{"id":2871,"date":"2017-06-27T15:53:03","date_gmt":"2017-06-27T12:53:03","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2871"},"modified":"2021-07-25T03:26:47","modified_gmt":"2021-07-25T00:26:47","slug":"romanas-38","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-38\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (38)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1356 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1361<\/b>.<\/p>\n

Planas buvo toks. Nusigav\u0119 iki Citadel\u0117s Miesto gatv\u0117mis, mes, Guobos kariams nukreipus d\u0117mes\u012f kitame Citadel\u0117s kra\u0161te, \u012fsigausime \u012f jos vid\u0173.<\/p>\n

Slapstytis, persirengin\u0117ti ir kitaip bandyti apgauti sargybinius buvo bevilti\u0161ka, nes tai neb\u016bt\u0173 niekaip pad\u0117j\u0119 ir pavyk\u0119. Mus b\u016bt\u0173 i\u0161kart perprat\u0119. Taigi vietoj to mes savo aprang\u0173 ar nieko pana\u0161aus nekeisim, kaip ir negalvosim koki\u0173 ten melaging\u0173 background ir kitaip nesisl\u0117psim.<\/p>\n

Ta\u010diau tik ramiai, kilus tai panikai, pereisime per patikros punktus ir \u012fsiausime vidun. Sargyba ties \u012f\u0117jimu buvo papirkta, taigi tai tur\u0117jo pavykti gerai. Ta\u010diau tada – sud\u0117tingesn\u0117 dalis.<\/p>\n

Tada teks pereiti per Citadel\u0117s koridorius keliaujant tiesiai iki Serverin\u0117s. Pakeliui tikintis nesutikti auk\u0161to rango Citadel\u0117s darbuotoj\u0173, Miesto tarybos nari\u0173 ar didesnio kiekio sargybos. Nes j\u0105 sutikus b\u016bt\u0173 kil\u0119 daugiu problem\u0173. Kaip supratau a\u0161 i\u0161 R\u016btos i\u0161sirei\u0161kimo – problem\u0173 lupant jiems \u0161iknas ir kovojant.<\/p>\n

Ta\u010diau jeigu pasitaikys tik \u017eemesnio lygio darbuotojai ar kiti \u017emon\u0117s, kuriems ner\u016bp\u0117s pernelyg rizikuoti savo gyvybe ai\u0161kinantis, kas tokie esame mes, tai viskas tur\u0117jo b\u016bti gerai.<\/p>\n

Miesto Serverin\u0117 buvo pasl\u0117pta viename i\u0161 keliolikos kupol\u0173 po Miesto deiv\u0117s suknel\u0117s kra\u0161tu.\u00a0 \u012e\u0117jimas buvo per pagrindin\u012f kupol\u0105, skersai kiaurai sienos prasigaut buvo sud\u0117tinga, nes ne\u017einia, ar pa\u0161alinus sien\u0105 automati\u0161kai neatsijungs serveriai. Taigi, sien\u0105 griaut tekt\u0173 tik b\u0117gant, d\u0117l visa ko Guobos kariai tur\u0117jo pasir\u016bpinti raketomis ir sprogmenimis \u0161iai sienos \u0161alinimo operacijai.<\/p>\n

Visgi, nusigavus iki serverin\u0117s, pasakojo man R\u016bta, b\u016bsiu prijungta prie \u0161i\u0173 serveri\u0173. Jie kaip dideli kristalai, kupini \u017eini\u0173 ir patys vieno formato \u017einias nukreipiantys \u012f kitokio formato \u017einias. Kaip tiksliai tai veikia, pasirodo buvo, na, ne mano r\u016bpestis, bet ka\u017ekaip b\u016bsiu prijungta.<\/p>\n

Tada man teb\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 tik labai nor\u0117ti rasti viet\u0105 ar \u017einias apie mano, Gil\u0117s, atmint\u012f ir a\u0161 j\u0105 tur\u0117\u010diau rasti. Nes tai tur\u0117t b\u016bti serveriams pasiekiama – jie gi Miesto smegenys.<\/p>\n

Pakeliui pasirodo mano smegenys bus u\u017efiksavusios kr\u016bva kit\u0173 \u017eini\u0173 ir informacijos… O tai kartu surinks R\u016bta. Kaip ji sak\u0117, net ir nebandant su\u017einoti ka\u017ek\u0105 tiksliai – tai bus labai naudinga, o mano galva suveiks kaip laidininkas.<\/p>\n

Paklausus, ar tai tikrai man nekenks, ji \u0161iek tiek patyl\u0117jo, taigi numanau, kad tai n\u0117ra pati sveikiausia veikla pasaulyje… Ta\u010diau jeigu tai leis su\u017einoti savo praeit\u012f… Ir i\u0161siai\u0161kinti, kur a\u0161 gyvenu – teb\u016bnie. Padarykime tai.<\/p>\n

