{"id":2869,"date":"2017-06-29T15:53:03","date_gmt":"2017-06-29T12:53:03","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2869"},"modified":"2021-07-25T03:26:42","modified_gmt":"2021-07-25T00:26:42","slug":"romanas-40","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-40\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (40)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1383 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1395<\/b>.<\/p>\n

M\u0105stydama, k\u0105 i\u0161 to gal\u0117tume suprasti ir vis \u017evalgydamasi atgal, ar niekas m\u016bs\u0173 i\u0161 nekur nestebi ir neseka, ar neprane\u0161in\u0117ja kitiems, kad mes \u010dia, sekiau paskui R\u016bt\u0105. Pasuk\u0119 pro aik\u0161t\u0117s kra\u0161te augan\u010dius med\u017eius ir kr\u016bmus, patrauk\u0117me prie dideli\u0173, pla\u010di\u0173, melsv\u0173 ir \u012f vir\u0161\u0173 smail\u0117jan\u010di\u0173 u\u017edaryt\u0173 dur\u0173.<\/p>\n

Sustojome prie\u0161ais jas.<\/p>\n

– \u010cia, – pakomentavo R\u016bta, \u017ei\u016br\u0117dama \u012f akmen\u012f, rodant\u012f priekin kiaurai duris.<\/p>\n

– Ar man tau d\u017eentelmeni\u0161kai atidaryti duris? – paklaus\u0117 sarkasti\u0161kai Antonio.<\/p>\n

– Neatidarysi, net jei m\u0117gintum, – ap\u017ei\u016brin\u0117dama atid\u017eiai duris, atgal po akimirkos pauz\u0117s atsak\u0117 R\u016bta.<\/p>\n

Antonio \u017eioptel\u0117jo, lyg nor\u0117damas k\u0105 r\u0117\u017eti atgal, bet u\u017esi\u010diaup\u0117. A\u0161 t\u0105 akimirk\u0105 pa\u017evelgiau u\u017e m\u016bs\u0173, ta\u010diau aik\u0161t\u0117 vis dar buvo visi\u0161kai tu\u0161\u010dia.<\/p>\n

– \u017dinot… O \u0161i aik\u0161t\u0117 tirai tur\u0117t b\u016bti tokia tu\u0161\u010dia? – tyliai paklausiau, toliau ap\u017ei\u016brin\u0117dama j\u0105, porel\u0117s prie dur\u0173.<\/p>\n

– Ne, netur\u0117t\u0173, – atsak\u0117 ramiai R\u016bta, toliau ap\u017ei\u016brin\u0117dama duris.<\/p>\n

I\u0161p\u016b\u010diau akis \u012f j\u0105.<\/p>\n

„K\u0105? Netur\u0117t\u0173? Tai JIE jau \u017eino, kad mes \u010dia?? Tai blogai ar ne??”<\/p>\n

– …Ta\u010diau mes neturime kitos i\u0161eities, nei eiti priekin. – man nesp\u0117jus nieko paklausti prat\u0119s\u0117 ji. – Ir dabar, tiesa, nieko nekalb\u0117k daugiau, nes Miesto Taryba arba Sargyba gali m\u016bs\u0173 klausytis.<\/p>\n

„O!”<\/p>\n

Skubiai apsi\u017evalgiau aplinkui, kur gi gal\u0117t\u0173 b\u016bt kokie gars\u0105 \u012fra\u0161antys kristalai ar dar ne\u017einia kas.<\/p>\n

– …Ir ties\u0105 sakant \u017einau, kad jie m\u016bs\u0173 JAU klausosi. – prat\u0119s\u0117 v\u0117l po pauz\u0117s, pritvirtindama ka\u017ekok\u012f juod\u0105 apval\u0173 akmen\u012f prie vien\u0173 dur\u0173, netoliese j\u0173 centro. Tada atsisukus veidu, lyg tarp kitko su gerais draugais pasisveikino:<\/p>\n

– Laba diena, k\u0105 j\u016bs?<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f j\u0105 nieko nesuprasdama ir jau prad\u0117dama jausti virpul\u012f rankose. R\u016bta neatrod\u0117 tokia, kuri m\u0117gt\u0173 i\u0161d\u016brin\u0117ti ir apgaudin\u0117ti, ta\u010diau a\u0161 niekur tikrai nema\u010diau n\u0117 vieno padaro. Kur jie?<\/p>\n

