{"id":2867,"date":"2017-07-01T15:53:02","date_gmt":"2017-07-01T12:53:02","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2867"},"modified":"2021-07-25T03:26:33","modified_gmt":"2021-07-25T00:26:33","slug":"romanas-42","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-42\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (42) (Eskizo pabaiga)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1411 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 904<\/b>.<\/p>\n

– S\u0117sk, – tar\u0117 \u0161i, o a\u0161 klusniai kuo griau\u010diau atsis\u0117dau, \u017evelgdama \u012f duris.<\/p>\n

Prie \u0161i\u0173 s\u0117d\u0117j\u0119s Antonio atsistojo ir atsistojo pa\u010diu laiku, nes pro jas ver\u017e\u0117si naujas ugnies pli\u016bpsnis, rodos nukreiptas b\u016btent vidun. Su\u0161uk\u0119s, kad yra problem\u0173 ties durimis, jis atsargiai u\u017esid\u0117jo savo gitaros liku\u010dius atgal ant nugaros, lyg juos labai vertint\u0173 ir myl\u0117t\u0173 bei i\u0161 ki\u0161en\u0117s i\u0161sitrauk\u0119s kelis kristalus, \u0161iuos atsargiai \u0161vystel\u0117jo pro tarp\u0105. I\u0161 u\u017e dur\u0173 blykstel\u0117jo sprogimai ir kuriam laikui liepsnos liov\u0117si.<\/p>\n

– Nesu niekad \u0161ito dariusi, – visai man\u0119s nenuramindama t\u0119s\u0117 R\u016bta, u\u017ed\u0117dama man ant galvos puod\u0105 ir i\u0161sitraukus i\u0161 kuprin\u0117s laidus, – bet tikiuosi tai suveiks.<\/p>\n

„Oho, puiku. Pab\u016bsiu eksperimentinis triu\u0161is.”<\/p>\n

– \u0160i\u0161ka, tavo pulsas labai auk\u0161tas – a\u0161 jau\u010diu net per med\u017eiagas visas tavo pulsuojan\u010dias arterijas, – tyliai tar\u0117 Naoki.<\/p>\n

Ir i\u0161ties supratau, kad tikrai labai jaudinuosi – pajau\u010diau net kaip prakaito keli la\u0161eliai nusirideno man pa\u017eastimi \u017eemyn, taip sukeldami didel\u012f erzul\u012f.<\/p>\n

Steb\u0117dama prie panel\u0117s palinkusi\u0105 R\u016bt\u0105, paband\u017eiau steb\u0117ti savo kv\u0117pavim\u0105. \u012ekv\u0117pti. Palaikyti. I\u0161kv\u0117pti. \u012ekv\u0117pti. Palaikyti. I\u0161kv\u0117pti. Kartoti.<\/p>\n

R\u016bta, palinkusi su ka\u017ekokiu dar vienu savo prietaisu, i\u0161lupo panel\u0117s dureles ir \u012fki\u0161usi ten rankas i\u0161trauk\u0117 raudon\u0105 kokono spalvos jo ataug\u0105. Tada prijungusi laid\u0105 prie mano galvos, palaik\u0117 j\u012f netoliese raudonojo.<\/p>\n

Stengiausi sunormalinti savo kv\u0117pavim\u0105, bet jaudulys vis tiek \u0117m\u0117 vir\u0161\u0173. Kad ir kiek bandy\u010diau.<\/p>\n

– Primenu. Tavo atmintis, Mietas, YYY, nesvarbu – viskas. Ie\u0161kok. Nepamir\u0161k, ko ie\u0161kai, gerai? – paklaus\u0117 ir pakartojo R\u016bta.<\/p>\n

A\u0161, netardama n\u0117 \u017eod\u017eio, linktel\u0117jau galva.<\/p>\n

– Ramiai, b\u016bk rami, a\u0161 su tavimi, – tar\u0117 Naoki.<\/p>\n

Naoki \u017eod\u017eiai, tiesi\u0105 sakant, pad\u0117jo netgi labiau nei R\u016btos. Ir \u012fsiki\u0161au \u017eaizdot\u0105 rank\u0105 \u012f krep\u0161el\u012f – ki\u0161en\u0119 bei su\u0117miau Akmen\u012f rankon. Netapo labai ramu, bet tapo ramiau.<\/p>\n

„Pirmyn”.<\/p>\n

– Tada pirmyn, – tar\u0117 R\u016bta jau savo \u012fprast\u0105 fraz\u0119 bei sujung\u0117 du laidus.<\/p>\n

– Tikiuosi tai nei\u0161kepins tavo smegen\u0173, – i\u0161girdau j\u0105 sumurmant prie\u0161 viskam nugrimztant \u012f tams\u0105.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