Ai\u0161ku viso to metu mums netr\u016bks pasiprie\u0161inimo. Nors i\u0161or\u0117je sargyba, kariais ir pab\u0117gimu pasir\u016bpino Guoba su Vytautu, viduje kovoti teks mums patiems – man, R\u016btai ir Antonio.<\/p>\n

Guoba tuo metu liks i\u0161or\u0117je vadovauti kariams ir nukreipti nereikiam\u0105 d\u0117mes\u012f bei pasir\u016bpins pab\u0117gimu, jei to reik\u0117s sprogdinant sienas, o Vytautas – m\u016bs\u0173 pab\u0117gimu, kad gal\u0117tume i\u0161ne\u0161t kuda\u0161i\u0173 sveiki. Bent jau pagal plan\u0105, Gubos kariai ir ji jau tur\u0117jo b\u016bti Mieste ir vietoje, o Vytautas ka\u017ekur pakeliui labai pama\u017eu transportuoti m\u016bs\u0173 raket\u0105 dalimis ir j\u0105 konstruoti ka\u017ekur netoli sijono esan\u010diame pastate. Kaip jis tai padarys man niekas nepaai\u0161kino ir \u0161\u012f klausim\u0105 ignoravo. Bet turb\u016bt tai ir n\u0117ra svarbu.<\/p>\n

\u0160iuo metu mes va\u017eiavome greituoju traukiniu nuo neutralaus Kauno Miestui priklausan\u010dio miestelio. Iki \u0161io nusigavome raketa nuo YYY. Tiesioginis skrydis raketa b\u016bt\u0173 buv\u0119s pernelyg \u012ftartinas ir tikrai, tikrai, tikrai ai\u0161kus, kas kur vyko. O tuo labiau skrendant tok\u012f ilg\u0105 atstum\u0105 tarp YYY ir Miesto b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 vietos specialios, kur tinkamai nusileisti – greitis tai mil\u017eini\u0161kas. Mieste buvo per ma\u017eai toki\u0173 viet\u0173, kur b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima nusileisti i\u0161vengiant patikr\u0173. Mano ir Antonio veidas jau visiems Mieste turb\u016bt buvo \u017einomas ar bent Sargybos patikrai tikrai taip.<\/p>\n

Taigi taip ir ruo\u0161\u0117m\u0117s kovoti – a\u0161 su Naoki, R\u016bta su ka\u017ekokiais savo paslaptingais technologiniais ginklais, o Antonio su savo gitara, kuri\u0105 jis \u0161i\u0105 akimirk\u0105 atsis\u0117d\u0119s prie\u0161ais mane traukinio vagone tais\u0117 ir tvark\u0117.<\/p>\n

– O kaip tavo gitaros skambesys susij\u0119s su tavo gitaros galiomis? – paklausiau jo beproti\u0161kai norinti kaip nors i\u0161bla\u0161kyti t\u0105 nuobodul\u012f. Iki Miesto liko dar kokia de\u0161imtis minu\u010di\u0173, – Ar tai ka\u017ekaip priklauso? Galios lygis ir pana\u0161iai?<\/p>\n

Antonio liov\u0117si sukin\u0117j\u0119s tas ranken\u0117les ant gitaros rankenos ir pa\u017evelg\u0117 \u012f mane.<\/p>\n

– Jei turi omenyje, kad baisiai skambanti gitara skamb\u0117s baisiai, tai taip. Tai priklauso. – rimtai atsak\u0117 jis. – Ta\u010diau jei turi omenyje, kad nuo to priklauso gitaros stiprumas, tada… Ai\u0161ku, kad ne.<\/p>\n

– O tai kod\u0117l taip \u012fsitemp\u0119s tvarkai j\u0105? – nesupratau tada, kod\u0117l jis taip steng\u0117si ir atid\u017eiai gilinosi \u012f skambes\u012f.<\/p>\n

– O kaip man dar j\u0105 tvarkyti? – v\u0117l palinkdamas prie gitaros paklaus\u0117 jis atgalios. – Taigi nuo to priklauso skambesys! Negra\u017eiai skambanti gitara yra nieko verta.<\/p>\n

„Ehm…”<\/p>\n

– Bet gi skydas ir pana\u0161iai… – sumurm\u0117jau.<\/p>\n

– \u0160a, Gile. – prakalbo R\u016bta tyliau nei mes du, pa\u017evelgus \u012f \u0161alimai jos s\u0117din\u010di\u0105 ir rodos miegan\u010di\u0105 mo\u010diut\u0119, – Lygiai kaip tu, matau, esi m\u0117g\u0117ja u\u017edavin\u0117ti daug klausim\u0173, taip Tonis turi muzikos feti\u0161\u0105. Jis gali savo skydus, sm\u016bgius ir kitokius velnius leisti ir kitaip, bet savo gitaros jis niekur nepalieka.<\/p>\n