– Atsitraukiam. – sukomandavo R\u016bta ir past\u016bm\u0117 mane ir Antonio keliais \u017eingsniais tolyn dur\u0173. – Jei jos versis \u012f \u0161i\u0105 pus\u0119, nenor\u0117kit, kad jos nubaladot\u0173 j\u016bs\u0173 galvas.<\/p>\n

Pasitraukiau dar keliais \u017eingsneliais tolyn iki kol nugara atsir\u0117miau \u012f didel\u012f \u017eali\u0105 ir netvarking\u0105 kr\u016bm\u0105 tarp med\u017ei\u0173. Jis kvep\u0117jo sald\u017eiar\u016bg\u0161\u010diai, \u0161iek tiek erzindamas mane.<\/p>\n

– Ir pasiruo\u0161kit, jei ka\u017ekas m\u016bs\u0173 jau lauks u\u017e dur\u0173, – persp\u0117jo m\u016bs\u0173 operacijos vad\u0117.<\/p>\n

– Ar\u010diau prieik, – R\u016btai tar\u0117 prie man\u0119s atsistoj\u0119s \u0161alia Antonio, nusimesdamas nuo peties gitar\u0105.<\/p>\n

\u0160i tuoj pasek\u0117 ir at\u0117jo \u0161alia, laikydama rankoje ma\u017e\u0105 juod\u0105 akmenuk\u0105.<\/p>\n

– Trys, – prad\u0117jo Antonio, pasitaisydamas rankose gitar\u0105, o a\u0161 tuoj atsistodama tvirtesne poza ir sulaikydama Naoki tvir\u010diau.<\/p>\n

Pajutau, kaip \u0161vie\u017eia si\u016bl\u0117 per deln\u0105 v\u0117l \u0161iek tiek atsiveria ir Naoki v\u0117l siurbteli bei su\u0161vinta.<\/p>\n

„Tikiuosi jis man\u0119s visos nei\u0161siurbs ir a\u0161 nenukraujuosiu! Brrr!”<\/p>\n

Nuo tos minties net pasipur\u010diau ir \u0161altukas perb\u0117go nugar\u0105.<\/p>\n

– Du, – t\u0119s\u0117 l\u0117tai Antnio, pakeldamas rank\u0105 vir\u0161 styg\u0173.<\/p>\n

– Vienas! -su\u0161uko jis.<\/p>\n

Ir t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 R\u016btai turb\u016bt paspaudus mygtuk\u0105 ir ka\u017ek\u0105 padarius, durys stulbinan\u010diu grei\u010diu atsilapojo, Antonio perbrauk\u0117 rankomis per stygas ir aplinkui mus su\u0161vito \u017ealsvas magi\u0161kas skydas, o man i\u0161 rankos d\u0117l to jaudulio ir netik\u0117tumo vos nei\u0161slydo Naoki.<\/p>\n

Nors nebuvo prie\u017eastis jo \u0117 ka\u017ek\u0105 mesti.<\/p>\n

Nes kelias auk\u0161tomis smailiomis lubomis buvo visi\u0161kai tu\u0161\u010dias, o durys ir tos atsilapojo VIDUN \u012f j\u012f, o ne \u012f i\u0161or\u0119, taigi m\u016bs\u0173 nosims nebuvo jokios rizikos.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f R\u016bt\u0105, o \u0161i stov\u0117jo lygiai taip pat u\u017etikrintai kaip visada. Antonio tik tyliai links\u0117jo galv\u0105, lyg pritardamas matomam dalykui.<\/p>\n

– Na, viduje nieko pasirodo nebuvo, – u\u017etikrintai pakomentavo R\u016bta, vis dar stov\u0117dama kur stov\u0117jus.<\/p>\n

– Arba juos visus pritr\u0117\u0161k\u0117 atsidaran\u010dios durys, – prid\u016br\u0117 Antonio.<\/p>\n

