{"id":2559,"date":"2017-06-12T17:20:17","date_gmt":"2017-06-12T14:20:17","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2559"},"modified":"2021-07-25T03:27:13","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:13","slug":"romanas-30","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-30\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (30)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1168 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1173<\/b>.<\/p>\n

– K\u0105 a\u0161 \u017einojau? – paklausiau Akmens.<\/p>\n

– Mmm? – \u012fsiterp\u0117 Antonio, nuo mano nugaros ir kelni\u0173 valydamas smulkius kristalo gabaliukus.<\/p>\n

– \u017dinojai, kad mane gali gird\u0117ti tik tu… – atsak\u0117 lyg susig\u0117d\u0119s Akmuo, kartu \u0161iek tiek atlipdamas nuo \u017eaizdeli\u0173.<\/p>\n

„K\u0105?? Kaip a\u0161 TAI gal\u0117jau \u017einoti!?”<\/p>\n

– Ai. – suprat\u0119s su kuo kalbuosi, suaik\u010diojo Antonio. – Eime, Gile, sek paskui mane.<\/p>\n

– Pala, k\u0105?? – i\u0161p\u016b\u010diau akis \u012f Akmen\u012f.<\/p>\n

– Gile, eime, – paragino susir\u016bpinusiu balsu Antonio ir i\u0161ties\u0117 man rank\u0105 ka\u017ekur regos kra\u0161te. Jis, rod\u0117s, tikrai negird\u0117jo, k\u0105 kalb\u0117jo Naoki.<\/p>\n

„K\u0105\u0105\u0105\u0105\u0105???”<\/p>\n

Atsisukau \u012f Antonio. Ne\u017einau, turb\u016bt tik\u0117jausi paai\u0161kinimo. Bet ai\u0161ku jo negavau ir, sprend\u017eiant i\u0161 veido i\u0161rai\u0161kos, neb\u016b\u010diau gavusi.<\/p>\n

„Na palauk, a\u0161 dar i\u0161siai\u0161kinsiu…”<\/p>\n

Atsitiesiau ir ignoruodama Antonio rank\u0105 \u017eengiau artyn jo. Jis apsisuko ir prad\u0117jome eiti atgal link raketos \u012f\u0117jimo dur\u0173.<\/p>\n

\u0160ias jis atidar\u0117 taip pat, kaip ir buvo u\u017edar\u0119s ank\u0161\u010diau, mygtuko paspaudimu ir durys atsidar\u0117. Pasirodo raketa buvo nut\u016bpusi ant lygut\u0117lio vandens ir \u010dia nejud\u0117dama stov\u0117jo, o jos durys, atsidariusios v\u0117l \u017eemyn, tapo lyg tiltelis iki balto vandens baseino kra\u0161to.<\/p>\n

Ant jo stov\u0117jo ilgaplauk\u0117, \u012f dredus sukuktais plaukais mergina visi\u0161kai baltu kostiumu, i\u0161rai\u017eytu geltonomis juostomis, o u\u017e jos \u0161e\u0161etas tvarkingai stovin\u010di\u0173 visi\u0161kai vienodai apsirengusi\u0173 vyr\u0173 baltomis pana\u0161iomis uniformomis, tik be juosteli\u0173.<\/p>\n

– Kur mes esame? – garsiai paklausiau klausimo, kuris jau turb\u016bt tur\u0117jo man kilti kiek ank\u0161\u010diau.<\/p>\n

„Dieve \u0161ventas. Man turb\u016bt reikt\u0173 liautis band\u017eius k\u0105 suprasti. Sp\u0117ju jis atsakys, kad paai\u0161kins v\u0117liau.”<\/p>\n

– Tu esi m\u016bs\u0173 Gaujos, nenugalimos YYY, b\u016bstin\u0117je! – mane nustebindamas tar\u0117 atsisuk\u0119s Antonio. Ir tuomet mostel\u0117jo ranka link dur\u0173 tiltelio. – Po tav\u0119s, brangioji.<\/p>\n

„Brangioji?”<\/p>\n

Pasirinkim\u0173 kit\u0173 netur\u0117jau ir man niekas j\u0173 nedav\u0117. Taigi \u017eengiau per tiltel\u012f laukan.<\/p>\n