U\u017e\u010diaupiau l\u016bpas.<\/p>\n

„Ei, a\u0161 visai nedaug klausim\u0173 klausin\u0117ju!”<\/p>\n

– Na, na, palik j\u0105 ramyb\u0117je, – \u012fsiterp\u0117 Antonio atgal \u012f pokalb\u012f, – jos klausimai n\u0117ra tokie u\u017eknisantys kaip tavo balsas, R\u016bta.<\/p>\n

Prajuokinta toki\u0173 jo \u017eod\u017ei\u0173, nusikvatojau. Mo\u010diut\u0117 \u0161alia R\u016btos turb\u016bt pri\u017eadinta mano juoko tuoj pa\u0161oko, pasipurt\u0117 it koks katinas, pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane atsisukus ir nebyliai paklaus\u0117, turb\u016bt, kod\u0117l juokiuosi ir \u0161i\u0105 pri\u017eadinau.<\/p>\n

A\u0161 kaipmat u\u017esi\u010diaupiau. Bet tai vis tiek buvo juokinga, taigi dar prunk\u0161tel\u0117jau.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

Vos tik i\u0161lipome i\u0161 kristalinio taksi, ve\u017eusio mus nuo stoties iki Kupolo ir vairuoto vieno i\u0161 YYY paslapting\u0173 pavaldini\u0173, sustojome aik\u0161t\u0117je prie\u0161ais jo \u012f\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Miesto Suknel\u0117, kaip j\u0105 vadino R\u016bta, buvo sta\u010diai mil\u017eini\u0161ka. Jos kupolas u\u017estojo vis\u0105 saul\u0119 ir ketvirt\u012f viso dangaus, o bok\u0161tas su „galva” vir\u0161uje plaukiojo vos ne debesyse.<\/p>\n

Visas \u0161io kupolo pavir\u0161ius buvo metalinis ir stiklinis, i\u0161d\u0117stytas kristaline tvarkinga strukt\u016bra, lyg koks didelis nu\u0161lifuotas deimantas.<\/p>\n

„Arba skirtas galb\u016bt atlaikyti dideles j\u0117gas ir didelius sprogmenis. Ka\u017ekaip nujau\u010diu, kad tokia strukt\u016bra, o ne kokia spygliuota, pasirinkta neatsitiktinai… Ypa\u010d jei tai tikrai Miesto Tarybos b\u016bstin\u0117.”<\/p>\n

Keli juodi dalykai skraid\u0117 aplinkui vir\u0161uje i\u0161kilus\u012f bok\u0161t\u0105. Keli j\u0173 skriejo artyn, keli tolyn, treti – rodos ratu. Gal kokie sargybiniai ar ne\u017einia kas, nes pauk\u0161\u010diai negal\u0117jo b\u016bti tokie dideli.<\/p>\n

R\u016bta pak\u0117l\u0117 melsv\u0105 ma\u017eyt\u012f kristaliuk\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f t\u0105, kuris kabojo ant Antonio kaklo, ta\u010diau apa\u010dioje \u0161akot\u0105 \u012f dvi dalis, ir priglaud\u0117 sau prie kaklo.<\/p>\n

– Vietoje? – lakoni\u0161kai paklaus\u0117 ji.<\/p>\n

Tada atsisukus \u012f mus paklaus\u0117 dabar jau m\u016bs\u0173:<\/p>\n

– Pasiruo\u0161\u0119?<\/p>\n

– Pasiruo\u0161\u0119s, – atsak\u0117 Antonio.<\/p>\n

– Palauk! – prisiminiau, ko nesu padariusi. Tada i\u0161traukusi Naoki i\u0161 savo keisto mai\u0161elio – pir\u0161tin\u0117s, kur\u012f man R\u016bta \u012fteik\u0117 va\u017eiuojant dar traukiniu, visai netoli Miesto j\u012f pa\u0117miau kiton rankon.<\/p>\n

– Mano ginklui reikia mano kraujo, kad \u0161is veikt\u0173 tinkamai. – paai\u0161kinau nesupratusiems, k\u0105 darau, Antonio ir R\u016btai. Ir tada pasimetusi ir susig\u0117dusi prid\u016briau, – Man reik\u0117s ka\u017eko a\u0161trus, visai pamir\u0161au!<\/p>\n

– Tavo ginklui reikia kraujo? Rimtai? Kokiam normaliam ginklui reikia \u0161eimininko kraujo? – lyg netik\u0117damas tuo, k\u0105 pasakiau, i\u0161k\u0117l\u0117 antak\u012f Antonio.<\/p>\n

