{"id":2557,"date":"2017-06-14T17:20:16","date_gmt":"2017-06-14T14:20:16","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2557"},"modified":"2021-07-25T03:27:04","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:04","slug":"romanas-32","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-32\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (32)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1191 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1211<\/b>.<\/p>\n

A\u0161 pa\u017evelgiau akimirk\u0105 \u012f Akmen\u012f, ta\u010diau nieko netarus v\u0117l atsisukau \u012f prie stalo s\u0117din\u010dius \u017emones.<\/p>\n

– Gra\u017eus Akmuo, – tar\u0117 plikis.<\/p>\n

„O Dieve, jis ir yra vadas? Jam jo balsas visai netinka!!”<\/p>\n

– Eee… – sutrikus numykiau, – …A\u010di\u016b! Ne\u017einau u\u017e k\u0105, nes j\u012f radau nety\u010diom visai…<\/p>\n

– Ei! – su\u0161uko akmuo. Ai\u0161ku j\u012f turb\u016bt gird\u0117jo tik jis pats ir a\u0161.<\/p>\n

Plikis nusijuok\u0117. Jo ausys \u0161iek tiek virp\u0117jo jam juokiantis.<\/p>\n

– He, he, – dirbtinai nusijuokdama turb\u016bt labiau sumurm\u0117jau, nei kartu nusijuokiau a\u0161.<\/p>\n

„Kas tokio juokingo?”<\/p>\n

– S\u0117kis, prisijunk prie m\u016bs\u0173, – ranka pamojo plikis man \u012f laisvas k\u0117des prie\u0161ais mus. Kiti s\u0117d\u0117tojai prie stalo nieko nesak\u0117.<\/p>\n

Linktel\u0117jau galva ir nebyliai kartu su Antonio pris\u0117dom prie stalo. Jau\u010diausi nejaukiai tarp vis\u0173 \u017evilgsni\u0173. Ta\u010diau jie tuoj nukrypo \u012f Antonio.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f j\u012f ir a\u0161. Jam per smilkin\u012f nub\u0117go la\u0161elis prakaito.<\/p>\n

„Jis… Bijo?”<\/p>\n

Ir tikrai atrod\u0117, kad jis bijojo. Kaip koks ma\u017eas \u0161unytis, atsid\u016br\u0119s prie\u0161ais didel\u012f vilk\u0105 ar vis\u0105 j\u0173 gauj\u0105.<\/p>\n

„O Dieve, ar man irgi j\u0173 bijoti!?”<\/p>\n

Skubiai apsi\u017evalgiau aplinkui.<\/p>\n

– \u0160i\u0161ka, tu mane spaudi! – tar\u0117 Naoki ir tikrai, supratusi, kad j\u012f v\u0117l i\u0161 jaudulio suspaud\u017eiau j\u012f, atleidau kiek pir\u0161tus. Jis i\u0161kart prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– Leisk man bent jau ant stalo ar \u0161iaip kur auk\u0161\u010diau, a\u0161 noriu matyti, kas vyksta.<\/p>\n

Jo mintis buvo gera. Bet nebuvau tikra, kaip tai padaryti visi\u0161koje tyloje, kai mus seka \u017evilgsniai.<\/p>\n

„Geriau palauksiu, kol visi nukreips akis \u012f Antonio.”<\/p>\n

– Taigi, taigi. – tar\u0117 juodaplaukis vyras su tokia pa\u010dia vis dar nepakitusia, rodos u\u017emu\u0161t bandan\u010dia\u00a0 i\u0161rai\u0161ka, – Tai gird\u0117jau tu \u0161iek tiek susprogdinai ir sugriovei mano m\u0117gstamiausi\u0105 klub\u0105.<\/p>\n

Antonio atsisuk\u0119s pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f.<\/p>\n

– Tau papasakoti dainos formatu ar paprastai, kas I\u0160TIES \u012fvyko, – sarkasti\u0161kai atsiliep\u0117 jis, pabr\u0117\u017etinai bandydamas kilstel\u0117ti antak\u012f. Jam jis nelabai pakilo.<\/p>\n

Juodaplaukis pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f tyl\u0117damas.<\/p>\n

„Jo vardas turb\u016bt koks „\u017dudikas” ar „Skerdikas”…”<\/p>\n

– Paprastai, – \u012fsiterp\u0117 Plikis, ranka pasitap\u0161nodamas sau per kelnes. Po akimirkos jis i\u0161sitrauk\u0117 i\u0161 ka\u017ekur turb\u016bt esan\u010dios ki\u0161en\u0117s (tokiuose aptemptuose drabu\u017eiuose!) vien\u0105 kristalin\u0119 cigaret\u0119.<\/p>\n

