{"id":2558,"date":"2017-06-13T17:20:17","date_gmt":"2017-06-13T14:20:17","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2558"},"modified":"2021-07-25T03:27:09","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:09","slug":"romanas-31","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-31\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (31)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1179 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1185<\/b>.<\/p>\n

– \u0160vari, – linktel\u0117jo Antonio pa\u017evelg\u0119s man \u012f kakt\u0105.<\/p>\n

A\u0161 pir\u0161tais palie\u010diau savo i\u0161saus\u0117jusi\u0105 od\u0105. Ji buvo \u0161iek tiek i\u0161sitempusi. Palie\u010diau \u017eaizd\u0105 ir atl\u0117pusi odel\u0117 \u0161iek tiek atsik\u0117l\u0117, bet tai skausmo nek\u0117l\u0117.<\/p>\n

Atsik\u0117liau ir pri\u0117jus prie ant sienos stovin\u010dio veidrod\u017eio pa\u017evelgiau. Tikrai. \u0160varu. Tik smakras ka\u017ekuo i\u0161teptas.<\/p>\n

Pasitryniau smakr\u0105, ta\u010diau \u0161is nenusival\u0117.<\/p>\n

– Jis ir netur\u0117t\u0173 nusivalyti. – tar\u0117 Naoki. – Taip buvo ir ank\u0161\u010diau.<\/p>\n

Lioviausi valyti smakr\u0105 ir suglam\u017eiusi rankoje dr\u0117gn\u0105 bei ka\u017ekuo a\u0161triu atsiduodant\u012f skudur\u0117l\u012f i\u0161me\u010diau \u012f netoliese stov\u0117jus\u012f \u0161iuk\u0161li\u0173 kibir\u0105.<\/p>\n

– Eime? – pasi\u016bl\u0117 Antonio.<\/p>\n

– Eime, – atsakiau a\u0161.<\/p>\n

– Eime, – pakartojo Akmuo aidu, sarkasti\u0161kai.<\/p>\n

„Durnius.”<\/p>\n

* * *
\nMes keliavome iki Babki\u0173 Karaliaus sal\u0117s, sak\u0117 man Antonio. Nelabai \u017einojau, kas tas Babki\u0173 Karalius ir ko man tik\u0117tis, bet mes keliavome link jos.<\/p>\n

A\u0161, tamsiaplauk\u0117 mergina, kuri pasirodo esu vardu Gil\u0117, mano rastas ginklas ir keistai artimas draugas Naoki Taka\u0161i… Kad ir koks ten jo vardas, \u017eod\u017eiu, D\u017eo, kuris yra geras ginklas ir prastas pa\u0161nekovas. Ir Antonio, kostiumuotas veik\u0117jas i\u0161 YYY Gaujos. Gaujos, kuri\u0105 man sak\u0117, kad a\u0161 pa\u017einojau, ta\u010diau nieko apie j\u0105 ne\u017einau.<\/p>\n

„Klausim\u0173 daugiau nei atsakym\u0173…”<\/p>\n

– Antonio, o kod\u0117l a\u0161 tur\u0117\u010diau tavimi pasitik\u0117ti? – paklausiau jo leid\u017eiantis liftu nuo medicinos punkto \u012f ne\u017einia kur\u012f auk\u0161t\u0105 po \u017eeme. Arba ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n

Antonio pa\u017evelg\u0117 \u012f mane. Jo ma\u017eytis kristaliukas ant kaklo nu\u0161vito akimirksn\u012f \u017ealsvai.<\/p>\n

„Kas \u010dia per kristalas?”<\/p>\n

– O kod\u0117l netur\u0117tum? – perklaus\u0117 jis atgal. – Taigi a\u0161 i\u0161gelb\u0117jau tau gyvyb\u0119.<\/p>\n

– I\u0161gelb\u0117jo… Pab\u0117gdamas – \u012fsiterp\u0117 Naoki tyliai i\u0161 mano delno. \u0160is gul\u0117jo delne kadangi visai nenor\u0117jau jo v\u0117l gr\u016bsti ne\u017einia kur – o jei kas… Na, bent jis bus po ranka. Ar tiksliau rankoje.<\/p>\n