„…”<\/p>\n

– Jeigu nori atrasti savo ateit\u012f, tu privalai pirma atrasti savo praeit\u012f, – tar\u0117 vienas balsas i\u0161 daugelio gird\u0117t\u0173 bals\u0173.<\/p>\n

Prie\u0161 akis nu\u0161vito keli veidai s\u0105siuviniuose su u\u017era\u0161ais „Sukil\u0117lis, mirtis” apa\u010dioje.<\/p>\n

Ka\u017ekokiuose namuose tup\u0117jo kat\u0117 ir ji miauktel\u0117jus prad\u0117jo glaustytis prie mano plik\u0173 plaukuot\u0173, vyri\u0161k\u0173 koj\u0173.<\/p>\n

– Taigi padarykime paprastai – \u012fmeskime Gil\u0119 \u012f Aren\u0105 – vis tai pramoga m\u016bs\u0173 Did\u017eiojo Miesto pilie\u010diams bus, – tar\u0117 vyri\u0161kas balsas b\u016breliui \u017emoni\u0173 be veid\u0173 prie ovalaus stalo ka\u017ekokioje metalo spalv\u0173 sal\u0117je.<\/p>\n

Praskriejo keliolika smulkesni\u0173 vaizd\u0173 i\u0161 gyv\u016bn\u0173 bandymo laboratorij\u0173 ar gal labiau m\u0117sin\u0117jimo fabrik\u0173, Miesto zoologijos sode.<\/p>\n

„Pala! Atgal, atgal, atgal. Min\u0117jo mane!”<\/p>\n

Sukaupiau visas j\u0117gas ir paband\u017eiau gr\u0105\u017einti vaizd\u0105. Ne i\u0161m\u0117sin\u0117t\u0173 gyv\u016bn\u0173 ir j\u0173 u\u017ekonservuot\u0173 dali\u0173, bet t\u0105 \u017emoni\u0173 pokalb\u012f metalin\u0117je sal\u0117je.<\/p>\n

Vyras. Sal\u0117. Taryba. Miesto Taryba. \u012e mano mintis pl\u016bdo \u012fvairiausia informacija ir \u017einios – tai Miesto Tarybos pokalbis, kalba vienas jos nari\u0173… Ne\u017einia koks, nes saugumo sistemos visus Tarybos narius specialiai paslepia…<\/p>\n

„Atmintis. O kas apie atmint\u012f? Mano atmint\u012f??”<\/p>\n

Vaizdai pasikeit\u0117, ta\u010diau nieko apie atmint\u012f – tik dar daugiau dokument\u0173, \u012fra\u0161\u0173, nuotrauk\u0173, \u017emoni\u0173 veid\u0173, istorij\u0173 ir kitoki\u0173 velni\u0173.<\/p>\n

– Mes galime sukurti interneto ry\u0161\u012f visiems pasaulio \u017emon\u0117ms, – i\u0161kilmingai kalb\u0117jo vienas \u017emogus \u0161vies\u0173 nu\u0161viestoje sal\u0117s centre ant apvalaus raudono kilim\u0117lio, – ta\u010diau vietoje to kuriame ginklus.<\/p>\n

Ka\u017ekokia kr\u016bva dokumentacijos ir fakt\u0173 apie ka\u017ekoki\u0105 didel\u0119 \u0161al\u012f rytuose ka\u017ekokios kitos \u0161alies.<\/p>\n

„Atmintis, atmintis… A\u0161… Miestas…”<\/p>\n

– Gil\u0117 su\u017einojo per daug, – kalb\u0117jo viena moteris su savo pa\u0161nekovu, i\u0161 kurio vietos ma\u010diau vaizd\u0105, – ji i\u0161siai\u0161kino kaip…<\/p>\n

Ta\u010diau \u010dia atsiminimas nutr\u016bko ir viskas netik\u0117tai suskilo ir prad\u0117jo plaktis spalv\u0173 margalyn\u0117je.<\/p>\n

„Kas \u010dia vyksta??”<\/p>\n

Ir viskas u\u017etemo.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

– Gile, atsibusk! – prie\u0161ais mane i\u0161dygo susir\u016bpin\u0119s R\u016btos veidas.<\/p>\n

A\u0161 pasimarks\u010diau ir supratau, kad gr\u012f\u017eau \u012f savo pasaul\u012f. I\u0161 Serverio chaoso ir nesuprantamo pasaulio, \u012f ka\u017ek\u0105 labiau suvokiamo. Nors gal ir nedaug.<\/p>\n

– \u0160tai, esi! – apsid\u017eiaug\u0117 ji ir apsisukusi tuoj atjung\u0117 laidus atskirai. \u0160ie net sukibirk\u0161\u010diavo juos atjungus raudonais pli\u016bpsniais.<\/p>\n