– Arba tai, – palinks\u0117jo galva pirmoji.<\/p>\n

„Jiems \u010dia pasivaik\u0161\u010diojimas parke ar kas, po perk\u016bnas!? …Na gerai, mes parke ir mes vaik\u0161\u010diojom, bet nesvarbu – jie visada tokie atsipalaidav\u0119 b\u016bna??”<\/p>\n

Susierzinusi papur\u010diau tyliai galv\u0105 ir \u017eengiau priekin. Nes jeigu jau viduje nieko n\u0117ra ir mus tikrai ka\u017ekas stebi – tada, po velni\u0173, n\u0117ra ko stov\u0117ti.<\/p>\n

Ir vos po akimirkos kauk\u0161tel\u0117jau galva \u012f nematom\u0105 kupol\u0105 ore. \u0160is buvo vir\u0161 m\u016bs\u0173 pasirodo.<\/p>\n

– Au\u010d! – i\u0161spr\u016bdo man atsitrenkus ir vos nenusilau\u017eus galvos atgalios.<\/p>\n

„Kas \u010dia per!?”<\/p>\n

– Atsargiai, mano skydas i\u0161nyks tik dar po keli\u0173 akimirk\u0173 tiktais, – u\u017ed\u0117j\u0119s rank\u0105 man ant peties paai\u0161kino Antonio. Ir sarkasti\u0161kiau prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– Kod\u0117l manai, mes \u010dia stovime kaip idiotai vidur lauko ir skaldom pok\u0161tus?<\/p>\n

„Ai taip, taigi skydas! …Bet bliamba jie ir v\u0117l su savo sarkazmu! Visi \u010dia sarkasti\u0161ki! U\u017eknisat.”<\/p>\n

Pasitryniau laisv\u0105ja ranka kakt\u0105. J\u0105 maud\u0117. Kakt\u0105, ne rank\u0105. Visgi savo min\u010di\u0173 garsiai nei\u0161sakiau ir gr\u012f\u017eau \u017eingsniu atgal ar\u010diau Atnonio bei atsistojau \u0161alia jo.<\/p>\n

Taip pastov\u0117jome kelias akimirkas kai nematomas skydas suraibuliavo ore ir v\u0117l dingo.<\/p>\n

– Dabar jau eime, – \u017eengdamas priekin tar\u0117 Antonio, praleisdamas vesti mus \u012f priek\u012f R\u016bt\u0105.<\/p>\n

A\u0161 tuoj nusekiau paskui tuos du, v\u0117l \u012fsiki\u0161dama ki\u0161en\u0117n krep\u0161elin Naoki, ta\u010diau rank\u0105 laikydama kartu su juo. Nes k\u0105 gali \u017einoti, jo gali prireikti tuoj pat.<\/p>\n

\u017deng\u0117me koridoriun. \u0160io sienos buvo tokios, kaip ir durys – m\u0117lynos ir raibuliuojan\u010dios, lyg vanduo arba lietus ant stiklo. Bet labiau kaip vanduo pr\u016bde v\u0117juot\u0105 dien\u0105. U\u017e keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 nuo m\u016bs\u0173 toliau koridoriumi buvo lygiai tokios durys, kaip tos, kurias pra\u0117jome.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f R\u016bt\u0105, kuri v\u0117l buvo i\u0161sitraukusi savo navigatori\u0173. Ta\u010diau jai tai akivaizdu nebuvo keista ir ji atrod\u0117 visi\u0161kai ramiai.<\/p>\n

„Keista, kaip ji i\u0161lieka tokia \u0161altakrauji\u0161ka! Gal jai i\u0161operuotas koks baim\u0117s jausmas ar k\u0105?”<\/p>\n

Taigi, \u0117jome taip tiesiai tolyn, galvodami, kas dabar bus (ar bent a\u0161 viena tai galvojau, nes ne\u017einau, k\u0105 galvojo kiti), kai u\u017e m\u016bs\u0173 netik\u0117tai pasigirdo \u016b\u017etel\u0117jimas.<\/p>\n

A\u0161 pa\u0161okusi atsisukau. O durys, pro kurias buvome \u012f\u0117j\u0119, jau buvo u\u017esidariusios.<\/p>\n

