo tragedija.<\/p>\n

„Tik daug lengvumo ir papildomas v\u0117dinimas.”<\/p>\n

Apsirengus \u0161okau pro duris kambarin. \u017dvilgtel\u0117jau \u012f ant sienos pakabint\u0105 veidrod\u012f. Tie tams\u016bs ratilai apie akis i\u0161ties nei nusiplauna, nei pamiegojus dingsta.<\/p>\n

– K\u016btv\u0117la kaip visados, – pakomentavo Naoki i\u0161 savo kampo ant lovos.<\/p>\n

– \u0160\u0105! – at\u0161oviau tvarkydamasi plaukus.<\/p>\n

„Ai, tiek to. Sueis.”<\/p>\n

Apsisukus gr\u012f\u017eau prie lovos ir puoliau ie\u0161koti Naoki tarp patal\u0173.<\/p>\n

– A\u0161 \u010dia! Nejau nematai! – i\u0161girdau Naoki kalbant\u012f ka\u017ekur kitame lovos gale.<\/p>\n

Ir tik capt! Pa\u017e\u012fstamas jausmas – pa\u017e\u012fstama jau virvel\u0117 staiga apsivijo rie\u0161\u0105 ir pajutau trauk\u0105 atskriejant artyn besisukan\u010diam Naoki.<\/p>\n

„Ai, o!”<\/p>\n

– Skubi, – tar\u0117 man Antonio, atv\u0117rus duris. Jis r\u016bk\u0117 cigaret\u0119 ir stov\u0117jo atsir\u0117m\u0119s \u012f sien\u0105 prie mano dur\u0173.<\/p>\n

„Jis \u010dia r\u016bk\u0117?”<\/p>\n

– O tai blogai?- paklausiau dar stov\u0117dama tarpduryje ir \u017eengdama pro slenkst\u012f laukan.<\/p>\n

– Ne, – papurt\u0117 galv\u0105 jis, – bet tik rodo, kad nemoki skai\u010diuoti laiko ir pasirodyt b\u016btent tada, kada reikia.<\/p>\n

– Na, tu sakei, kad davei TIK penkias minutes, – u\u017edariau duris ir \u0161ios klanktel\u0117jo. Antonio atsist\u016bm\u0117 nuo sienos pamodamas pir\u0161tuose cigarete ir tuoj nelaukdamas prad\u0117damas \u017eingsniuoti iki lifto.<\/p>\n

– Eime, – tar\u0117 jis, – vien tik tod\u0117l, kad daviau penkias minutes nerei\u0161kia, kad reikia per jas pasirodyti grei\u010diau. Kas, jeigu po penki minu\u010di\u0173 reiks tau kur pasirodyti \u0161iandien? Ar irgi pasirodysi i\u0161 anksto ir galb\u016bt vis\u0105 plan\u0105 sugriausi?<\/p>\n

„Jis rimtai klausia ar juokauja? Nesuprantu i\u0161 jo balso…”<\/p>\n

– Na, ai\u0161ku, kad ne, – papur\u010diau galva.<\/p>\n

– Tai va, – linktel\u0117jo ji ir nutilo.<\/p>\n

„Tai… Hm. Gerai… Nelabai supratau.”<\/p>\n

\u017dingsniavome \u012f lift\u0105 tylomis. \u012elipom ir prad\u0117jom lygiai taip pat tyloje leisti.<\/p>\n

– Man \u012fdomu, k\u0105 pagalvos kambari\u0173 tvarkytojas, jei \u010dia toki\u0173 yra ar \u0161iaip Babki\u0173 Karalius, kai pamatys skyl\u0119 sienoje, – \u0161maik\u0161\u010diai pakomentavo Naoki i\u0161 u\u017e rie\u0161o.<\/p>\n

Prunk\u0161tel\u0117jau.<\/p>\n

„Ha, rimtai!”<\/p>\n

– Ka\u017ekas juokinga? – \u012f lifto sen\u0105 u\u017egesindamas savo kristalin\u0119 cigaret\u0119 paklaus\u0117 Antonio.<\/p>\n

– Ne, – papur\u010diau galv\u0105.<\/p>\n

„Jis ka\u017ekoks \u0161iandien pasikeit\u0119s. Rimtesnis ir surimt\u0117j\u0119s ar k\u0105.”<\/p>\n

Atidarius lifto durims patrauk\u0117me prie metro linijos. Kit\u0173 \u017emoni\u0173, kaip ir vakar, nema\u010diau.<\/p>\n

– O kod\u0117l a\u0161 niekur \u010dia nema\u010diau \u017emoni\u0173 kit\u0173? Kod\u0117l taip tylu \u010dia? Tai atrodo didesnis pastatas, negi jis skirtas tik keliems mums, – paklausiau r\u016bpimo klausimo jam t\u0105 akimirk\u0105 bespaud\u017eiant metro i\u0161kvietimo vagon\u0117lio mygtuk\u0105.<\/p>\n

– O tu taigi \u010dia esi slaptai, nejaugi vakar to nemin\u0117jom? Tu \u010dia esi i\u0161skirtin\u0117 vie\u0161nia, slapta ir svarbi. Miestui \u0161iuk\u0161tu nevalia su\u017einoti, kad tu \u010dia esi, – neatsisukdamas paai\u0161kino jis.<\/p>\n

