{"id":2870,"date":"2017-06-28T15:53:03","date_gmt":"2017-06-28T12:53:03","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2870"},"modified":"2021-07-07T18:12:19","modified_gmt":"2021-07-07T15:12:19","slug":"romanas-39","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-39\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (39)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1369 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1359<\/b>.<\/p>\n

– Tuomet pradedam, – linktel\u0117dama galva \u012f kristal\u0105 patvirtino R\u016bta.<\/p>\n

Ir jau po akimirkos pasigirdo duslus sprogimas ka\u017ekur u\u017e keliolikos gatvi\u0173 ar keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 palei Kupol\u0105, kitame jo \u0161one! Po akimirkos – dar visa serija sprogim\u0173.<\/p>\n

\u017dmon\u0117s aik\u0161t\u0117je ir prie\u0161ais Kupolo vartus sekundei sustojo… Ir tada prad\u0117jo \u0161urmuliuoti: eiti grei\u010diau, jei \u0117jo nuo kupolo tolyn, bei eiti l\u0117\u010diau, jei \u0117jo link jo.<\/p>\n

– Palaukiam, kol tai sutrauks daugiau d\u0117mesio ir tuoj eisim, – sukomandavo R\u016bta.<\/p>\n

Ka\u017ekur tolumoje pasigirdo sirenos. \u0160ios nuskambo po sekund\u0117s ir aik\u0161t\u0117je, kur stov\u0117jome mes. O tai \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f tikrai atkreip\u0117.<\/p>\n

– Einam, einam, – vaikams pro \u0161on\u0105 spar\u010diai eidama ir tempdama i\u0161 paskos b\u0117gan\u010dius ma\u017eus du vaikus paliep\u0117 turb\u016bt j\u0173 mama.<\/p>\n

– Eime, – tarytum atsiliepdama pakartojo mums R\u016bta ir mes taip pat pajud\u0117jome. Tik \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119, nei b\u0117go ar skub\u0117jo visi \u017emon\u0117s.<\/p>\n

„Jie atrodo lyg \u0161iek tiek net priprat\u0119 prie toki\u0173 dalyk\u0173. Nors ir nusigand\u0119…”<\/p>\n

Visgi savo min\u010di\u0173 garsiai nei\u0161sakiau, nes nebuvo prie\u017easties bla\u0161kyti mano komandos nari\u0173 d\u0117mesio.<\/p>\n

Po akimirkos jau buvom \u012f\u017eeng\u0119 pro duris, tarp kr\u016bvos uniformuot\u0173 violetin\u0117mis ir oran\u017ein\u0117mis uniformomis \u017emoni\u0173 i\u0161einan\u010di\u0173 lauk.<\/p>\n

Kupolo vidus buvo nema\u017eiau \u012fsp\u016bdingas nei i\u0161or\u0117. Metalinis, stiklinis ir tviskus. Lyg \u012f\u0117jus \u012f didel\u012f deimantin\u012f seif\u0105. Gal netgi pernelyg tviskus ir pernelyg gausis pilko, nu\u0161lifuoto metalo.<\/p>\n

Ta\u010diau tarp m\u016bs\u0173 ir sal\u0117s tol\u0117liau buvo metaliniai apsaugos vartai su vienu turb\u016bt sargybiniu \u017emogumi ir dviem sargybos automatonais.<\/p>\n

Tik R\u016btos tai neg\u0105sdino ir ji nel\u0117tindama \u017eingsnio \u017eeng\u0117 artyn j\u0173, o mes du i\u0161 paskos paskui j\u0105.<\/p>\n

– Pra\u0161om, – praleidin\u0117jo i\u0161einan\u010dius tarnautojus sargybiniai.<\/p>\n

Mes pri\u0117jome prie \u012f\u0117jimo vart\u0173 ir prie m\u016bs\u0173 tuoj pri\u0117jo du automatonai.<\/p>\n