– Na, – prad\u0117jao Antonio, Plikiui tuo pat metu papurtant ir taip u\u017esidegant kristal\u0105-cigaret\u0119, – vis\u0173 pirma, tai ne a\u0161 sugrioviau t\u0105 klub\u0105, – u\u017esimerk\u0119s papurt\u0117 gal\u0105 Antonio.<\/p>\n

– Ane? – tarstel\u0117jo mergina blondini\u0161kais plaukais. I\u0161 ar\u010diau pasirodo mat\u0117si ant jos nosies galiuko esantis ma\u017eas juodas apgamas su plaukeliu, styran\u010diu i\u0161 jo.<\/p>\n

– Tep tep, – tar\u0117 Antnio, papurtydamas vaiki\u0161kai galv\u0105, lyg k\u0105 vaidint\u0173.<\/p>\n

„J\u0117zau, jie rimtai bendrauja ar ne? Jei tas \u017dudikas atrod\u0117 kaip \u017eudikas, tai dabar \u0161i porel\u0117 atrodo kaip kvaili\u0173 teatras!”<\/p>\n

– Baikit, – rimtai sutramdyt paband\u0117 juos Plikis, i\u0161p\u016bt\u0119s apval\u0173 debes\u012f visiems vir\u0161 galv\u0173. \u0160is nuskriejo auk\u0161tyn, turb\u016bt \u012f ventiliacijos skylutes tvarkingai rombu ta\u0161kiukais i\u0161gr\u0119\u017etas lubose.<\/p>\n

– Atsipra\u0161au, – nunarino galv\u0105 Antonio. Ir tada, atsisuk\u0119s \u012f Plik\u012f, sud\u0117j\u0119s rankas prad\u0117jo jau rim\u010diau:<\/p>\n

– Kaip matau \u017einios keliauja greitai. Ar kaip ten j\u016bs\u0173, lietuvi\u0173, posakis sako…<\/p>\n

Pasinaudojus proga pakei\u010diau poz\u0105 ir palinkusi artyn stalo, pasid\u0117jau Naoki ant \u0161io kra\u0161to ir dalinai kra\u0161t\u0105 u\u017edengiau ranka. Lyg j\u012f b\u016b\u010diau pasid\u0117jus tarp kitko.<\/p>\n

” Ir \u0161iaip, niekas kitas savo ginkl\u0173 ant stalo ned\u0117jo, tai gali pasirodyti labai nemandagu!”<\/p>\n

Ta\u010diau, rodos, savo manevru neatkreipiau niekieno d\u0117mesio, taigi klausiau toliau, k\u0105 kalba Anonio.<\/p>\n

– …Ir tada pagaliau susekiau Gil\u0119, – mostel\u0117jo \u012f mane Anonio, t\u0119sdamas savo kalb\u0105.<\/p>\n

„O \u0161\u016bdas, daug praleidau!”<\/p>\n

– Ji buvo ka\u017ekaip atsid\u016brusi prie zoologijos sodo ir pasirod\u017eius tramvajui link centro \u012f\u0161oko \u012f j\u012f kartu su minia. Nesu tikras, k\u0105 ji galvojo keliaudama iki miesto centro, o ne tolyn nuo jo, – \u017evilgtel\u0117jo \u012f mane Antonio.<\/p>\n

A\u0161 prav\u0117riau kiek l\u016bpas, bandydama sugalvoti, k\u0105 atsakyti, ta\u010diau nieko nesp\u0117jau prararti, o jis jau t\u0119s\u0117:<\/p>\n

– Bet \u012f\u0161okau paskui j\u0105 pro galines tramvajaus duris. V\u0117liau jau priva\u017eiavus pagrindin\u0119 stot\u012f su ja i\u0161lipau ir j\u0105 nuved\u017eiau iki baro…<\/p>\n

– Palauk, o… KAIP tu j\u0105 nuvedei? – \u012fsiterp\u0117 Guoba.<\/p>\n

„Pala, o tai ka\u017ekas nenormalaus?”<\/p>\n

Antonio pak\u0117l\u0117 ant savo pir\u0161t\u0173 m\u0117lyn\u0105j\u012f kristal\u0105 ir pasuko tarp pir\u0161t\u0173, rodydamas Guobai.<\/p>\n

– \u0160itai. Argumentuoja charizm\u0105,- paai\u0161kino Antonio.<\/p>\n

„Argumentuoja k\u0105? Charizm\u0105? Pala… Jis mane apgavo? Apib\u016br\u0117??”<\/p>\n

