Viename lietuvi\u0161kame forume vyko \u017eaidimas. Ved\u0117jas veda, dalyviai pasakoja… ir \u012fsijau\u010dia \u012f slaptus vaidmenis, pana\u0161ius kaip \u017eaidime „Mafija”.\u00a0<\/span><\/p>\n
\n„Kaip gra\u017eu mi\u0161ke, vasaros laike”<\/p>\n
Rytai man visada patiko, visada jie buvo mano darbingiausia dienos dalis. Bet tik ne \u0161is rytas, tik ne \u0161is. S\u0117d\u017eiu sudegusio namo verandoje ir ni\u016bniuoju vasari\u0161kas dainas. „Jei kas pamatyt\u0173 tikrai pagalvot\u0173, kad jau visai i\u0161 proto i\u0161sikraus\u010diau”, \u0161asteli mintis. \u0160ypteliu tai pagalvoj\u0119s. O tikrai – kas to nepagalvot\u0173? S\u0117di dvide\u0161imt ketveri\u0173 met\u0173, neskusta barzda, sveikas ir dr\u016btas vyras. Prie\u0161ais savo paties sudegus\u012f nam\u0105. Pinigai pavogti \u010digon\u0173, o \u017emona pab\u0117gus su turtingu \u0161liu\u017eu \u017eydu. Beveik kaip toje istorijoje „Romas ir D\u017eiuljeta”, o a\u0161 s\u0117d\u017eiu kaip pabu\u010diuotas ir ni\u016bniuoju dainas. Absurdas.<\/p>\n
Ta\u010diau visgi po keli\u0173 valand\u0173 s\u0117d\u0117jimo sukaupiu pakankamai j\u0117g\u0173 net atsistojimui, nusispjovimui bei tos vienos a\u0161aros nubraukimui. Dar vis \u0161iek tiek suodinos rankos turb\u016bt palieka \u017eym\u0119 ant veido, bet man nusispjauti. Gird\u0117jau mieste ka\u017ekokie bepro\u010diai renka keliautojus (taipogi bepro\u010dius ir dar plius debilus) savo beproti\u0161kai kelionei. \u017dadama: beproti\u0161ki pinigai ir beproti\u0161ki potyriai. Dar prie\u0161 dvi dienas dar b\u016b\u010diau pagalvoj\u0119s, kad, dieva\u017ei, nesu a\u0161 toks durnas…<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Kiekvienas gyventojas sureagavo \u012f vado rinkimus skirtingai. Vieni steb\u0117jo kitus, kaip jie renkami, kol galiausiai at\u0117jo j\u0173 pa\u010di\u0173 eil\u0117. Kiti pra\u0117jo atrank\u0105 gana nesunkiai. Treti k\u0117l\u0117 pa\u010diam vadui \u012ftarimus, o ne atvirk\u0161\u010diai. Kad ir kaip b\u016bt\u0173, \u012f vado laiv\u0105 buvo priimti 23 Dorneto gyventojai. Visi atrod\u0117 skirtingai. Laukia \u012fdomi kelion\u0117…<\/p>\n
Kit\u0105 dien\u0105, 6 valand\u0105 ryto, vadas su kapitonu \u0161neku\u010diavosi apie kelion\u0119 – mar\u0161rut\u0105, maist\u0105, i\u0161laikym\u0105, bendradarbiavim\u0105. Kiti komandos nariai neat\u0117jo. O ka\u017ekas netgi dar snaud\u0117. \u012e \u012fplauk\u0105 anks\u010diausiai at\u0117jo ne komandos narys, o \u012f kelion\u0119 susiruo\u0161\u0119s gyventojas. Truput\u012f keista pasirod\u0117 vadui, jog ne jo komanda at\u0117jo pirma. Bet… koks gi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 skirtumas? Ar kas nors pasikeis, jeigu pirmi ateit\u0173 komandos nariai?..<\/p>\n
Art\u0117jant septintai valandai, rinkosi vis daugiau ir daugiau \u017emoni\u0173. O 6:55 vadas pa\u0161auk\u0117, kad \u012flipt\u0173 \u012f jo numyl\u0117t\u0105 laiv\u0105 ir ruo\u0161t\u0173si kelionei. Dar vienas kitas vos ne vos sp\u0117jo atb\u0117gti \u012f kelion\u0119. Gerai, kad vadas buvo kantrus. O po penki\u0173 minu\u010di\u0173, kaip tik lygiai 7 valand\u0105 (pagal kapitono laikrod\u012f) laivas pajud\u0117jo ir visi (turb\u016bt visi) nusteb\u0119 \u017evalg\u0117si, kaip atrodo vaizdas i\u0161 judan\u010dio transporto ne\u012fprastoje vietoje – up\u0117je. Vaizdas po kurio laiko atrod\u0117 pana\u0161us \u012f tok\u012f: *laivas*<\/p>\n