– \u0116, atgal, – sukomandavo jiems tyliai pri\u0117j\u0119s i\u0161 nugaros \u016bsuotas vyras juoda uniforma.\u00a0 \u0160ie du automatonai tuoj sustojo ir pasisukdami \u0161onan praleido mus tris pro vartus.<\/p>\n

– Eime, – tar\u0117 R\u016bta, – skubiai.<\/p>\n

„Kod\u0117l niekas nepasteb\u0117jo, kad du automatonai netik\u0117tai visai netikrina ateinan\u010di\u0173 ne\u012fprastai apsirengusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u012f svarbiausi\u0105 Miesto Tarybos pastat\u0105 ir j\u0173 tvirtov\u0119?”<\/p>\n

– Jie savo rankomis sukne\u017eint\u0173 tau galv\u0105 kaip agrast\u0105 kok\u012f, – praeinant automatonus sukomentavo Naoki. Jo komentaras nebuvo labai raminantis, ypa\u010d einant tarp t\u0173 dviej\u0173 juod\u0173 kristalini\u0173 luit\u0173 be matomo veido ir ilgomis ore skraidan\u010diomis rankomis.<\/p>\n

– \u010cia, – tar\u0117 R\u016bta, i\u0161 ka\u017ekur i\u0161sitraukusi \u017ealsv\u0105 apval\u0173 kristal\u0105 ir su geltona rodyklyte viduryje ir rodanti j\u012f mums. \u0160ioji rod\u0117 \u012f vien\u0105 i\u0161 keli\u0173 koridori\u0173. „B-3” skelb\u0117 lentel\u0117 su u\u017era\u0161u vir\u0161 dur\u0173.<\/p>\n

„Kad ir k\u0105 tai tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti.”<\/p>\n

Taigi \u017eeng\u0117me \u0161iuo koridoriumi skubiu \u017eingsniu. \u0160is matomai ved\u0117 ka\u017ekur auk\u0161tyn, nes jo grindys \u0161iek tiek auk\u0161t\u0117jo. Po kiek laiko pra\u0117jome pro kelias laboratorijas ar pana\u0161ias patalpas stiklin\u0117mis sienomis, ta\u010diau \u017emon\u0117s u\u017e j\u0173 nelabai \u012f mus kreip\u0117 d\u0117mes\u012f. Netrukus pra\u0117jome ir pasukome kelis kartu per tiltel\u012f vir\u0161 \u017ealio parkelio ar aik\u0161t\u0117s apa\u010dioje, bei keliavome tolyn.<\/p>\n

– Ei, kas j\u016bs tokie? – netik\u0117tai pasigirdo vyri\u0161kas balsas u\u017e m\u016bs\u0173.<\/p>\n

„\u0160\u016bdas…”<\/p>\n

Antonio atsiduso ir visi kartu pama\u017eu atsisukome.<\/p>\n

– Man rodos gird\u017eiu prie\u017east\u012f mane traukti lauk i\u0161 \u0161io mai\u0161o, – greitakalbe i\u0161pyl\u0117 Naoki.<\/p>\n

Prie\u0161ais mus koridoriuje stov\u0117jo \u0161iek tiek pliktel\u0117j\u0119s vyras ilgu raudonu apsiaustus, akiniais ir smilkstan\u010dia cigarete tarp dant\u0173. I\u0161 stiliaus jis b\u016bt\u0173 pana\u0161us \u012f Brius\u0105 Vilis\u0105. Ta\u010diau \u0161is – visai nepana\u0161us \u012f j\u012f savo pla\u010diu k\u016bnu ir ypa\u010d ilgu veidu su smailiu smakru perskirtu \u012f dvi dalelytes.<\/p>\n

– \u0160ioje sal\u0117je vaik\u0161\u010dioti tokia apranga kaip j\u016bs\u0173 yra neleiiiid\u017eiama! – sukliko jis spigiu balsu. A\u0161 net u\u017esidengiau rankomis ausis jam v\u0117l prakalbus.<\/p>\n

