{"id":2556,"date":"2017-06-15T17:20:15","date_gmt":"2017-06-15T14:20:15","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2556"},"modified":"2021-07-25T03:27:00","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:00","slug":"romanas-33","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-33\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (33)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1203 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1210<\/b>.<\/p>\n

R\u016bta pabaksnojo pir\u0161tu \u012f galv\u0105. Tada lygiai kaip ir Guoba tuoj prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– Beje, o Guobos ginklas tai va ta patranka u\u017e jos. Ji \u0161audo t\u016bliko popieriaus rulonais. Genialu, ar ne? – i\u0161si\u0161iep\u0117 ji.<\/p>\n

„Aha… Okei.. Genialu. Hm. Nelabai.”<\/p>\n

– Vytautai, perimk, – atsisuk\u0119s ranka mostel\u0117jo Plikius juodaplaukiui, save turb\u016bt siekdamas palikti paskutin\u012f ar ne\u017einia k\u0105. Gal nenor\u0117damas prisistatyti i\u0161vis.<\/p>\n

– Esu Vytautas, – tar\u0117 ni\u016briai jis, pa\u017evelg\u0119s \u012f mane savo ry\u0161kiai raudonom akim, – a\u0161 pri\u017ei\u016briu, sveikat\u0105, gydym\u0105 ir kad visi b\u016bt\u0173 ram\u016bs, sveiki bei \u0161iaip truput\u012f galintys judinti gal\u016bnes bei prie\u0161inti m\u016bs\u0173 \u0161\u016bdiniems prie\u0161ams.<\/p>\n

– Jez! Avis su vilko balsu ir \u017eod\u017eiais! – \u012fsiterp\u0117 Naoki.<\/p>\n

„Kas tos avys ir kas tie vilkai?”<\/p>\n

– Koks mano ginklas ne tavo reikalas. – suurzg\u0117 jis. – Ne\u017einau dar ar tavimi galima pasitik\u0117ti, panele.<\/p>\n

– Jo ginklas yra didelis pleistras. Nuo jo neatsiklij… – tuoj \u012fsiterp\u0117 R\u016bta, ketindama sugadinti Vytauto planus.<\/p>\n

– \u0160a! – \u0161is j\u0105 pertrauk\u0117. Ta\u010diau ai\u0161ku ne itin jau, kad s\u0117kmingai – man jau tapo ai\u0161ku, koks jo ginklas.<\/p>\n

„Didelis pleistras. Nuo jo neatsiklijuosi. …Pala, tik klausimas, o kaip i\u0161vis man \u012fsivaizduoti didel\u012f pleistr\u0105? Kas tas pleistras i\u0161vis?”<\/p>\n

Turb\u016bt i\u0161 streso \u0161iek tiek prunk\u0161tel\u0117jau, bet niekieno d\u0117mesio, rodos, neatkreipiau.<\/p>\n

– O mane gali vadinti, – tar\u0117 Antonio, netik\u0117tai u\u017e man\u0119s prabil\u0119s paslaptingu balsu ir i\u0161girdau kelis tuos jau gird\u0117tus jo gitaros akordus. Staigiai atsisukus pama\u010diau, kaip \u0161is \u0161onu pasisuk\u0119s gitar\u0105 pir\u0161tis dar laik\u0117 stygas. – …Antonio. Nes toks mano vardas.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f j\u012f lyg ma\u017e\u0105 vaik\u0105. U\u017emetus ak\u012f \u012f R\u016bt\u0105 su Guoba, j\u0173 taip pat nesu\u017eav\u0117jo Antonio.<\/p>\n

– Na gerai, gerai. – nusikvatojo jis ir sumojavo komedi\u0161kai rankomis, lyg gint\u0173si nuo nematomos kritikos, – Esu Antonio, a\u0161 esu \u0161nipas ir moku prikalbinti \u017emones. Na, ar gal nelabai moku, bet mano kristalas tai suteikia. Geras akmuo, po velni\u0173.<\/p>\n

„Hm..”<\/p>\n

Antonio rankomis v\u0117l prisiliet\u0117 prie akmens ir \u0161is \u0161iek tiek su\u0161vito.<\/p>\n

– Antonio, pra\u0161au, nesinaudok juo prie\u0161 Gil\u0119. – rankas susid\u0117j\u0119s prie\u0161ais save pamokan\u010diai tar\u0117 Plikis. – Gil\u0119 gal tu ir veiki, bet man\u0119 ne. A\u0161 gi matau.<\/p>\n

Antonio veide perb\u0117go baim\u0117. Jis tuoj pagrieb\u0117 kristal\u0105 ir \u0161is su\u0161vito baltai.<\/p>\n

– Kaip jis mato? – taikl\u0173 klausim\u0105 \u012fspraud\u0117 \u012f trumput\u0119 pauz\u0119 po Plikio \u017eod\u017ei\u0173 Naoki.<\/p>\n

– Labai atsipra\u0161au, – li\u016bdnai tar\u0117 jis i\u0161t\u012fsusiu veidu.<\/p>\n