– Taigi, laba diena, – pasigirdo moteri\u0161kas ramus balsas i\u0161 ka\u017ekur auk\u0161tai. Arba apskritai visur aplinkui.<\/p>\n

„Pala. A\u0161 pa\u017e\u012fstu \u0161it\u0105 bals\u0105! Jis ka\u017ekoks kimus ir \u012fsimintinas. Tik ne\u017einau, kur j\u012f tiksliai gird\u0117jau ir kieno jis…”<\/p>\n

– Laba diena, – v\u0117l pasisveikino R\u016bta, \u017evalgydamasi aplinkui. Jos rankoje jau buvo atsid\u016br\u0119s ka\u017ekoks kitoks kristalas ir \u0161\u012f ji spaudaliojo ir maig\u0117 sukiodama \u012f visas puses.<\/p>\n

– Taigi, – tar\u0117 moteri\u0161kas balsas, – rodos kat\u0117 at\u0117jo pas pel\u0119, tiesa?<\/p>\n

„Ka\u017ekur gird\u0117jau… Nepamenu kur. Ta\u010diau nesvarbu, k\u0105 \u010dia kalba? K\u0105 man daryti?”<\/p>\n

– Kat\u0117 at\u0117jo pas pel\u0119? – pakartojo R\u016bta kreipdamasi \u012f bals\u0105. – Rodos b\u016bsite ka\u017ek\u0105 sumai\u0161iusi, ponia.<\/p>\n

– Ai tiksliai. – po trumpos pauz\u0117s susigaud\u0117 balso savinink\u0117, – Tur\u0117jau omenyje pel\u0117 at\u0117jo pas kat\u0119… \u017dod\u017eiu… Jo. Labai atsipra\u0161au, ar b\u016bt\u0173 galima pabandyti i\u0161 naujo?<\/p>\n

Prunk\u0161tel\u0117jau ir vos neprad\u0117jau kvatoti i\u0161 toki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Bet pa\u017evelgiau \u012f rimtus R\u016btos ir Antonio veidus ir supratau, kad galb\u016bt to daryti nereikt\u0173.<\/p>\n

– Matau labai juokinga, tiesa? – paklaus\u0117 balsas, o a\u0161, supratusi, kad kalba apie mane, susig\u016b\u017eiau ir nervingai v\u0117l apsi\u017evalgiau, ie\u0161kodama bent ka\u017ekokio asmens ar bent garsiakalbio, Naoki sugniau\u017eus delne. Balso savinink\u0117 tuoj prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– Tai ar gal\u0117tum\u0117t papasakoti, ko u\u017esukote, pelyt\u0117s, \u012f katyt\u0117s urvel\u012f?<\/p>\n

\u017dvilgtel\u0117jau \u012f Antonio, kuris atsisuko \u012f lubose esan\u010dias vienas ne\u017eymias groteles, kuri\u0173 ank\u0161\u010diau nepasteb\u0117jau, susiki\u0161o rankas \u012f ki\u0161enes.<\/p>\n

– Ai, tai \u017einote, \u0161iaip nor\u0117josi apsilankyti. Pasisve\u010diuoti. Ir \u017einot, pritr\u016bkau namuose cukraus, tai gal nety\u010diom tur\u0117tum\u0117te paskolinti kelis \u0161auk\u0161telius? – suvaidindamas puodel\u012f rankose i\u0161k\u0117l\u0117 j\u012f oran Antonio.<\/p>\n

R\u016bta tuo metu energingai nar\u0161\u0117 savo ki\u0161en\u0117se ir \u017eongliravo tarp galb\u016bt milijono \u012fvairiausi\u0173 kristal\u0173 ir kristalini\u0173 prietais\u0173, turb\u016bt ie\u0161kodama, k\u0105 dabar daryti.<\/p>\n

– Na, na, niekas neina \u012f kat\u0117s urv\u0105 su tokiomis prie\u017eastimis, – atsak\u0117 jam pamokan\u010diai moters balsas.<\/p>\n

– Kat\u0117s negyvena urvuose, – pakomentavo tyliai Naoki, \u012fsiterpdamas \u012f t\u0173 dviej\u0173 pokalb\u012f.<\/p>\n