” O Dieve, kod\u0117l jis taip spiegia??”<\/p>\n

– J\u016bs privalote tu\u010dtuojau persirengti \u012f tvarking\u0105 lankytoj\u0173 aprang\u0105! – sukliko jis v\u0117l. – Nejaugi jums niekas to nesak\u0117!?<\/p>\n

„K\u0105? Aprang\u0105? Jis mus sustabd\u0117 d\u0117l to, kad neapsireng\u0117me ka\u017ekaip, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bt apsireng\u0119 lankytojai? Jis… Jis net nepasteb\u0117jo, kad, na, bent a\u0161 esu velni\u0161kai pana\u0161i \u012f t\u0105 turb\u016bt ie\u0161kom\u0105 mergin\u0105??? Ar niekas man\u0119s neie\u0161ko??”<\/p>\n

Ta\u010diau rodos sugalvoti, k\u0105 atsakyti, pirmasis sp\u0117jo Antonio:<\/p>\n

– Ne, niekas nesak\u0117, apsauga mus praleido tiesiog taip, o daugiau nieko nebuvo, – papurt\u0117 galv\u0105 Antonio.<\/p>\n

„Gudru!”<\/p>\n

A\u0161 tuoj pat irgi papur\u010diau galv\u0105 ir nutaisiau veido i\u0161rai\u0161k\u0105, lyg nieko nesupras\u010diau, kod\u0117l \u010dia mane dabar kalbina.<\/p>\n

– Kaaaaip tai jums nieko nesak\u0117\u0117\u0117\u0117!? – sukliko jis v\u0117l.<\/p>\n

– Nesak\u0117, nes nieko nebuvo ten, – g\u016b\u017etel\u0117jo pe\u010diais Antnio, – man rodos viskas d\u0117l to, kad lauke paskelbta sirena.<\/p>\n

– O tu Dieve. – tar\u0117 vyri\u0161kis ir garsiai atsiduso ka\u017ekaip v\u0117l sugeb\u0117damas atsidusti spiegdamas, – Tos sirenos visada \u017emones i\u0161mu\u0161a i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173… Niekas \u0161iuos r\u016bmuose ne\u017eino papras\u010diausi\u0173 taisykli\u0173!<\/p>\n

Jo spiegimas prie\u0161 atsisukant buvo beveik sustoj\u0119s. Ta\u010diau po to pasiek\u0119 tok\u012f lyg\u012f, kad a\u0161 net vaidindama tur\u0117jau susiraukti ir ranka u\u017esidengti bent jau vien\u0105 aus\u012f.<\/p>\n

– \u017dinai, tai gali nuskamb\u0117ti keistai, bet per t\u0105 jo spiegim\u0105 a\u0161 net negird\u017eiu jo balso, – tar\u0117 Naoki ka\u017ekaip lyg ir sutrik\u0119s, – ar tikrai jis yra \u017emogus, o ne kokia harpija, sirena ar kat\u0117 mor\u010diaus metu?<\/p>\n

„Kas tos harpijos? Sirenos tai turb\u016bt ne tos pa\u010dios, kur lauke cypia ir klykia?”<\/p>\n

– Mes labai atsipra\u0161ome! – papurt\u0117 rankomis Antonio ir sugriebdamas savo m\u0117lyn\u0105j\u012f kristal\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau rodos jo kristalo panaudojimas buvo pernelyg v\u0117lus. Arba suveik\u0117 prie\u0161ingai, nei, manau, tur\u0117jo. Nes vyro veido spalva tuojau per kelias akimirkas tapo tai ro\u017ein\u0117, tai raudona, o dabar i\u0161vis burokin\u0117.<\/p>\n