– Sveiki atvyk\u0119 \u012f mano laiv\u0105. – pasveikino vadas. – Mano vardas yra Raladis. I\u0161 karto sakau, jog tikiu, kad vardas jums yra ne\u012fprastas. Tikiuosi, jog nepasirodys keista, jog ir savo laivui turiu vard\u0105! A\u0161 pavadinau „Sitrimas”. Gra\u017eiai skamba, o be to, asocijuojasi su galingu laivu.<\/p>\n
– K\u0105 \u017einau, gal truput\u012f… – ka\u017ekas atsak\u0117 i\u0161 minios.<\/p>\n
– Ne visiems, \u017einoma, asocijuojasi vienodai. Man taip, kitiems ne.<\/p>\n
– Labai gra\u017ei tema, – prad\u0117jo TheGrizzly, – bet gal galima b\u016bt\u0173 su\u017einoti ir j\u016bs\u0173 komandos nari\u0173 vardus?<\/p>\n
– Gera mintis, – pritar\u0117 Garou, – taip b\u016bt\u0173 daug lengviau bendrauti.<\/p>\n
– \u017dinoma, joki\u0173 problem\u0173. Kaip jau sakiau, bet pakartosiu dar kart\u0105, mano vardas yra Raladis. Esu komandos ir laivo vadas. Ten, toliau, stovi Boneris, kapitonas. Nors titulas kaip ir tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti, kad jis visk\u0105 valdo, ta\u010diau tik tiesiog gra\u017eiau skamba, jis atsakingas tik u\u017e mar\u0161rut\u0105. Ne tik vandenyne, bet ir pa\u010dioje saloje.<\/p>\n
– A\u0161 matau dar vien\u0105 \u017emog\u0173, s\u0117di vieni\u0161as, – prisijung\u0117 Toxiz.<\/p>\n
– Bet raumeningas… Prie tokio silpnam geriau nel\u012fsti, norint paerzinti, – pasteb\u0117jo Strazdas.<\/p>\n
– Na, taip. Jis juok\u0173 nesupranta. – pritar\u0117 Raladis, – Jo vardas – Lederis. Visai nekalbus. Kalb\u0117k, k\u0105 nori, jis neatsakys, jeigu nesupras, apie k\u0105 kalba eina, nors tu k\u0105.<\/p>\n
\u0160io grup\u0117s pokalbio metu, kai kurie gyventojai papras\u010diausiai i\u0161siskirst\u0117, eidami apsi\u017evalgyti nuo denio. Kai kurie nu\u0117jo \u012f kambar\u012f. Kiekvienas gavo nuo vado po raktel\u012f, kuris kiekvienas skirtas tik vienam konkre\u010diam kambariui. Grup\u0117je liko ne tiek daug \u017emoni\u0173, kiek buvo i\u0161 prad\u017ei\u0173. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio – kokie 14 + vadas. Beje, vadas nebuvo senas, jam – apie 30 met\u0173. Kaip ir i\u0161lipimo metu, taip ir plaukimo metu jis d\u0117v\u0117jo m\u0117lyn\u0105 uniform\u0105. Ne kaip kapitono. M\u0117lyni ilgomis rankov\u0117mis mar\u0161kiniai, m\u0117lynos ilgos keln\u0117s ir net m\u0117lyni batai. Bet jie, pana\u0161u, buvo tiesiog nuda\u017eyti, kad viskas b\u016bt\u0173 vienos spalvos. Laivo kapitonas buvo gerokai vyresnis: arti 50. Kai kuriems sunku patik\u0117ti, jog jis dar gerai valdo kruizin\u012f laiv\u0105, gerai juda, nors i\u0161ore atrodo kaip paprastas senas \u017emogus (d\u0117vi senus baltus mar\u0161kinius, juodas dulk\u0117tas kelnes). Raumeningasis, kaip ka\u017ekas dav\u0117 jam pravard\u0119, vilk\u0117jo trumpus \u017ealius mar\u0161kinius, kurie sl\u0117p\u0117 dal\u012f jo raumeningos rankos, taip pat juodas kelnes. Jis atrod\u0117 pana\u0161aus am\u017eiaus kaip ir grup\u0117s vadas. Pokalbis t\u0119s\u0117si toliau:<\/p>\n
– Man labai d\u017eiugu matyti, jog sutikote keliauti su manimi. Jau vien u\u017e draugij\u0105 kelion\u0117je galite m\u0117gautis Lederio pagamintais patiekalais, vynu ar papras\u010diausiu vandeniu.<\/p>\n
– Lederis gamino patiekalus??? – nustebo R4m3nt4S.<\/p>\n