\u0160is sujud\u0117jo po mano kojomis, bet \u0161iaip tvirtai laik\u0117si ant vandens pavir\u0161iaus. \u0160is atrod\u0117 gana tvirtas ir stangrus. Galb\u016bt net ne itin vanduo. T\u0105 pat\u012f \u012fsp\u016bd\u012f sudar\u0117 ir jo keistas vientisas bei nepermatomas pilkumas. Arba tai sudar\u0117 mil\u017eini\u0161ko gilumo iliuzija.<\/p>\n

Keli plaukeliai atsistojo ant kaklo. Jeigu tai tikrai labai gilus baseinas – man visai nesinor\u0117jo stov\u0117ti vir\u0161\u00a0 jo ant tokio netvirto tiltelio. Ta giluma baugino.<\/p>\n

Visgi tuoj jau buvau sveika ir sausa krante, stovinti prie\u0161ais dreduot\u0105j\u0105 mergin\u0105 ir jos \u0161e\u0161is vienodus sargybinius ar ne\u017einia koki\u0105 funkcij\u0105 atliekan\u010dius \u017emones.<\/p>\n

„Ka\u017ein, jie \u017emon\u0117s ar tik \u017emogaus formos kitokios b\u016btyb\u0117s. A\u0161 jau nebe\u017einau, ko tik\u0117tis.”<\/p>\n

Prie man\u0119s tuoj \u017eeng\u0117 Antonio ir atsistojo greta.<\/p>\n

– Sveikas gr\u012f\u017e\u0119s, Toni. – prakalbo Mergina \u0161velniu balsu ir \u0161iek tiek \u0161yptel\u0117jo:<\/p>\n

– Man rodos Miestan gal\u0117si jau ilg\u0105 laik\u0105 negr\u012f\u017eti, tiesa?<\/p>\n

Antonio palinks\u0117jo galva.<\/p>\n

– Tiesa. A\u0161 stebiuosi kaip i\u0161vis gr\u012f\u017eau vienam gabale. Ir tai vien d\u0117l jos, – mostel\u0117jo ranka ne\u017eymiai jis \u012f mane.<\/p>\n

A\u0161 pa\u017evelgiau \u012f Antonio, o tada \u012f Mergin\u0105.<\/p>\n

– Kas j\u016bs tokie? – ne\u017einodama kaip geriau atsiliepti sugniau\u017eiau v\u0117l eilin\u012f kart\u0105 stipriau Naoki. \u0160is v\u0117l \u012fsikibo \u012f \u017eaizdeles, bet, rodos, jos jau buvo sveikos.<\/p>\n

– O tu jai nesakei? – kilstel\u0117jo antak\u012f Mergina. Vyrai u\u017e jos vis dar net nesujud\u0117jo. Visi\u0161kai.<\/p>\n

– Sakiau, bet matomai, kad ji per ma\u017eai atsimena. – atsikv\u0117p\u0117 Antonio. Ir tada atsisuk\u0119s \u012f mane man tar\u0117:<\/p>\n

– Tu juk visai nieko \u010dia nepameni, tiesa? Man\u0119s? Guobos?<\/p>\n

A\u0161 papur\u010diau galv\u0105.<\/p>\n

– Ne, nieko… Kas ta Guoba?<\/p>\n

– Guoba tai a\u0161, – bakstel\u0117jo pir\u0161tu sau \u012f krutin\u0119 Mergina.<\/p>\n

„Guoba, \u012fdomus vardas. Primena duobes, che.”<\/p>\n

– Ka\u017ekas juokingo? – kilstel\u0117jo ji antak\u012f, turb\u016bt i\u0161girdus, kaip i\u0161p\u016b\u010diau stipriau or\u0105 po tos minties.<\/p>\n

– Ne, ne. – papur\u010diau galv\u0105. – A\u0161 tik rimtai nieko neprisimenu. Visi\u0161kai.<\/p>\n

– Na k\u0105 padarysi, mes papasakosime, – \u012fsiterp\u0117 Antonio. Ir tada atsisuk\u0119s \u012f Guob\u0105 prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– Turiu nuvesti j\u0105 \u012f medpunkt\u0105, ji kraujuoja.<\/p>\n

Palie\u010diau pir\u0161tu savo kakt\u0105. Ji tikrai buvo kraujuota. Tik mano antakiai turb\u016bt sulaik\u0117 krauj\u0105 – geri dalykai tie antakiai, kraujui ir prakaitui stabdyti.<\/p>\n

– Pasteb\u0117jau. – ne itin nusisteb\u0117dama tar\u0117 Guoba. – Tuomet apsilank\u0119 tuoj atvykite \u012f Babki\u0173 Karaliaus sal\u0119.<\/p>\n