– Eee, – sumykiau tyliai, prad\u0117dama ir bandydama \u012fsiterpti, nor\u0117dama paklausti, kas, po perk\u016bnais, per velniai \u010dia darosi.<\/p>\n

Ta\u010diau man\u0119s nei\u0161gird\u0119s prakalbo Plikius:<\/p>\n

– Tur\u0117tum \u017einot, Guoba, tu jau ne naujok\u0117… – kilstel\u0117jo r\u016bkstant\u012f cigar\u0105. Paskui cigaro gal\u0105 nusklido d\u016bm\u0173 juosta ir ore i\u0161rait\u0117 a\u0161tuonet\u0105.<\/p>\n

„Palaukit palaukit, nepertraukin\u0117kit man\u0119s! K\u0105 j\u016bs turite omenyje!?”<\/p>\n

Guoba tik linktel\u0117jo ir u\u017esi\u010diaupus atsis\u0117do kiek labiau atsilo\u0161us.<\/p>\n

– Taigi, nusived\u017eiau ir prad\u0117jau ai\u0161kinti jos bakcground, – t\u0119s\u0117 Antonio ir susi\u017evalg\u0117 su Plikiu. \u0160is tyliai linktel\u0117jo analogi\u0161kai, lyg jie visi bendraut\u0173 mintimis ar ne\u017einia kaip.<\/p>\n

„K\u0105??”<\/p>\n

– Pa-pa-pa-pa-laukit! – sumosikavau rankomis pertraukdama visus ir atkreipdama j\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f save. – Charizma? Ir tu mane sekei??<\/p>\n

– Jis turb\u016bt veiz\u0117jo \u012f tavo dail\u0173 u\u017epakaliuk\u0105 i\u0161 kur toli! – \u012fsiterp\u0117 ar\u0161iai Naoki.<\/p>\n

Antonio pa\u017evelg\u0117 \u012f mane. Visi tyl\u0117jo.<\/p>\n

– Na, a\u0161 tur\u0117jau gi ka\u017ekaip tave surasti ir atvesti, ar ne? – tar\u0117 Antonio.<\/p>\n

– A\u0161… Man nereikia joki\u0173 tavo atvedim\u0173! – atr\u0117\u017eiau a\u0161. Ir pama\u010diusi, kad Plikis jau \u017eiojasi tuoj prid\u016briau:<\/p>\n

– Ypa\u010d jeigu mane apgaudin\u0117jat su ka\u017ekokia charizmos magija!<\/p>\n

– Tikrai! Tikri niek\u0161ai! – Prid\u016br\u0117 tuoj Naoki lyg kokia ar\u0161i varna, bandanti paa\u0161trinti pokalb\u012f dar daugiau.<\/p>\n

– Antonio, tu jai nieko nepasakojai? – \u012fsiterp\u0117 \u012f mane \u017ei\u016br\u0117damas Plikis, nenuleisdamas nuo man\u0119s aki\u0173.<\/p>\n

A\u0161 pa\u017evelgiau \u012f Akmen\u012f. Jis virvele vis dar dar buvo apsisuk\u0119s aplink mano rie\u0161\u0105, taigi jei b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 b\u016b\u010diau gal\u0117jus j\u012f tuoj pagriebti ir ka\u017ekaip gal panaudoti. Ka\u017ekaip.<\/p>\n

– Ma\u017eai sp\u0117jau, – tar\u0117 Antonio. – Tik tai, kas ji tokia ir kur jos atmintis.<\/p>\n

„Va, atmintis!”<\/p>\n

– Va, ir dar atmintis! Kokia dar su\u0161ikta atmintis!? – u\u017esived\u017eiau, klausdama pak\u0117liau rankas ir tuoj jas nuleidau. – A\u0161 ne\u017einau ir neatsimenu n\u0117 vieno j\u016bs\u0173, apie koki\u0105 dar atmint\u012f kalbate?<\/p>\n

„Blehamuha.”<\/p>\n

Aplinkiniai tyl\u0117jo, o Plikius vis dar nenuleido aki\u0173 nuo man\u0119s. Ka\u017ekaip band\u017eiau jo \u017evilgsnio i\u0161vengti, ta\u010diau tai buvo sud\u0117tinga, kai jis s\u0117d\u0117jo prie\u0161as pat mane.<\/p>\n