– Mhm. \u017dinau, ne\u012fprasta matyti tok\u012f \u017emog\u0173. Tiesiog toks jo charakteris, taip jam patinka.<\/p>\n
– Taip, tikrai ne\u012fprasta, – palingavo galv\u0105 vellniux.<\/p>\n
– Tiesa, yra \u0161ioks toks \u0161i\u0173 saldumyn\u0173 limitas, kad ir kaip gaila beb\u016bt\u0173, – kaltai pratar\u0117 Raladis.<\/p>\n
– Kaip ilgai u\u017eteks?-\u00a0 pasitikslino mygatukas.<\/p>\n
– Negaliu pasakyti. Galb\u016bt pusei kelion\u0117s. Laimei, \u010dia yra kaip ir „atviras” maistas, t.y. prieinamas visiems. Kiekvienas taip pat rasite truput\u012f ir savo kambariuose. Ten bus vi\u0161tienos dalis ir apie 100 ml vyno. Kaltas a\u0161, kad geriau nepasir\u016bpinau. Nesp\u0117jau. Arba mano laiko suvokimas kaltas. Kartais pamir\u0161tu, jog turiu vien\u0105 ar kit\u0105 dalyk\u0105, kuris, atrodo, yra toks svarbus, jog sunku b\u016bt\u0173 gyventi, jei netur\u0117\u010diau. Galvojau, sp\u0117siu nusipirkti i\u0161 miesto ar i\u0161 kur nors kitur beplaukdamas, bet vienintel\u0117 vieta, kuri\u0105 pama\u010diau iki kelion\u0117s galo, tai j\u016bs\u0173 miestelis.<\/p>\n
– Nieko, – nuramino makrelion, – manau, kad u\u017eteks mums visiems.<\/p>\n
– Plius mes gi ir savo dar turim, – prid\u016br\u0117 mortis.<\/p>\n
– O! Tai gerai tuomet. Visgi patariu prad\u0117ti nuo „atvirojo” maisto, kaip a\u0161 j\u012f vadinu. Ten ka\u017ekod\u0117l visiems b\u016bna gard\u017eiausia.<\/p>\n
– A\u010di\u016b, – ugniokas ir dar keli kiti ir i\u0161\u0117jo kiekvienas skirtingais keliais. Kai kurie paklaus\u0117 Ralad\u017eio ir \u0117jo paragauti to skaniausio maisto. Viskas buvo pad\u0117ta ant did\u017eiulio medinio stalo. Kvep\u0117jo tikrai skaniai. Kai kurie, nieko nelaukdami, i\u0161 karto s\u0117do valgyti, kad b\u016bt\u0173 sot\u016bs.<\/p>\n
Kiti, apsid\u017eiaug\u0119 ir i\u0161tyrin\u0117j\u0119 savo kambar\u012f, nusprend\u0117 patikrinti, ar patogi lova, koks vaizdas pro ma\u017eut\u012f langel\u012f. Taip pat patikrino ir maist\u0105, kur\u012f rado ant lentynos, prikaltos prie sienos. \u0160is maistas neatrod\u0117 toks \u0161vie\u017eias, kaip ten, lauke. Kai kurie nebuvo tikri, a\u0161 valgyti tok\u012f. Vi\u0161tiena dar buvo truput\u012f \u0161ilta, ta\u010diau ar pakankamai i\u0161kepta? Klausimai kankino por\u0105 gyventoj\u0173, bet sprendimo reik\u0117jo ie\u0161koti greitai. Nesp\u0117j\u0119 rasti atsakymo, greitai kiekvienas, kuris buvo savo kambaryje, rado ir nedidel\u012f popieriaus gabaliuk\u0105. Lygus, baltas, ta\u010diau netu\u0161\u010dias. Ten tik buvo para\u0161yta viena eilut\u0117: „K\u0105 manai apie Ralad\u012f, m\u016bs\u0173 vad\u0105? Para\u0161yk apa\u010dioje savo nuomon\u0119. D\u0117kui”. Ir kiek \u017eemiau ranka nubr\u0117\u017eta linija. „Kas \u010dia?”- nesuprato kai kurie. Pok\u0161tas? Rimtas klausimas? Kiekvienas dar kart\u0105 pam\u0105st\u0117, k\u0105, kada ir kaip daryti, kai tuo pa\u010diu metu kita grupel\u0117 m\u0117gavosi vie\u0161uoju maistu.<\/p>\n
Papildoma u\u017eduotis: pasirinkimai. Galimi variantai:<\/p>\n
1) S\u0117stis prie lauke patiekto maisto (gard\u017eiausio) bei neiti namo.<\/p>\n
2) M\u0117gautis kambaryje patiektu maistu (vi\u0161tienos gabalas ir\/arba vynas) ir ignoruoti lapel\u012f (k\u0105 darysite, galite ra\u0161yti patys).<\/p>\n