– Na a\u0161 dabar jums parodysiu! – suspieg\u0117 jis i\u0161 kelni\u0173 u\u017e dir\u017eo i\u0161sitraukdamas ka\u017ek\u0105 susukto…<\/p>\n

…Ir mostel\u0117damas i\u0161vyniojo vis\u0105, pasirodo, virv\u0119 ore ir suplak\u0117 ja.<\/p>\n

– Gile, Antonio! – su\u0161uko mums R\u016bta ir mes tuojau pasiruo\u0161\u0117me gynybai.<\/p>\n

Vos per akimirksn\u012f Naoki su\u0161vito visom \u0161viesom, o Antonio kaip akies kra\u0161teliu ma\u010diau persimet\u0117 per pet\u012f \u017eemiau rankos savo gitar\u0105.<\/p>\n

„Lets do this!”<\/p>\n

Ta\u010diau m\u016bs\u0173 tro\u0161kimams rodos neteko i\u0161sipildyti t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 ir \u0161ioji atsid\u0117jo bent keliom atgal.<\/p>\n

– Alojizai, glu\u0161petri tu, po velni\u0173, k\u0105 \u010dia i\u0161dirbin\u0117ji! – pasigirdo moteri\u0161kas cypiantis balsas.<\/p>\n

„O tu Dieve! Dar cypimo!”<\/p>\n

Atsisukau tu\u010dtuojau atgal, pakeldama vien\u0105 rank\u0105 prie ausies, jei dar jo b\u016bt\u0173. Ka\u017ekaip nesitik\u0117jau nieko gero i\u0161 cypian\u010dio vyro ir dabar – cypian\u010dios moteries.<\/p>\n

Link m\u016bs\u0173 lyg niekur nieko greitu \u017eingsniu art\u0117jo senstel\u0117jusi moteris \u017eilais plev\u0117suojan\u010diais plaukais ir apdribusiais \u017ealiais drabu\u017eiais, turb\u016bt slepian\u010diais atitinkamai nudribusius mo\u010diuti\u0161kus papus.<\/p>\n

A\u0161 su\u017eiurau \u012f Antonio, kuris pa\u0117m\u0119s gitar\u0105 jau prad\u0117jo braukti ore natas… Ta\u010diau vos keli milimetrai iki styg\u0173 sustojo, nes moteri\u0161kei rodos mes visai ner\u016bp\u0117jome.<\/p>\n

\u0160i lyg niekur nieko ne tik priart\u0117jo prie m\u016bs\u0173, bet tuojau ir pral\u0117k\u0117 pro mus, savo akis \u012fbedusi \u012f sen\u012f, kurios pasirodo buvo vardu Alojizas.<\/p>\n

– O, Birute! – nustebo i\u0161p\u016bt\u0119s akis ant kaktos vyras nuleisdamas savo botag\u0105 ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n

– K\u0105 a\u0161 tau sakiau, kad nepasimestum? A? K\u0105 tau sakiau, tu, senas perdyla?? – sukliko ji art\u0117dama tolyn prie jo.<\/p>\n

„Kas per velniai???”<\/p>\n

Pa\u017evelgiau i\u0161si\u017eiojusi \u012f Antonio. \u0160is atrod\u0117 lygiai taip pat pasimet\u0119s, kaip turb\u016bt atrod\u017eiau, o ir buvau, a\u0161.<\/p>\n

– Niekur a\u0161 nepasime\u010diau! A\u0161 tik \u0117jau ir… – prad\u0117jo teisintis vyras, nenustodamas cypti.<\/p>\n

– Nieko tu, lai lai, nedarei, lia lia, nepasakok tu \u010dia man pasak\u0173, gerai?? – sukliko moteris.<\/p>\n

Ir vos per akimirk\u0105 jau prib\u0117go prie vyro ir delnu t\u0117k\u0161tel\u0117jo jam per veid\u0105. Tas garsas net suaid\u0117jo per aik\u0161t\u0117s lubas arba man taip tik pasirod\u0117.<\/p>\n