„Ir v\u0117l!? Pasiduodu.”<\/p>\n

– Eik tu \u0161ikt, – pasidavusi tariau.<\/p>\n

– Ir tuomet esu a\u0161. – tar\u0117 atsilo\u0161damas plikis. Jo apsiaustas vos pasijudinus, visas sugirg\u017ed\u0117jo ir prasitemp\u0117. Plikis juo buvo aptemtas rimtai, kaip kokia de\u0161rel\u0117. – Briusas Vilisas. \u0160ios mulki\u0173 komandos vadas.<\/p>\n

– Briusas Vilisas? – tuoj \u012fsiterp\u0117 nusteb\u0119s Naoki.<\/p>\n

„?”<\/p>\n

– \u017dinai, kaip sakoma, kokie pavaldiniai, toks ir vadas, – \u012fsiterp\u0117 kartu su Naoki ir R\u016bta.<\/p>\n

Briusas tuoj nusijuok\u0117 i\u0161 R\u016btos pok\u0161to. Kitiems ir ai\u0161ku ypa\u010d Vytautui tai \u012fsp\u016bd\u017eio nepadar\u0117.<\/p>\n

„Ka\u017ekaip negaliu \u012fsivaizduoti Vytauto besijuokian\u010dio. O Dieve, jis atrodyt\u0173 kraupiai!”<\/p>\n

– Tai kaip tas filmo aktorius! – prat\u0119s\u0117 mint\u012f Naoki.<\/p>\n

Naoki pasteb\u0117jimo a\u0161 nesupratau, bet visai nenor\u0117jau jo imti ir dabar klausti garsiai, k\u0105 jis tur\u0117jo omenyje bei pasirodyti visiems beprot\u0117. Nes juk vis tiek j\u012f ma\u010diau viena.<\/p>\n

Vietoj to tik pir\u0161tu ant Naoki i\u0161rai\u017eiau klaustuko \u017eenkl\u0105 ir bakstel\u0117jau pad\u0117dama ta\u0161k\u0105 po klaustuku.<\/p>\n

– Tai… – prad\u0117jo Naoki, tarytum suprat\u0119s mano \u017eenkl\u0105, ta\u010diau tuojau u\u017eleisdamas viet\u0105 kitam, nutilo nebaig\u0119s fraz\u0117s.<\/p>\n

– O tu, – bakstel\u0117jo \u012f mane, pertraukdamas Naoki, Briusas, – esi Gil\u0117. Ir tu buvai m\u016bs\u0173, ar tiksliau mano, \u0161eimos nar\u0117. Mano YYY \u0161eimos.<\/p>\n

\u201eJis ir yra vadas!?\u201c<\/p>\n

– Ir taip, \u017einau, mano i\u0161vaizda gali b\u016bti apgaulinga bei galb\u016bt visai neatrodau toks, kaip apie mane kalba mano Miesto pilie\u010diai, – tarytum skaitydamas mano mintis prakalbo jis toliau, – bet a\u0161 esu visko \u010dia vadas ir visi man pakl\u016bsta.<\/p>\n

Aplinkui s\u0117dintys grupel\u0117s nariai beveik sinchroni\u0161kai nunarino galv\u0105 ir po trumpos pauz\u0117s jas v\u0117l pak\u0117l\u0117, taip sulinks\u0117dami kart\u0105 ir beveik patvirtindami jo \u017eod\u017eius.<\/p>\n

– Babki\u0173 Karalius mano vadas, – tar\u0117 Vytautas.<\/p>\n

– Babki\u0173 Karalius mano vadas, – pakartojo R\u016bta.<\/p>\n

Ta pat\u012f vienas po kito tuoj pakartojo ir Guoba su Antonio. Ir man pa\u010diai kilo noras tai pakartoti paskui juos. Tai papras\u010diausiai skamb\u0117jo taip gerai! Akimirk\u0105 jau buvau prasi\u017eiojus ir pasiruo\u0161us tarti raid\u0119 B, bet susitvard\u017eiau.<\/p>\n

– Babki\u0173 Karalius… – sarkasti\u0161kai nut\u0119s\u0117 Naoki, – …Briusas Vilisas, film\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117… \u0160tai kur a\u0161 pa\u017einau jo veid\u0105. Jis gi buvo \u017eymi\u0173 film\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117 Mieste, kuriame mane suk\u016br\u0117… Ka\u017ein, prie\u0161 kiek met\u0173 tai buvo? Jis atrod\u0117 gerokai jaunesnis. Ir ne toks plikas. Bet man jo balsas nepatiko.<\/p>\n

„K\u0105? Rimtai??”<\/p>\n

Nu\u017evelgus pa\u017evelgiau \u012f Akmen\u012f ir i\u0161p\u016b\u010diau neju\u010diomis \u012f j\u012f akis.<\/p>\n

– Ma\u017edaug prie\u0161 savait\u0119 tu buvai…v- kalb\u0117jo toliau Briusas ir sustojo, – Gile, ar klausaisi?<\/p>\n