– Nuo ko? – kilstel\u0117jau antak\u012f. A\u0161 supratau, kad tai buvo Miesto automatonai, kuriuos ma\u010diau dar prie zoologijos sodo ir turb\u016bt u\u017e j\u0173 stovintys ka\u017ekokie \u017emon\u0117s, ta\u010diau nenutuokiau, kokie.<\/p>\n

– Nuo Miesto sargybos, be abejo. Juk… Ji buvo paskui tave, tiesa? – Antonio kilstel\u0117jo antak\u012f.<\/p>\n

– Mmm, – susimas\u010diau, – galb\u016bt…<\/p>\n

„I\u0161sigand\u0119s vyras! Gabriel\u0117 ank\u0161\u010diau!”<\/p>\n

– Pala, taip! Turb\u016bt paskui mane, – skubiai prid\u016briau prisiminusi susitikim\u0105 su grupele \u017emoni\u0173 lauke baro, – Mane pasteb\u0117jo grupel\u0117 \u017emoni\u0173 lauke \u0161alia baro… Kol galvojau eiti paskuti tave ar neeiti.<\/p>\n

– Na, matai kaip, sakiau, kad tau reik\u0117t\u0173 labiau manimi pasitik\u0117ti, – \u0161yptel\u0117jo Antonio.<\/p>\n

Ne\u017einau kod\u0117l, bet a\u0161 juo pasitik\u0117jau labiau. Nesu tikra, nes apie j\u012f, jo praeit\u012f ir kuo a\u0161 su juo susijusi nieko ne\u017einojau… Bet ka\u017ekod\u0117l pasitik\u0117jimas juo pakilo.<\/p>\n

Liftas sustojo, sudzings\u0117jo ir jo durys tyliai atsidar\u0117. Antonio i\u0161lipo i\u0161 kabinos ir a\u0161 nusekiau paskui j\u012f. I\u0161lipome dar vienam baltame tunelyje. Tik \u0161is buvo daug platesnis, didesnis nei koridoriai, kuriais \u0117jome. Per tunelio vidur\u012f \u0117jo tu\u0161ti b\u0117giai.<\/p>\n

„Ka\u017ekoks labirintas.”<\/p>\n

– K\u0105 dabar? – paklausau sekdama paskui Antonio.<\/p>\n

– Dabar laukiam, – atsak\u0117 jis, paspausdamas \u017eali\u0105 apval\u0173 mygtuk\u0105 ant platformos prie b\u0117gi\u0173 kra\u0161to.<\/p>\n

Nepra\u0117jus n\u0117 kelioms sekund\u0117ms netik\u0117tai i\u0161girdau \u0161vilpim\u0105 ir i\u0161 vieno tunelio galo b\u0117giais atskrido ma\u017eas vienas vagonas, be regimo variklio ar ka\u017eko pana\u0161aus.<\/p>\n

– O, grei\u010diau, nei tik\u0117jausi! – nusijuok\u0119s nusisteb\u0117jo Antonio.<\/p>\n

Tu\u0161\u010diam vagon\u0117liui sustojus \u012f j\u012f \u012flipome, o \u0161is net neklausdamas, kur norime keliauti, u\u017edar\u0117 savo duris ir prad\u0117jo tai l\u0117tai ir greityn \u0161vilpti tuneliu atgal, i\u0161 kur buvo atskriej\u0119s.<\/p>\n

– Kur mes va\u017eiuojame? – paklausiau Antonio, lekiant tolyn.<\/p>\n

Antonio akimirk\u0105 patyl\u0117jo.<\/p>\n

– Na, juk sakiau tau – iki Babki\u0173 Karaliaus. Ar tavo tokia prasta atmintis?<\/p>\n

– Ne… – tyliai sumykiau.<\/p>\n

– Tai va. Beje, tai visi klausimai, kuriuos turi?<\/p>\n

– Oi ne! – sumojavau rankomis. Tai tikrai nebuvo visi klausimai, kuriuos tur\u0117jau.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

Mums bekeliaujant po\u017eeminiu traukiniu iki reikiamo YYY miestelio galo Antonio pasakojo, kaip jis buvo vienas i\u0161 keli\u0173 Babki\u0173 Karaliaus pavaldini\u0173, atsaking\u0173 u\u017e Kauno Miesto ir susijusias u\u017eduotis. Kartu su Guoba ir keliais kitais \u017emon\u0117mis jis buvo pavaldus Karaliui ir darydavo visk\u0105, ko prireikdavo. Kaip koks, jis man sak\u0117, slaptas agentas.<\/p>\n