– Jeigu man tu\u010dtuojau nepasakysite, a\u0161 nenoriu tur\u0117ti joki\u0173 reikal\u0173 su jumis. A\u0161 i\u0161einu, – pagaliau nusprend\u017eiau pagrasinti ir u\u017ed\u0117jau rank\u0105 ant Naoki, jei tik reikt\u0173 tuoj keltis.<\/p>\n

Tuoj pama\u010diau kaip Guoba pasitaiso savo patrank\u0105 u\u017e sav\u0119s ir viena ranka palie\u010dia j\u0105, nes \u0161i sujud\u0117jo.<\/p>\n

– Ramiai, – mostel\u0117jo ranka Plikis, net neatsisukdamas \u012f Guob\u0105, o \u0161i klusniai nuleido rankas atgal. Tik ji j\u0173 dabar nebesukry\u017eiavo. Ir \u017evelgdamas man \u012f akis, lyg bandydamas apiburti prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– Tuomet, leisk, prad\u0117siu nuo prad\u017ei\u0173. Buvo kiek nemandagu i\u0161 m\u016bs\u0173 pus\u0117s taip pasielgti. A\u0161 tau papasakosiu visk\u0105, k\u0105 tau tik reikia \u017einoti.<\/p>\n

„K\u0105 tik REIKIA \u017einoti??”<\/p>\n

– K\u0105 reikia ar k\u0105 NORIU? – palenkiau galva nepasitik\u0117dama Plikiu. Jeigu mane Antonio \u010dia apved\u0117 apib\u016br\u0119s ka\u017ekokia magija, kaip gal\u0117jau pasitik\u0117ti \u0161iuo ir dar \u0161itais visais nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis? Kur a\u0161 i\u0161vis dabar esu? Kur jie mane atsived\u0117?<\/p>\n

„Pala, o jeigu Antonio mane apib\u016br\u0119s ir dabar??”<\/p>\n

– K\u0105 reikia ir k\u0105 nori. – tuoj pasitais\u0117 Plikis, baigdamas r\u016bkyti cigaret\u0119 ir pad\u0117damas j\u0105 \u0161alin. – K\u0105 tu jau \u017einai?<\/p>\n

– A\u0161… Eee.. – sumykiau, bandydama suvir\u0161kinti visk\u0105, k\u0105 \u017einau, \u012f ka\u017ekoki\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105 ir atpasakojam\u0105 form\u0105.<\/p>\n

– Na gerai, gerai, turb\u016bt blogai paklausiau, – palinks\u0117jo Plikis ir pasitais\u0117 savo aptemto kostiumo rankov\u0119. \u0160ios taisyti jam nelabai reik\u0117jo, nes ji ir taip buvo tvirtai prigludus prie jo odos lyg antra oda, bet jam tai atrod\u0117 lyg reikalingas veiksmas.<\/p>\n

Plikis ap\u017evelg\u0117 aplinkui s\u0117din\u010dius \u017emones.<\/p>\n

– Tada prad\u0117kime nuo m\u016bs\u0173. Taip bus papras\u010diau. Kiekvienas, – kreip\u0117si jis \u012f u\u017e stalo s\u0117din\u010dius \u017emones, – prisistatykite m\u016bs\u0173 vie\u0161niai, kas j\u016bs tokie.<\/p>\n

Pirmoji sukruto Guoba.<\/p>\n

– Esu Guoba, – vis dar atsilo\u0161us ni\u016briai tar\u0117 \u0161i, v\u0117l susilankstydama rankas lyg origam\u012f savo gl\u0117bin, – esu \u010dia atsakinga u\u017e minios kontrol\u0119 ir Tualetinieri\u0173 legion\u0173 valdyb\u0105.<\/p>\n

Tada nutilus po sekund\u0117s jau sarkasti\u0161kai prat\u0119s\u0117:<\/p>\n

– Mano m\u0117gstamiausia sriuba \u0161altibar\u0161\u010di\u0173. Pakaks?<\/p>\n

Plikis nusikvatojo i\u0161 Guobos \u017eod\u017ei\u0173 turb\u016bt.<\/p>\n

– Gerai, pakaks. – tar\u0117 jis. – R\u016bta?<\/p>\n

– Esu R\u016bta ir a\u0161 esu alkoho… – prakalbus i\u0161si\u0161iep\u0117 lyg koki\u0105 juoking\u0105 fraz\u0119 b\u016bt\u0173 pasakius blondin\u0117, – Na gerai, esu \u010dia informacijos ir tinkl\u0173 \u0161ef\u0117, o mano ginklas, tai visa, kas telpa galvoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1191 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1211<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15553,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2557","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2557","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2557"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2557\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15553"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2557"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2557"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2557"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}