3) M\u0117gautis kambaryje patiektu maistu (vi\u0161tienos gabalas ir\/arba vynas) ir atsakyti \u012f lapelyje pateikt\u0105 klausim\u0105.<\/p>\n
4) Ignoruoti tiek lauke, tiek kambaryje pateiktus patiekalus.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Laivui spr\u016bstant tolyn i\u0161 up\u0117s gniau\u017et\u0173, pagaliau prakalba ir pats kelion\u0117s vadas. Dr\u016btas vyras su i\u0161ties ekscentri\u0161ka apranga. Kalba trumpai, o \u012fdomiausia kalbos dalis buvo laivo pavadinimas: „Sitrimas”. Turiu keist\u0105 \u012fprot\u012f \u0161ifruoti pavadinimus ir ie\u0161koti pradin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Ir i\u0161girdus \u0161\u012f, i\u0161kart \u0161auna kiek nemaloni \u0161ifruot\u0117 „A\u0161 mirtis”. Na, ai\u0161ku, pirmas \u017eodis ne visai „a\u0161”, raid\u0117s kiek ne ta kryptimi kaip „mirtis”, bet vis vien. Kas per veik\u0117jas tas Raladis?<\/p>\n
Ne\u017einau, ar \u010dia nuo kelion\u0117s laivu, nuo min\u010di\u0173 apie ni\u016brius pavadinimus, po kalbos pasijau\u010diu tiesiog primu\u0161tas. Ai\u0161ku, metafori\u0161kai. Ka\u017ekur giliai viduje verda vis dar nei\u0161bl\u0117s\u0119s pyktis ir ni\u016brumas. Arba tai tik viena kit\u0105 ryjan\u010dios \u017earnos. Ma\u017eai kas gali \u012fsivaizduoti, kok\u012f d\u017eiaugsm\u0105 patiriu i\u0161gird\u0119s, kad laive visuose galuose priki\u0161ta nemokamo maisto. Kadangi a\u0161 su savim turiu tik tai, k\u0105 ant sav\u0119s ne\u0161ioju (suod\u017eius nuo veido ir rank\u0173, beje, sp\u0117jau nusivalyti dar uoste) plius vien\u0105 sur\u016bdijus\u012f peil\u012f, maistas turb\u016bt \u012fgyja man daug didesn\u0119 reik\u0161m\u0119. Kartu su keliais kitais pakeleiviais nueinu pietaut bendrai patiekto maisto. Visgi, jei nieko neturiu, tai reikt\u0173 bent susipa\u017einti su kitais.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Atsakiusi\u0173j\u0173 nebuvo daug. Kad ir kas para\u0161\u0117 t\u0105 lai\u0161k\u0105, daug atsakym\u0173 nesulauks. Pagrindinis d\u0117mesys, visgi, nebuvo lai\u0161kas. Daugeliui buvo svarbi kelion\u0117 ir tikslo pasiekimas. Kai kam – svarbus ir poilsis. Raladis kalb\u0117josi su laivo kapitonu, aptarin\u0117jo dar kartel\u012f mar\u0161rut\u0105, laik\u0105, plan\u0105, kaip eiti per d\u017eiungles ir pan. Ilgai nediskutavo, nes jau, prakti\u0161kai, viskas buvo ai\u0161ku. Tik patvirtino, jog vienas kit\u0105 tinkamai supranta. V\u0117liau Raladis nu\u017eingsniavo pas surinkt\u0105 grup\u0119 (tiesa, ne visi buvo vienoje vietoje) ir pasiteiravo, ar skan\u016bs patiekalai, „saldumynai”.<\/p>\n
– Neblogas, – tar\u0117 Dark0l.<\/p>\n
– Skanus, – taip pat savo verdikt\u0105 paskelb\u0117 An0nym0us.<\/p>\n
– Kaip puiku. – apsid\u017eiaug\u0117 vadas.,-\u00a0 Galvojau, kad m\u016bs\u0173 Lederio gamintas maistas nepatiks.<\/p>\n
– Kod\u0117l? Visai gerai gamina, – nesuprato R4m3nt4S.<\/p>\n
– Tiesiog… Na, a\u0161 tai \u012fprat\u0119s tok\u012f valgyti, o va j\u016bs… j\u016bs esate visai i\u0161 kito \u017eemyno, labai toli nuo m\u016bs\u0173 nam\u0173, tai neabejoju, kad skiriasi ir maisto skoniai. Bet gal klystu.<\/p>\n