– Kas… – prad\u0117jau klausti, bandydama suprasti, kod\u0117l ji taip keistai elgiasi.<\/p>\n

Ir tada u\u017emetusi ak\u012f \u012f duris, supratau. \u0160ios buvo visai i\u0161griautos, o prie\u0161 jas stov\u0117jo Antonio ir skalambijo vos viena nata su gitara ir kurdamas skyd\u0105 vos vos atmu\u0161in\u0117jo dal\u012f automaton\u0173 sm\u016bgi\u0173 ir bandym\u0173 prisispausti papras\u010diausia buka j\u0117ga.<\/p>\n

– Mus prispaud\u0117! – su\u0161uko atsisukusi R\u016bta. Ji rodos jau prarado savo \u0161altakrauji\u0161kum\u0105, nes tai i\u0161tar\u0117 tikrai i\u0161sigandusi.<\/p>\n

– Prispaud\u0117? – nesuprasdama papur\u010diau galv\u0105. Tik R\u016bta galv\u0105 sustabd\u0117 ir nu\u0117m\u0117 \u0161alm\u0105. Mano plaukai buvo \u012fsielektrin\u0119 ir prisikabin\u0119 prie jo, taigi atsistojo piestu paskui.<\/p>\n

– Kelkis, grei\u010diau! – pasiki\u0161dama \u0161alm\u0105 po \u0161onu suriko ji, i\u0161tiesdama rank\u0105.<\/p>\n

A\u0161 sukaupiau j\u0117gas ir pa\u0161okau i\u0161 k\u0117d\u0117s. Mano kojos buvo tarytum medin\u0117s, o galva dar vis buka kaip kempin\u0117.<\/p>\n

– Jei man\u0119s reiks, mesk mane nedvejodama, – tar\u0117 Naoki.<\/p>\n

Prisiminus i\u0161sitraukiau j\u012f i\u0161 ki\u0161en\u0117s. Jis \u0161viet\u0117 ry\u0161kiai \u017ealiai, o mano ranka buvo visa net i\u0161balus.<\/p>\n

„Turb\u016bt kai buvau Viduje a\u0161 j\u012f labai spaud\u017eiau…”<\/p>\n

– Blemba po velni\u0173, Gile, grei\u010diau! – atsisukus jau nuo panel\u0117s laipteli\u0173 suriko R\u016bta. Jos uniforma buvo dalinai apdegusi ir did\u017eioji dalis jos ki\u0161en\u0117li\u0173 jau buvo atidarytos ir turb\u016bt tu\u0161\u010dios.<\/p>\n

A\u0161 trindamasi akis ir smilkin\u012f lipau paskui j\u0105, bet vis tiek atsilikau.<\/p>\n

– Grei\u010diau, po velni\u0173! – suriko v\u0117l ji.<\/p>\n

„Kur grei\u010diau? Kod\u0117l grei\u010diau? Nuo ko grei\u010diau eiti?? Kiek laiko a\u0161 ten i\u0161vis viduje buvau??”<\/p>\n

Visgi medin\u0117mis kojomis nul\u0117kiau paskui j\u0105. \u0160i stov\u0117jo netoliese Antonio ir \u012fsimetusi kristalin\u012f puod\u0105, kuris buvo ant mano galvos ir dabar buvo violetinis, nebe pilkas, ka\u017ek\u0105 d\u0117liojo ant \u017eem\u0117s ratu.<\/p>\n

Automatonai u\u017e Antonio skydo \u016b\u017e\u0117 ir trank\u0117si \u012f j\u012f, visokiausi\u0173 spalv\u0173 pli\u016bpsniais trankydami jo skyd\u0105.<\/p>\n

Antonio stov\u0117jo apsvilusiu kostiumu ir beveik visai susvilusia gitara. Ir atrod\u0117, kad grojo vos viena styga. Prakaitas \u017evilg\u0117jo ant jo smilkini\u0173 ir tai mat\u0117si net einant link jo i\u0161 nugaros.<\/p>\n

– \u010cia, \u010dia, – paragino R\u016bta \u012f ma\u017e\u0173 smail\u0173 violetini\u0173 kristal\u0173 d\u0117liojam\u0105 ant grind\u0173 rat\u0105.<\/p>\n

Perlipau vienus j\u0173 ir sustojau. Man galva visi\u0161kai neveik\u0117, nebuvau tikra, k\u0105 man daryti – kalbinti Antonio, naudotis Naoki ar k\u0105 daryti…<\/p>\n

– Kas dabar? – papur\u010diau galv\u0105, laukdama R\u016btos komand\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1411 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 904<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15463,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2867","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2867","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2867"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2867\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15463"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2867"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2867"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2867"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}