„Aha, bet tai nesvarbu. Svarbiau yra – kas \u010dia, blet, vyksta ir kas tas balsas. Ir ko jis i\u0161 m\u016bs\u0173 nori?”<\/p>\n

– Na, mes pirmieji tuomet, – atr\u0117\u017e\u0117 atgal Antonio g\u016b\u017etel\u0117dmas pe\u010diais, v\u0117l susiki\u0161\u0119s rankas atgal \u012f ki\u0161enes.<\/p>\n

„Jis kaip koks aktorius – kiekvienam \u017emogui vis kitaip vadina. Jis \u012fprastai tai \u012f ki\u0161enes nieko rodos nededa ir rank\u0173 \u012f jas neki\u0161a ar bent nema\u010diau jo ank\u0161\u010diau to darant.”<\/p>\n

– Tuomet \u017einot k\u0105! – energingai tar\u0117 balsas, – Turiu jus tada apdovanoti! Leiskite, taip ir padarysiu!<\/p>\n

Ir po ma\u017eiau n\u0117 akimirksnio ka\u017ekas su\u016b\u017e\u0117… O sienose atsiv\u0117r\u0117 skyl\u0117s. Ir atsidar\u0117 durys, pro kurias buvome \u012f\u0117j\u0119 ir vidun pasipyl\u0117 Sargybini\u0173 automatonai, i\u0161 l\u0117to skriejantys artyn m\u016bs\u0173.<\/p>\n

„Oh tu \u0161\u016bde!”<\/p>\n

– Skyd\u0105! – su\u0161uko R\u016bta, bet \u0161iam net nereik\u0117jo to sakyti. Dar n\u0117 nebaigus jai tarti \u017eod\u017eio, jau nuskamb\u0117jo gitaros akordas ir vir\u0161 m\u016bs\u0173 nu\u0161vito didelis kupolas magi\u0161kos energijos.<\/p>\n

Ir pa\u010diu laiku – nes i\u0161 sienoje atsiv\u0117rusi\u0173 skyli\u0173 \u012f mus pasipyl\u0117 kru\u0161a smulki\u0173… Na, net ne\u012fsivaizdavau, kas tai yra, bet jie smulk\u016bs ir jie turb\u016bt b\u016bt\u0173 skaud\u0117j\u0119. Ta\u010diau vietoj to, kad praeit\u0173 pro skyd\u0105 jie tik atsimu\u0161davo ir krisdavo aplinkui \u0161\u012f, lyg trupiniai, krentantys ant stalo aplinkui \u0161ako\u010dio l\u0117k\u0161t\u0119.<\/p>\n

– Judam dur\u0173 link! – sukomandavo R\u016bta ir mes tuoj \u0161okome jud\u0117ti. \u0160\u012f kart\u0105 Antonio skydas buvo mobilesnis – ir i\u0161ties, ne\u017einojau, koks tarp j\u0173 skirtumas. Ta\u010diau \u0161\u012f kart\u0105 jud\u0117ti gal\u0117jome jame ir jis sek\u0117 paskui.<\/p>\n

Automatonai i\u0161k\u0117l\u0117 savo rankas link m\u016bs\u0173 ir \u0161ios prad\u0117jo \u0161viesti geltonai.<\/p>\n

– Gile, jeigu gali k\u0105 padaryti – daryk! – i\u0161b\u0117r\u0117 greitakalbe Antonio.<\/p>\n

– Mesk mane! – su\u0161uko Naoki.<\/p>\n

Ir a\u0161 tur\u0117jau daugma\u017e sekund\u0119 sureaguoti. Nes per tiek laiko geltona \u0161viesa pavirto ugnies siena, art\u0117jan\u010dia link m\u016bs\u0173.<\/p>\n

Nesupratau, i\u0161 kur a\u0161 turiu toki\u0105 reakcij\u0105, bet vos po akimirksnio Naoki jau skriejo palei sien\u0105 sukdamasis vilkeliu lyg koks tornadas… Ne\u017einojau, k\u0105 jis ruo\u0161iasi padaryti – bet jei ka\u017ek\u0105 padarys, tai teb\u016bnie…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1383 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1395<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15467,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2869","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2869","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2869"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2869\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15467"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2869"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2869"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2869"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}