„Hm. Mat kaip… Taigi visi \u017emon\u0117s… Jie slepiasi? Ar juos ka\u017ekas nuo man\u0119s pasl\u0117p\u0117 ir ka\u017ekur pad\u0117jo? Kaip \u012fdomiai…”<\/p>\n

– Tai visi \u017emon\u0117s… Jie ka\u017ekur… Kur jie? – nelabai supratau.<\/p>\n

– Papras\u010diausiai YYY automatin\u0117 sistema taip suplanuoja vis\u0173 darbuotoj\u0173 ir gyventoj\u0173 dienotvarkes, kad \u0161ie nesusidurt\u0173 su tavimi ir tiek. Kelios minut\u0117s po to, kai mes i\u0161 \u0161ios stoties i\u0161vyksime, \u010dia jau bus pilna \u017emoni\u0173. – mostel\u0117jo aplinkui ranka Antonio ir a\u0161 puoliau \u012fsivaizduoti, kaip vos tik i\u0161va\u017eiavus i\u0161 visur lenda \u017emon\u0117s ir d\u017ei\u016bgaudami laukia savo metro vagon\u0117li\u0173, – Ta\u010diau dabar kol kas dienotvark\u0117 j\u0173 tokia, kad vis atsiranda kas nors, k\u0105 jie gal\u0117t\u0173 nuveikti. Arba pasinaudoja vienu \u0161i\u0173 lift\u0173, sistem\u0173 ir keliavimo b\u016bd\u0173. Ar, pavyzd\u017eiui, sistema padaro jiems sveikatos dien\u0105 su pasivaik\u0161\u010diojimu.<\/p>\n

Antonio nusijuok\u0117, o jo juokas aidu atsimu\u0161\u0117 nuo stoties akmenini\u0173 skliaut\u0173.<\/p>\n

„Kaip keistai…”<\/p>\n

– \u010cia \u017emon\u0117s gyvena pagal labai grie\u017et\u0105 dienotvark\u0119?<\/p>\n

– O kaip manai, kod\u0117l taip reagavau, kai keliom minut\u0117m ank\u0161\u010diau i\u0161\u0117jai i\u0161 savo kambario? – atsisukdamas \u0161yptel\u0117jo trumpaplaukis. Ka\u017ekaip jo veid\u0105 steb\u0117ti buvo labai keista, kai did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f m\u016bs\u0173 bendravimo matau j\u012f i\u0161 profilio ar nugaros.<\/p>\n

Nebyliai palinks\u0117jau galva.<\/p>\n

– Kai gyveni Mieste, tai greit atpranti nuo \u0161ios dienotvark\u0117s. – prat\u0119s\u0117 po trumpos tylos jis, – Ta\u010diau \u010dia, YYY mieste, visi gyvena vadovaujami Miesto sistemos. Produktyvumas, efektyvumas, kokybi\u0161kumas ir pana\u0161iai – visa tai Babki\u0173 Karaliaus id\u0117jos.<\/p>\n

„O jis neatrod\u0117 labai produktyvus ir efektyvus – gi tiek laiko praleido bendraudamas su mumis vakar.”<\/p>\n

Jam nutilus nieko neatsakiau ir taip toliau stov\u0117jome steb\u0117dami b\u0117gius ir tu\u0161\u010di\u0105 sal\u0117s sien\u0105 priekyje. Metro vagon\u0117lis ka\u017ekaip ilgai neatva\u017eiavo.<\/p>\n

– Kai jau tokia suplanuota sistema, tai traukiniai ka\u017ekaip ilgai neva\u017eiuoja, – pakomentavo Naoki.<\/p>\n

„Metro vagon\u0117lis. Bet tiesa, tiesa…”<\/p>\n

– Tai \u0161iandien v\u0117l pas Babki\u0173 Karali\u0173 dabar? – paband\u017eiau prabla\u0161kyti tyl\u0105.<\/p>\n

Ir t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 nu\u0161vitus \u0161viesai \u0161vilpdamas atl\u0117k\u0117 vagon\u0117lis pro vien\u0105 skyl\u0119 ir cypdamas sustojo prie\u0161ais mus. Man plaukai net pasi\u0161iau\u0161\u0117 nuo v\u0117jo, at\u0117jusio kartu su visu tuo judesiu.<\/p>\n

Vagon\u0117lio durys atsidar\u0117, o viduje jau buvo R\u016bta.<\/p>\n

– Ne, – atsak\u0117 po pauz\u0117s lipdamas vidun Antonio, – tiesiai \u012f raketne\u0161\u012f iki Miesto. Jau ir taip \u0161iek tiek v\u0117luojame.<\/p>\n

Pasekiau kartu su Antonio \u012f vagon\u0117l\u012f ir pris\u0117dau ant suoliuko \u0161alia jo prie\u0161ais s\u0117din\u010di\u0105 R\u016bt\u0105. Ji vilk\u0117jo t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir vakar.<\/p>\n

– Plan\u0105 papasakosiu dabar. Ir laikykis, skiesim greitai, – prakalbo R\u016bta.<\/p>\n

Ir kartu su jos \u017eod\u017eiais t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 vagon\u0117lis pasipurt\u0117 ir taip \u0161oko priekin, kad vos nenusibaladojau ir nenusiridenau juo iki galo. Tik paskutin\u0119 akimirk\u0105 sp\u0117jau susigriebti k\u0117d\u0117s atlo\u0161\u0105 ir atsilo\u0161ti prisitraukus atgal.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1342 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1343<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15472,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2872","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2872","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2872"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2872\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15472"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2872"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2872"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2872"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}