Jis YYY Gaujoje dirbo jau daugiau nei de\u0161imt met\u0173, nuo pat tada, kai baig\u0119s institut\u0105 Mieste nusprend\u0117, kad jo vertyb\u0117s jam ne prie \u0161irdies.<\/p>\n

Antonio man d\u0117st\u0117 kaip YYY Gauja i\u0161ties nebuvo jokia Gauja – tai tik senas jos pavadinimas. Tai buvo pana\u0161iau \u012f mil\u017eini\u0161k\u0105, keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 „darbuotoj\u0173” arba gyventoj\u0173 turin\u010di\u0105 korporacij\u0105 arba mikro \u0161al\u012f \u0161alyje.<\/p>\n

\u012esik\u016brusi apie 70 kilometr\u0173 atstumu nuo Did\u017eiojo Kauno Miesto savo pa\u010dios nuo pagrind\u0173 i\u0161keltame mieste, vietini\u0173 vadinamame tiesiog miesteliu arba YYY miestu, ji \u010dia ruo\u0161\u0117 ir gamino visus su tualetais susijusius \u012frenginius ir reikmenis.<\/p>\n

Neatrod\u0117, kad Antonio b\u016bt\u0173 buv\u0119s labai patenkintas Gaujos veikla, bet jo \u017eod\u017eiais – bet koks dalykas yra vertas didelio d\u0117mesio, kai j\u012f gaminanti korporacija turi prakti\u0161k\u0105 monopol\u012f visame pasaulyje.<\/p>\n

Paklausus, kod\u0117l Gauja turi tok\u012f keist\u0105 pavadinim\u0105, Antonio negal\u0117jo atsakyti, kod\u0117l. Tik pamin\u0117jo juokais mit\u0105, kad taip ji pasivadino Babki\u0173 Karaliui s\u0117dint ant unitazo, nusikakojus, vandeniui apta\u0161kius jo u\u017epakal\u012f ir pa\u0161okus \u012f or\u0105 \u0161aukiant „yyy”. Ir, ai\u0161ku, \u012fsp\u0117jo Babki\u0173 Karaliui \u0161ios teorijos nemin\u0117ti.<\/p>\n

Klausimus apie mano praeit\u012f Antonio s\u0117kmingai ignoravo arba nukreipdavo kita linkme, sakydamas, kad apie tai tiksliau papasakos kiti. Ta\u010diau jis man papasakojo, kaip a\u0161 kadaise buvau gaujos YYY nar\u0117, atsakinga u\u017e ka\u017ekokius slaptus tyrimus, apie kuriuos jis jau nebegali pasakoti ir pats niekada beveik nieko ne\u017einojo. Miesto tarybai nepatiko tai, k\u0105 a\u0161 su\u017einojau, taigi jie mano atmint\u012f i\u0161lupo su viltimi ja pasinaudoti, o pribaigimui \u012fmet\u0117 \u012f Aren\u0105. Pramogai. Fe.<\/p>\n

Naoki, rodos, mano prie\u0161i\u0161kumas Tarybai su\u017eav\u0117jo. Ir ne veltui, geriau pagalvojus – gi ji ta pati, kuri j\u012f \u012fgr\u016bdo po pa\u010dia Arena. Na ir liurbiai.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

– Atvykome, – lakoni\u0161kai nustat\u0117 Antonio mums i\u0161lipus i\u0161 lifto, pral\u0117kusio per rodos begalin\u012f dangorai\u017e\u012f i\u0161 po\u017eeminio traukinio stotel\u0117s.<\/p>\n

Mes stov\u0117jome prie\u0161ais dideles baltas bei aukso spalvom rai\u017eytas duris platesniame koridoriuje nei kiti. Taip pat vienodai tu\u0161\u010diam, beje – nei \u017emoni\u0173, nei daikt\u0173 jame nebuvo. Net lang\u0173 n\u0117ra. Tik nesibaigianti balta spalva.<\/p>\n

– Pagaliau: \u0161i balta tu\u0161tuma mane veda i\u0161 proto, – a\u0161 linktel\u0117jau galva.<\/p>\n