„Babki\u0173 Karaliaus sal\u0119? Kieno tokio? K\u0105 toki\u0105?”<\/p>\n

– B\u016btinai, – linktel\u0117jo tvirtai Antonio.<\/p>\n

Guoba tuomet apsisuko ir nu\u017eygiavo pakrante \u012f kit\u0105 baseino pus\u0119 link ten esan\u010di\u0173 vart\u0173. J\u0105 sekan\u010dios \u0161e\u0161ios personos lygiai taip pat tvarkingai nusek\u0117 paskui.<\/p>\n

Tai dav\u0117 prog\u0105 man apsi\u017evalgyti pla\u010diau. Pasirodo mes buvome mil\u017eini\u0161ko cilindro formos pastato viduryje, cilindro apa\u010dioje. O m\u016bs\u0173 raketa nusileido \u012f \u010dia esant\u012f vanden\u012f ar, kad ir kas tai b\u016bt\u0173, ir taip sustojo. Vietomis ant grind\u0173 dar mat\u0117si kelios visai negilios atsispindin\u010dios balos. Cilindro vir\u0161uje rodos nieko nebuvo – tik giedras jau vakar\u0117jantis ir gelsvas dangus, ta\u010diau nebuvo nei \u0161alta, nei jaut\u0117si koks v\u0117jas.<\/p>\n

„\u012esp\u016bdinga.”<\/p>\n

– Eime, – tar\u0117 man Antonio, pasitaisydamas \u0161iek tiek savo gitaros dir\u017e\u0105 ir \u017eengdamas pirmyn. Kaip ir pirm\u0105 kart\u0105 j\u012f sutikus, jis n\u0117 nepa\u017evelg\u0117 \u012f mane ir \u0117jo dr\u0105siai, lyg \u017einodamas, kas paskui j\u012f seksiu.<\/p>\n

„Jis ir taip \u017eino, kad seksiu, ar ne?”<\/p>\n

Visgi nedariau nieko beproti\u0161ko ir tiesiog nusekiau paskui j\u012f. Antakiai jau nebepad\u0117jo ir pajutau \u0161ilto skysto kraujo sroveles, krentan\u010dias per nos\u012f \u017eemyn. Laisva ranka nubraukiau jas, bet jos nesiliov\u0117.<\/p>\n

„Gal man u\u017ed\u0117ti Naoki ant \u017eaizdos?”<\/p>\n

Sekdama paskui Antonio pak\u0117liau Naoki prie kaktos ir priglaud\u017eiau. \u0160is kaipmat pasikreip\u0117 ir prisiglaud\u0117 prie \u017eaizdos. Rodos esu \u012fsipjovusi vis\u0105 pailg\u0105 pj\u016bv\u012f ant galvos.<\/p>\n

– A\u010di\u016b, – tyliai tar\u0117 Akmuo.<\/p>\n

A\u0161 tik linktel\u0117jau galva, nenor\u0117dama atkreipti v\u0117l Antonio d\u0117mesio su savo komentarais. Nejaugi rimtai Akmen\u012f gird\u0117jau tik a\u0161?<\/p>\n

Jis mane ved\u0117 iki i\u0161\u0117jimo i\u0161 m\u016bs\u0173 nusileidimo aik\u0161tel\u0117s \u012f ka\u017ekok\u012f koridori\u0173. Prie\u0161 eidama apsi\u017evalgiau aplinkui – kaip ir prad\u017eioje, mes buvome vieninteliai. Raketa taip ir liko atidarytu liuku pl\u016bduriuoti vidur mil\u017eini\u0161ko turb\u016bt apvalaus kaip ir cilindras baseino.<\/p>\n

„Keista, galvotum, kad \u010dia tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017emoni\u0173…”
\nVisgi, \u017eeng\u0117me \u012f balt\u0105, v\u0117lgi visi\u0161kai \u0161var\u0173, koridori\u0173 ir tai i\u0161me\u010diau i\u0161 galvos. Po kurio laiko nusi\u0117miau nuo kaktos Akmen\u012f, o \u0161is li\u016bdnai atsiduso.<\/p>\n

– \u010cia, – tar\u0117 Antonio, atidarydamas vienas baltas ir vos sienoje matomas duris i\u0161 daugelio.<\/p>\n

„Ka\u017ekaip visi pastatai, kuriuose a\u0161 buvau, tokie pana\u0161\u016bs viduje… Tik spalvos skiriasi…”<\/p>\n