– Aooo\u010duuu! – sukliko vyras!<\/p>\n

– Oho, net su aidu! – nusijuok\u0117 Naoki.<\/p>\n

„Aha, tikrai aidas!”<\/p>\n

Nusijuokiau ir a\u0161 i\u0161 viso \u0161ito, k\u0105 ir Naoki pasteb\u0117jo. R\u016bta pa\u017evelg\u0117 \u012f mane, nesuprasdama turb\u016bt, kod\u0117l juokiuosi, bet pati \u0161yptel\u0117jo. Gal pagalvojusi, kad juokiuosi i\u0161 t\u0173 dviej\u0173 porel\u0117s.<\/p>\n

– Taigi ateini \u010dia tu bledyna! – suriko v\u0117l moteris ant savo turb\u016bt vyro, nes \u0161ie tikrai tiko viens kitam i\u0161 balso bent \u012f poras.<\/p>\n

Ir pagriebusi Birut\u0117 Alojizui u\u017e ausies, kad pasuko! \u0160is v\u0117l suklyk\u0117 i\u0161 skausmo, matomai, kad jo \u017emona jam \u0161\u012f skausm\u0105 turb\u016bt k\u0117l\u0117 did\u017eiausi pasaulyje.<\/p>\n

Naoki v\u0117l nusikvatojo i\u0161 \u0161ito viso vaizdelio bei gr\u012f\u017eo i\u0161 \u017ealios spalvos ir dygliuot\u0173 kamp\u0173 prie rausvos spalvos su \u0161iltu, lygesniu pavir\u0161iumi.<\/p>\n

Moteris grieb\u0117 vyrui u\u017e ausies ir j\u012f apskusi prad\u0117jo tempti atgal per aik\u0161t\u0119, kur jis buvo mus pasivij\u0119s. Po akimirkos \u0161is jau skriete skriejo paskui j\u0105 klykdamas ir tabaluodamas kojomis, lyg ma\u017eas vaikas. Jo Botagas li\u016bdnai temp\u0117si paskui j\u012f. Dabar nusikvatojo jau ir Antonio.<\/p>\n

„Na ir kvailyst\u0117. O jau maniau, kad tur\u0117sime b\u0117d\u0173, o \u010dia tik du keistuoliai…”<\/p>\n

– Na, tai buvo keista, – pakomentavo R\u016bta, \u012fsiki\u0161dama ka\u017ekok\u012f gelton\u0105 kristaliuk\u0105 atgal \u012f savo vien\u0105 i\u0161 daugelio ki\u0161eni\u0173 ir i\u0161sitraukdama kristal\u0105 kelrod\u012f. Pasisukus pagal ant kristalo pasisukusi\u0105 rodykl\u0119 ji bakstel\u0117jo ta kryptimi ranka:<\/p>\n

– Eime.<\/p>\n

Antonio tuoj u\u017esimet\u0117 gitar\u0105 v\u0117l u\u017e sav\u0119s ir patrauk\u0117me paskui j\u0105 v\u0117l per aik\u0161t\u0119. \u0160ioje taip ir nepasirod\u0117 jokia kita gyvyb\u0117s forma, tik tas vyras ir ta moteris.<\/p>\n

– Kaip kokiam teatre, – pakomentavo Naoki, bet a\u0161 nelabai supratau apie k\u0105 jis – tuos du \u017emones, viet\u0105, kur einame ar vis\u0105 \u0161i\u0105 rodos slapt\u0105, ta\u010diau ka\u017ekaip… Nesuprantamai nepavojing\u0105 operacij\u0105.<\/p>\n

„Na, bet dar kas nutiks. Negali \u017einoti. Gal tie du buvo koks i\u0161bandymas mums? Arba sp\u0105stai? Dar ka\u017ekas?”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1369 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1359<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15524,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2870","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2870","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2870"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2870\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2870"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2870"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2870"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}