Antonio, rodos, supratingai \u017evilgtel\u0117jo ir atsisuk\u0119s \u012f duris paliet\u0117 savo amulet\u0105. Po akimirkos durys atsiv\u0117r\u0117.<\/p>\n

„Oho. Prabangiai.”<\/p>\n

…\u012e mil\u017eini\u0161k\u0105 sal\u0119, su auksin\u0117mis skulpt\u016bromis, prie sien\u0173 \u010diurlenan\u010diu vandeniu, mil\u017eini\u0161kais langais \u012f lauk\u0105 ir did\u017eiuliu stalu sal\u0117s gale.<\/p>\n

Prie \u0161io jau s\u0117d\u0117jo keletas \u017emoni\u0173, sprend\u017eiant i\u0161 k\u0117d\u017ei\u0173 skai\u010diaus, i\u0161 koki\u0173 penkiasde\u0161imties galim\u0173. Ir rod\u0117si, kad jie m\u016bs\u0173 lauk\u0117.<\/p>\n

Antonio be \u017eod\u017ei\u0173 mostel\u0117jo galva ir \u017eeng\u0117me pirmyn.<\/p>\n

– Kas \u010dia per prakeikta vieta? – sumurm\u0117jo Naoki delne.<\/p>\n

Ta\u010diau jam neatsakiau ir vietoj to tik \u0161velniai paglos\u010diau pir\u0161tais, suimdama tvir\u010diau. I\u0161 mano rankos jis kristi netur\u0117jo. Nors gal ir keista tur\u0117jo b\u016bti ateiti su Akmeniu viename delne. Ypa\u010d tokiam kambaryje.<\/p>\n

„Na, bet Antonio vis dar su savo gitara, tiesiai i\u0161 raketos – a\u0161 gi netur\u0117jau progos kur kitur j\u012f pasid\u0117ti…”<\/p>\n

Prie stalo, pa\u010dioje matomiausioje vietoje, prie\u0161 mus s\u0117d\u0117jo praplik\u0119s vyras, kampuotu veidu ir labai trumpa keli\u0173 dien\u0173 barzdele. Jis buvo apsivilk\u0119s ry\u0161kiai raudon\u0105 aptempt\u0105 kostium\u0105, lyg b\u016bt\u0173 prie\u0161 pat akimirk\u0105 i\u0161lind\u0119s i\u0161 kokio baseino ar \u0161ok\u0119s para\u0161iutu, ar dar\u0119s ka\u017ek\u0105, kam ergonomikos reik\u0117jo. Jis susid\u0117j\u0119s rankas steb\u0117jo mus ateinan\u010dius.<\/p>\n

I\u0161 kair\u0117s jam s\u0117d\u0117jo dvi merginos: Guoba tuo pa\u010diu baltu kostiumu, tik \u0161\u012f kart\u0105 u\u017e sav\u0119s tur\u0117jo ka\u017ekoki\u0105 neai\u0161ki\u0105 patrank\u0105. Bei mergina, kurios nepa\u017einau – blondin\u0117 ilgais plaukais ir nei\u0161rai\u0161kingu smailoku veidu bei dideliu, beveik turb\u016bt jos \u016bgio d\u0117klu \u0161alia.<\/p>\n

I\u0161 kitos pus\u0117s prie stalo s\u0117d\u0117jo vienas vyras – juodaplaukis, trumpaplaukis ir atrodantys taip, lyg tuoj ateis ir i\u0161dau\u017eys kam galvas. Ties\u0105 sakant jis nelabai skyr\u0117si nuo lyderio plikio, tik \u0161io galva nebuvo skusta plikai.<\/p>\n

„Jis gal kiek primena Ovidij\u0173 dar i\u0161 Arenos.”<\/p>\n

Pri\u0117jome artyn stalo ir sustojome likus keliolikai \u017eingsni\u0173. Vieni kitus tyloje ap\u017evelg\u0117me ir man ka\u017ekuri\u0105 akimirk\u0105 jau prad\u0117jo darytis net visai nejauku.<\/p>\n

– Kokia kr\u016bva debil\u0173, – burbtel\u0117jo Akmuo, kuriam matomai buvo visai n\u0117 motais nei k\u0105 jis kalba, nei k\u0105 kiti, \u012fskaitant mane, pagalvos apie j\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1179 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1185<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15276,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2558","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2558","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2558"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2558\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15276"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2558"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2558"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2558"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}