Visi skaniai pavalg\u0119, nusprend\u0117 apsi\u017evalgyti po pat\u012f laiv\u0105. Kai kurie i\u0161liko visi\u0161kai ram\u016bs, tod\u0117l trumpa ekskursija nieko nesuk\u0117l\u0117. Ta\u010diau kiti buvo kiek \u012ftaringi, jog ka\u017ekas gali b\u016bti. Ka\u017ekokia paslaptis, \u017eiauri, neatskleista grup\u0117s. Ta\u010diau, kad ir kaip kruop\u0161\u010diai ir slaptai nar\u0161\u0117, nieko rasti nepavyko. O gal nieko ir nebuvo anks\u010diau? Gal be reikalo \u012ftaria vad\u0105? Juk nieko n\u0117ra. Taip leisdami laik\u0105, greitai at\u0117jo vakaras. Nepastebimai. Toks ir vakaras: 21h, o jau tamsu kaip tamsiame kambaryje be lang\u0173. Laivo kapitonas visiems dav\u0117 po \u017eibalin\u0119 lemp\u0105. U\u017eteko visiems, net keletas dar liko atsargai.<\/p>\n
– Kaip v\u0117lu. – tyliai pratar\u0117 Raladis Boneriui, – Mane nervina toks paros laikas. Tai nesimato, kur keliaujam, tai nesimato, kur laive judam… Nieko nesimato. Kaip a\u0161 galiu pak\u0119sti visa tai? Nors gerai, kad dabar ruduo, o ne \u017eiema, nes tai i\u0161 viso b\u016bt\u0173 juokinga. Net su lempom nesimatyt\u0173.<\/p>\n
– Na, kod\u0117l taip sakai? – nesuprato kapitonas. – Laive tai matosi normaliai, jei pasi\u0161vieti. Tik pritariu d\u0117l i\u0161or\u0117s, beveik negaliu steb\u0117ti, kuria kryptimi plaukiame. Bet galiu tiesiog tiesiai plaukti ir viskas. Juk \u010dia pos\u016bkio tai n\u0117ra…<\/p>\n
– Tiesa. Tu valdai laiv\u0105, tu ir geriau \u017einai, kaip yra. Palieku tave, nes neturiu didesn\u0117s veiklos. Einu pasnausti. Prastai miegu, reikia kiek anks\u010diau gultis. Gal geriau i\u0161simiegosiu. O tu ir taip beveik nemiegi, pasteb\u0117jau.<\/p>\n
– Taip yra d\u0117l to, kad labai smagu valdyti laiv\u0105, – su \u0161ypsena tar\u0117 Boneris, – dingsta miego noras.<\/p>\n
– Tau tai smagu tuomet, – kiek nuli\u016bd\u0119s pasak\u0117 Raladis ir i\u0161\u0117jo i\u0161 kambario \u012f savo miegam\u0105j\u012f. Dar v\u0117liau pasigirdo dur\u0173 spynos u\u017erakinimo garsas, o v\u0117liau jau viskas nutilo.<\/p>\n
Raladis i\u0161\u0117jo miegoti antras. Pirmasis buvo „raumeningasis”. Jis visuomet eidavo miegoti a\u0161tunt\u0105 valand\u0105. O keldavosi kone anks\u010diausiai. Da\u017eniausiai tarp 5 ir 5:30. Tuomet eidavo plauti grindis, sienas, langus, kaip yra \u012fprat\u0119s. Tai buvo ir jo m\u0117gstama veikla, nes daugiau netur\u0117jo jokios kitos.<\/p>\n
O grup\u0117 miegoti \u0117jo skirtingu laiku, bet visi v\u0117liau u\u017e Ralad\u012f. Vieni \u0117jo 22h, kiti – 23h. Vieni \u0117jo noromis, pavarg\u0119, kiti – atvirk\u0161\u010diai. Bet prival\u0117jo, kad b\u016bt\u0173 u\u017etektinai j\u0117g\u0173. Ir vienintelis \u017emogus, kuris nemiegojo, buvo laivo kapitonas Boneris, u\u017esi\u0117m\u0119s laivo valdymu.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Atrodo, kad niekas kitas nepasteb\u0117jo keisto laivo pavadinimo, apart to, kad kam skamb\u0117jo juokingai. Na, a\u0161, tiesa, ir neklausiau, bet visgi tur\u0117jo b\u016bt koks dr\u0105suolis tokioj kelion\u0117j, ar ne? Vienaip ar kitaip, did\u017ei\u0105j\u0105 puotos laiko dal\u012f valgiau kiek tik gal\u0117jau. Labai tikiuosi, kad maistas nebuvo u\u017enuodytas, bo taip greita mirtis b\u016bt\u0173. Na, bent tiek, tiesa. Vis ne sudegt savam name.<\/p>\n