A\u0161 \u012f\u0117jau vidun. Patekome \u012f tvarking\u0105 laboratorij\u0105, \u0161iek tiek pana\u0161i\u0105, kaip buvau i\u0161\u0117jus i\u0161 Gabriel\u0117s ir\u0161tvos, bet tik baltesn\u0119.<\/p>\n

– Sauliau! – su\u0161uko Antonio ka\u017ek\u0105 kviesdamas, – Turiu tau pacient\u0119. Skubos tvarka!<\/p>\n

I\u0161 u\u017e tol\u0117liau esan\u010dios pertvaros i\u0161lindo praplik\u0119s apk\u016bnus vyri\u0161kis.<\/p>\n

– M? – kilstel\u0117jo jis antak\u012f. – Ai, matai kaip!<\/p>\n

Jis ap\u0117jo aplinkui metalinius stalus su neai\u0161kiais prietaisais ir \u017eeng\u0117 prie man\u0119s.<\/p>\n

– O tu kraujuota, – konstatavo jis.<\/p>\n

„Eik tu, tai naujiena…”<\/p>\n

– Oho, naujiena, – tariau sarkasti\u0161kai.<\/p>\n

Saulius nusijuok\u0117.<\/p>\n

-Ateik \u010dia, – tar\u0117 jis ir nusekiau paskui j\u012f.<\/p>\n

Pasisodin\u0119s mane ant trumpos sukamos apvalios k\u0117dut\u0117s jis i\u0161 stal\u010diaus i\u0161sitrauk\u0117 dr\u0117gn\u0105 med\u017eiagos gabaliuk\u0105 ir prad\u0117jo valyti mano kakt\u0105, lyg b\u016b\u010diau ma\u017eas vaikas.<\/p>\n

– O, panele, j\u016bs \u017einot, turit \u012fdomias \u017eaizdas, – tar\u0117 jis man. Ir tada atsisuk\u0119s \u012f Antonio prat\u0119s\u0117:<\/p>\n

– Kaip ji susi\u017ealojo, kad visas kraujas sp\u0117jo i\u0161b\u0117gti i\u0161 jos \u017eaizdos ir i\u0161d\u017ei\u016bti? Krito \u012f vakuumo skyl\u0119 laikinai?<\/p>\n

Saulius nusijuok\u0117, o i\u0161 jo burnos pasklido ka\u017ekoks sen\u0173 kiau\u0161ini\u0173 dvokas.<\/p>\n

„Fueeaa. Pla, o kas su \u017eaizdomis?”<\/p>\n

– Mhm, n\u0117ra u\u017e k\u0105, – ne\u017einia kam tar\u0117 Naoki.<\/p>\n

„Ai tiksliai… Naoki, jis dar ir gydo??”<\/p>\n

Saulius kelis kartus spustel\u0117jo pir\u0161tu mano \u017eaizdon. Man j\u0105 \u0161iek tiek sudieg\u0117, ta\u010diau skausmas buvo nedidelis. Gal d\u0117l to, kad \u012fsipjoviau tokioje vietoje.<\/p>\n

– N\u0117ra \u010dia k\u0105 gydyti, panele, – tar\u0117 jis man, mano veid\u0105 pak\u0117l\u0119s savo storais pir\u0161tais.<\/p>\n

„Neliesk man\u0119s!”<\/p>\n

Pasipur\u010diau nusikratydama jo pir\u0161tus. Visai ka\u017ekaip nesinor\u0117jo, kad jis mane liest\u0173. O jis liet\u0117. Au\u010d.<\/p>\n

– Mmm, \u012fdomiai… – sumyk\u0117 pri\u0117j\u0119s ir mano kakton pa\u017evelg\u0119s Antonio, lyg mano kakta b\u016bt\u0173 buv\u0119s koks muziejus!<\/p>\n

Saulius pasi\u0117m\u0117 nauj\u0105 \u0161var\u0173 skudur\u0117l\u012f ir toliau val\u0117 mano kakt\u0105. Tada paval\u0117 \u0161iek tiek ir patryn\u0117 mano \u017eandus bei \u012fdav\u0117 skudur\u0117l\u012f man \u012f rankas.<\/p>\n

– \u0160tai, \u0161vari, – tar\u0117 jis ir nusisuk\u0119s prad\u0117jo eit atgal pro stalus turb\u016bt prie savo u\u017edangos.<\/p>\n

„??”<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1168 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1173<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15549,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2559","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2559","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2559"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2559\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15549"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2559"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2559"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2559"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}