Ta\u010diau rodos R\u016bta nebuvo tokia sutrikusi ir \u0161i, vos Antonio nutilus, i\u0161ties\u0117 man ma\u017e\u0105 smail\u0173 raudon\u0105 kristaliuk\u0105, kur\u012f i\u0161sitrauk\u0117 ka\u017ekur i\u0161 dir\u017eo.<\/p>\n

– \u0160tai, – tar\u0117 ji, – pasiskubink.<\/p>\n

A\u0161, \u012fsiki\u0161us Naoki pa\u017eastin ir ignoruodama jo pok\u0161tel\u012f apie smirdan\u010dias pa\u017eastis, pasi\u0117miau tvir\u010diau peiliuk\u0105 ir akimirk\u0105 u\u017esimerkiau, ruo\u0161damasi ka\u017ekam, ko anks\u010diau nieku gyvu neb\u016b\u010diau sau dariusi ir dabar net nelabai supratau, kaip tam ry\u017eausi. Ta\u010diau \u017einojau, kad jei Naoki negaus kraujo, tai i\u0161 jo, \u0161ios velni\u0161kai pavojingos operacijos metu, bus ma\u017ea naudos. Labiausiai turb\u016bt nervinausi, kad apie \u0161itai nepagalvojau ank\u0161\u010diau ir nepersipjoviau sau rankos kur kitur, ne aik\u0161t\u0117je, kur pilna \u017emoni\u0173.<\/p>\n

– Tu rimtaiii? – vis dar netik\u0117damas i\u0161burb\u0117 Antonio.<\/p>\n

Ta\u010diau a\u0161 jo jau neklausiau. Kaip ir ignoravau visk\u0105 aplinkui bei atsimerkus staiga br\u016bk\u0161tel\u0117jau sau per de\u0161in\u012f deln\u0105 \u012fstri\u017eai!<\/p>\n

Kraujas tuoj prad\u0117jo tvindyti ma\u017eus griovelius ir ravelius mano delne ir pildyti duobut\u0119, susidariusi\u0105 sulenkus pir\u0161tus. Ta\u010diau stengdamasi ignoruoti t\u0105 vaizd\u0105, tuoj kruvin\u0105ja ranka griebiau Naoki i\u0161 pa\u017easties. Keli kraujo la\u0161ai nukrito besisukant ant kelni\u0173 ir d\u017eemperio, bet nieko tokio \u2013 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f tuoj pajutau kaip akimirksniu susiurb\u0117 Naoki, su\u0161visdamas ry\u0161kiai raudonai i\u0161 pa\u010dio savo permatomo centro!<\/p>\n

– O Dieve, tu rimtai! – akies kra\u0161teliu pama\u010diau, kaip papurt\u0117 galv\u0105 netik\u0117damas Antonio. O tuo pa\u010diu metu Naoki sumyk\u0117 i\u0161 malonumo.<\/p>\n

– Mmmm! Tikras skanum\u0117lis! A\u010di\u016b! – sumyk\u0117 i\u0161 malonumo visas su\u0161ildamas ir su\u0161visdamas raudonai.<\/p>\n

– Gero apetito, – tariau jam garsiai.<\/p>\n

Tada susivokus, kad t\u0105 tariau garsiai, apsi\u017evalgiau aplinkui ar neatkreipiau ka\u017ekieno d\u0117mesio, bet rodos aplinkiniai \u017emon\u0117s buvo pernelyg u\u017esi\u0117m\u0119 savom veiklom, kad \u017ei\u016br\u0117t\u0173 \u012f mergin\u0105 vidur aik\u0161t\u0117s besipjaustan\u010di\u0105 sau deln\u0105 ir besikalban\u010di\u0105 su akmeniu.<\/p>\n

– Pasiruo\u0161us, – atiduodama peiliuk\u0105 smalsiai \u017ei\u016brin\u010diai R\u016btai, linktel\u0117jau galva. Antonio vis dar stov\u0117jo be \u017eado ir \u017ei\u016br\u0117jo tai \u012f mane, tai \u012f Naoki.<\/p>\n

Ir tvir\u010diau sugniau\u017edama Naoki rankose krep\u0161elyje. \u0160is krep\u0161elis tur\u0117jo pad\u0117ti neatkreipti \u017emoni\u0173 d\u0117mesio stotyje ir aik\u0161t\u0117je iki Kupolo dar iki nusigaunant iki jo vart\u0173. Pasirodo, ka\u017ekokios religijos \u017emon\u0117s ne\u0161iodavosi tokiuose krep\u0161eliuose ka\u017ekokius karolius ir melsdavosi, taigi tiesiog teko apsimesti tokia. D\u0117l viso pikto.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1356 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1361<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15470,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2871","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2871","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2871"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2871\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15470"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2871"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2871"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2871"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}