Prisimin\u0119s savo dabar jau dingus\u012f turt\u0105 v\u0117l paniurstu, atsipra\u0161au nuo stalo ir i\u0161einu laukan pakv\u0117puoti grynu oru. Kadangi ekskursijos man ne itin \u012fdomios (o ir k\u0105 \u017ei\u016br\u0117t prakeiktam laive vidur j\u016bros? Bangas j\u016broje, nes j\u0173 ma\u017ea?), laisv\u0105 laik\u0105 praleid\u017eiu skaitydamas ka\u017ekieno knyg\u0105 apie plaust\u0173 statym\u0105 ekstremaliomis s\u0105lygomis. \u201eK\u0105, ka\u017ei ka\u017ekas ketina nuskandinti laiv\u0105?\u201c, pagalvoju akimirkai. Netrukus nusijuokiu i\u0161 tokios minties \u2013 koks idiotas nor\u0117t\u0173 to ir dar geriau, kod\u0117l? Jau v\u0117lai vakare gr\u0105\u017ein\u0119s knyg\u0105, kur radau, nueinu \u012f savo kabin\u0105, kelias akimirkas apsi\u017evalgau, kas gero joje, bei netrukus gri\u016bnu miegoti. Te naktis pailsina mano galv\u0105 ir k\u016bn\u0105.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Atmosferoje buvo jau\u010diama baim\u0117, menkumas, \u012ftarimai… Did\u017eioji dalis balsavo visgi \u012ftariai \u017ei\u016br\u0117dami vieni \u012f kitus. Net Raladis saugojosi, steng\u0117si neb\u016bti visi\u0161kai \u0161alia ko nors. Ar\u010diausiai stov\u0117jo Lederis. Laivo kapitonas netur\u0117jo laiko \u017ei\u016br\u0117ti grup\u0117s darom\u0173 sprendim\u0173, kadangi sala buvo vos u\u017e poros kilometr\u0173. Grup\u0117s vadas pa\u017ei\u016br\u0117jo \u012f visus lapelius, juos pavart\u0117, patikrino, ar gerai perskait\u0117 vardus ir susim\u0105st\u0117. Paskui pa\u0161auk\u0117 FoxconNHQ, kad eit\u0173 paskui j\u012f pasikalb\u0117ti. FoxconNHQ kiek suabejojo, \u012ftar\u0117, kad nieko gero negali tik\u0117tis. Visgi vadas neband\u0117 jo i\u0161 karto nu\u017eudyti. Abu \u012f\u0117jo \u012f jo kajut\u0119, u\u017esidar\u0117 duris ir prad\u0117jo dialog\u0105. Gaila, bet dialogo nebuvo galima i\u0161girsti. Tuo tarpu i\u0161 laivo galo pasigirdo Bonerio \u0161auksmas:<\/p>\n
– Atplauk\u0117me!<\/p>\n
– Pagaliau, – tar\u0117 vienas i\u0161 nari\u0173, – ne\u012fmanoma i\u0161k\u0119sti kraupios kelion\u0117s…<\/p>\n
– Bet nereikia li\u016bd\u0117ti, – pamat\u0117 ger\u0105j\u0105 pus\u0119 kitas keliautojas, – juk niekas ne\u017euvo, sveiki… beveik visi. Tuoj pagis ir keliausime ramiai.<\/p>\n
– Gal. Tikiuosi.<\/p>\n
„Raumeningasis” susikrov\u0117 savo daiktus, kuriuos laik\u0117 savo kajut\u0117je, stal\u010diuose ir pirmasis nusileido ant \u017eem\u0117s. Sala nebuvo ma\u017eyt\u0117. Visiems i\u0161lipus, kniet\u0117jo apsi\u017evalgyti. Bet vaizdas nebuvo \u012fsp\u016bdingas. Vos ne i\u0161 karto, u\u017e keliasde\u0161imt metr\u0173, prasid\u0117jo d\u017eiungli\u0173 prad\u017eia. Vienintelis matomas objektas u\u017e med\u017ei\u0173 buvo tik ugnikalnis. Nebuvo didelis ir neatrod\u0117, kad b\u016bt\u0173 veikiantis. Buvo ir neilgas kelias, sudarytas i\u0161 \u017evyro, sm\u0117lio. Pa\u010dios d\u017eiungl\u0117s nebuvo tankios.<\/p>\n
– K\u0105 gi, sveiki atvyk\u0119 \u012f m\u016bs\u0173 kelion\u0117s tiksl\u0105. – pra\u0117j\u0119s pro grup\u0119 tar\u0117 Raladis, – \u0160i sala, kiek \u017einau, neturi pavadinimo, nors pagalvojau, kad galiu suteikti, kad b\u016bt\u0173 informatyviau. Pavadinsiu Serdyn\u0117s sala.<\/p>\n
– Kokia??<\/p>\n
– Serdyn\u0117. \u010cia atsitiktinis pavadinimas \u0161ov\u0117 \u012f galv\u0105. N\u0117ra jokios prasm\u0117s.<\/p>\n
– Koks skirtumas…<\/p>\n
– Gerai, tikiuosi, kad pasiruo\u0161\u0117te kelionei. Keliausime p\u0117s\u010diomis, jau nebe laivu.<\/p>\n
– Tai jau ir taip ai\u0161ku.<\/p>\n
– Na, taip, tas tiesa. Tik \u0161iaip pasakiau. Man smagiau d\u0117styti faktus. Teks keliauti \u0161iuo keliu tol, kol baigsis. A\u0161 tikiu, kad jis veda link ugnikalnio…<\/p>\n
– Mums reik\u0117s eiti link ugnikalnio?!<\/p>\n
– Taip. Oi, pamir\u0161au pasakyti. Atsipra\u0161au d\u0117l to. Bet juk jis nekanda. Nereikia bijoti.<\/p>\n
Kelion\u0117 prasid\u0117jo p\u0117s\u010diomis. Ugnikalnis nebuvo toli, tad keliauti neteko ilgai. Visgi, pasiekus ugnikalnio pap\u0117d\u0119, keliauninkai sustojo ir nust\u0117ro: kiek toliau mat\u0117si ka\u017ekokie keisti gyviai… Ne \u017emon\u0117s. Tikrai ne. Jie deg\u0117. Tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme. Negana to, griausmingai atrodantys padarai tur\u0117jo grandines ir ne\u012fprastos formos durkl\u0105 (Spausti, nor\u0117dami pamatyti j\u0173 i\u0161vaizd\u0105). Keliautojai t\u0105 akimirk\u0105 suprato, kad reikia eiti tyliai. Visgi vienas i\u0161 grup\u0117s nety\u010dia u\u017ekliuvo u\u017e med\u017eio \u0161aknies, \u012fsitvirtinusios vir\u0161 \u017eem\u0117s, ir visu svoriu griuvo ant \u017eem\u0117s:<\/p>\n
– Kad tave vilkai u\u017epjaut\u0173!!<\/p>\n
T\u0105 akimirk\u0105 keistieji padarai, anks\u010diau tyliai stov\u0117j\u0119 ir \u017ei\u016br\u0117j\u0119 \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105, staigiai atsisuko link grup\u0117s. Pamat\u0119 „\u012fsibrov\u0117lius”, jie, b\u016bdami 8, puol\u0117 grup\u0119, kuri\u0105 sudar\u0117 24 \u017emon\u0117s.<\/p>\n
– Na ir kelion\u0117s saloje prad\u017eia… – tar\u0117 sau Dorneto gyventojas, besiruo\u0161iantis kovai.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Kaip ir maniau, balsavimo rezultat\u0173 ilgai laukti netenka. \u201cDieva\u017ei, grynai kaip musi\u0173 valdove\u201d, pagalvoju matydamas, kaip \u012f savo kajut\u0119 nusiveda FoxconNHQ vadas Raladis. Akimirk\u0105 \u0161m\u0117steli ir mintis, kod\u0117l FoxconNHQ, kai berods dauguma balsavo u\u017e Markelion, kaip, kad teko pasteb\u0117ti i\u0161 \u017evilgsni\u0173, bet savo abejoni\u0173 nesp\u0117ju i\u0161sakyti \u2013 Boneris su\u0161unka, kad pasiek\u0117me \u017eem\u0119.<\/p>\n
Bandydamas nusiraminti mintimi, kad i\u0161balsuot\u0105j\u012f turb\u016bt tik palaikys laive iki kol gr\u012f\u0161ime su keliais kitais betur\u010diais, palaukiu, kol tie, turintys daugiau nei tai k\u0105 d\u0117vi, susirinks savo daiktus. Laukt tenka neilgai ir jau netrukus mes \u017eygiuojam ugnikalnio link. \u201eTikiuosi sekantis balsavimas nevyks renkantis, k\u0105 paaukoti ugnies dievams\u201c, pajuokauju ir taip sulaukiu vos keli\u0173 sukikenim\u0173. Ne, daugumai turb\u016bt ne juokai galvoje. Bene juos taip i\u0161g\u0105sdino Toxiz pasi\u016blytas naujasis Serdyn\u0117s pavadinimas \u2013 Skerdyn\u0117s?<\/p>\n
Visai netrukus pasiekiam ugnikalnio pap\u0117d\u0119. Siurprizas \u2013 apa\u010dioje jos ne kas kitas, o mistiniai vien pasakose minimi ugnies d\u017einai. Prisipa\u017einsiu, a\u0161 geras keturias minutes pastov\u0117jau i\u0161si\u017eioj\u0119s, kol i\u0161 kit\u0173 reakcij\u0173 supratau, kad ne a\u0161 vienas tokias \u012ftikimas iliuzijas matau. Lederis netrukus paragina mus eit tolyn ir kuo tyliau, k\u0105 mes ir padarome. Na, iki tol kol ka\u017ekas nugri\u016bna ir sukelia daug didesn\u012f triuk\u0161m\u0105 negu der\u0117t\u0173.<\/p>\n
Vos tik pamat\u0119, kad ugnia\u017emogiai (taip lengviau juos vadinti juk) artinasi link grup\u0117s, suprantam, kad be kovos lengvai nebus. Ne itin diplomati\u0161kai atrodo j\u0173 piktai besisukan\u010dios kuokos ir ugnies lie\u017euviai, paliekami ten, kur eina. Ar gal praskrenda, ne\u017einau. Vienaip ar kitaip, tai i\u0161gr\u016bdu i\u0161 galvos ir imuosi darbo. Kadangi daikt\u0173 daug neturiu, improvizuoju. Kol R4m3nt4S bando aplieti ugninius vandeniu (kas gal\u0117jo pagalvoti, kad tai j\u0173 silpnyb\u0117) a\u0161 arba nukreipiu j\u0173 d\u0117mes\u012f kartu su Toxiz\u2018u, arba b\u0117gin\u0117ju \u0161en bei ten, surinkdamas bent kiek daugiau vandens. Ak, pana\u0161iai kaip gesinant gaisrus. Tik \u010dia gaisras paskui tave b\u0117ga ir kuoka bando galv\u0105 sukne\u017eint.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
Turiu prisipa\u017einti, mes \u012fvar\u0117me save \u012f aklagatv\u012f. V\u0117lgi metafori\u0161kai, be abejo. Nors ir Raladis nesugeb\u0117jo pakankamai \u012frodyti, kad n\u0117ra koks pikta norintis spekuliuojantis \u017eydelka, bet vien \u012ftarim\u0173 ka\u017ek\u0105 daryti neu\u017etenka. Ne laukiniai visgi esame. Problema \u2013 k\u0105 daryti? Jei Raladis nori mus \u012fvesti \u012f sp\u0105stus… Tai kod\u0117l? Nejaugi mano pok\u0161tai apie aukojimus ugnies dievams gali b\u016bti teisyb\u0117? Ir k\u0105 jis gali padaryti? Gal Raladis ir buvo tas, kuris puol\u0117 tuos \u017emones laive?<\/p>\n
Antra, Boneris ir Raladis dar laive bendravo draugi\u0161kai.. Net jei i\u0161mestume Ralad\u012f laukan gyvent vien\u0105 d\u017eiungl\u0117se.. Ar gr\u012f\u017e\u0119 iki laivo j\u012f rastume? Ir dar geriau \u2013 ar gr\u012f\u017eus \u012f j\u012f patektume? Vargu ar kas i\u0161 m\u016bs\u0173 vis\u0105 kilometr\u0105 su trupu\u010diu plaukt\u0173 nuo kranto iki laivo vien tik jo u\u017egrobti. Tuo labiau \u2013 u\u017egrobti d\u0117l kit\u0173. \u017dinau viena, kad a\u0161 pats to nesugeb\u0117\u010diau, plaukimas ne mano sritis.<\/p>\n
Po ilg\u0173 dvejoni\u0173 pasi\u016blau pakeleiviams palikti j\u012f grup\u0117je kaip ir ank\u0161\u010diau (1)<\/strong>. Tiesa, su viena didele i\u0161imtimi \u2013 steb\u0117ti j\u012f, kad nesugalvot\u0173 ko pridirbti. Ai, ir tegu eina priekyje. D\u0117kui, dar vien\u0173 ugnini\u0173 \u017emoni\u0173 mums tikrai nereikia. O jeigu tai nesuveiks, visad galime tiesiog pakeliui palikti paklaus\u0119 kelio, anokia problema.<\/p>\nI\u0161sak\u0119s savo mintis toliau steb\u0117jau diskusij\u0105 valgydamas ir gerdamas<\/strong>. Kad ir prie\u0161 mieg\u0105 nesveika.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Dienos tikslas: 1425 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1000<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15522,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82],"class_list":{"0":"post-2846","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2846","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2846"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2846\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15522"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2846"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2846"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2846"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}