-A… – atsisukau tuoj \u012f j\u012f, – taip, klausausi! – palinks\u0117jau energingai galva.<\/p>\n

Visgi Naoki \u017eod\u017ei\u0173 lengvai i\u0161 galvos nei\u0161me\u010diau ir jie ka\u017ekur kampe dar gul\u0117jo bei k\u0117l\u0117 intrigas.<\/p>\n

„Kaip Briusas film\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117 gal\u0117jo tapti Briusu, kaip sak\u0117, did\u017eiausios Gaujos Lietuvoje ir gal visame pasaulyje vedliu? Ar Naoki nusi\u0161neka gal??”<\/p>\n

– Tai gerai, nes a\u0161 nekartosiu.<\/p>\n

\u0160is i\u0161sitrauk\u0117 antr\u0105 cigaret\u0119 i\u0161 ka\u017ekokios ne\u012fmanomos ki\u0161en\u0117s ir j\u0105 pamakalav\u0119s ore prideg\u0117. Rod\u0117s, kad makalavimo u\u017etenka jos pridegimui. \u012edomu, kaip ji neu\u017esidegdavo ki\u0161en\u0117je… Ir i\u0161vis, kaip kristalai gali taip sudegti? Ar tai tikrai kristalin\u0117 cigaret\u0117?<\/p>\n

– Ma\u017edaug prie\u0161 savait\u0119 tu, kaip m\u016bs\u0173 spec. operacij\u0173 vedl\u0117, veikei ka\u017ekok\u012f velni\u0105 Miesto Tarybos Citadel\u0117je. Rinkai informacij\u0105.<\/p>\n

„…Ka\u017ekok\u012f velni\u0105. Labai \u012fdomiai skamba. Ar jis pats ne\u017eino, k\u0105 veikiau?”<\/p>\n

– Ir tuomet tu pradingai. Penkioms dienoms. …Iki kol atsid\u016brei Miesto Arenoje ir apie tai R\u016btai prane\u0161\u0117 vietinis Miesto gyventojas. – pa\u017evelg\u0117 \u012f R\u016bt\u0105 Briusas, – Nesu tikras, o kod\u0117l tas gyventojas i\u0161vis tau tai prane\u0161\u0117? Jis juk ne\u017einojo, kas ji tokia?<\/p>\n

R\u016bta akimirk\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117jo tiriamai \u012f Brius\u0105.<\/p>\n

– \u017dinojo, deja, \u017einojo, – papurt\u0117 ji galv\u0105 u\u017esimerkdama ir pasitrindama kair\u012f smilkin\u012f, lyg bandydama k\u0105 prisiminti, – rodos jos pasirodymo metu Arenos \u0161auklys apie j\u0105 visk\u0105 ir i\u0161pasakojo. O m\u016bs\u0173 kontaktas tur\u0117jo ger\u0173 min\u010di\u0173, kad tai m\u016bs\u0173 Gaujai gali b\u016bti naudinga.<\/p>\n

Briusas atsisuko \u012f mane. Tada Antonio.<\/p>\n

„Jis atrodo… Pasimet\u0119s ir nusteb\u0119s!?”<\/p>\n

– K\u0105 tu pasakojai Gilei? K\u0105 ji \u017eino? – paklaus\u0117 jis jo.<\/p>\n

Antonio priliet\u0117 tuoj savo amulet\u0105, kuris su\u0161vito v\u0117l melsvai.<\/p>\n

– Na, a\u0161… Pasakojau tai, k\u0105 j\u016bs pasakojote dabar jai. T\u0105 pat\u012f, – puol\u0117 lyg ir teisintis ar ai\u0161kintis jis.<\/p>\n

– Pala, ka\u017ekas \u010dia… – prad\u0117jau, bet vidur sakinio nutilau. Ka\u017ekas \u010dia buvo ne taip, bet tiek to, man visai nesinor\u0117jo gilintis.<\/p>\n

– \u0160i\u0161ka, a\u0161 \u012ftariu ka\u017ek\u0105 ne taip, pameni Antonio amulet\u0105? Tu pasidarei visai patikli! – \u012fsiterp\u0117 Naoki.<\/p>\n

„K\u0105 \u010dia tas Akmuo \u0161neka per nes\u0105mones, viskas \u010dia gerai…”<\/p>\n

Bet man visai nesinor\u0117jo klausytis jo svai\u010diojim\u0173. Antonio ir Briuso \u017eod\u017eiai buvo \u012fdomesni.<\/p>\n

– Ar tu k\u0105 nors apie save \u017einojai prie\u0161 sutinkant Antonio? – atsisuko \u012f mane Briusas.<\/p>\n

Jis turb\u016bt man\u0117, kad to nepasteb\u0117siu, o gal net neband\u0117 to sl\u0117pti, bet Atonio parod\u0117 ne\u017eym\u0173 \u017eenkl\u0105 pir\u0161tu. \u0160is v\u0117l su\u0117m\u0119s amulet\u0105 tuo pa\u010diu metu j\u012f v\u0117l su\u0161vitino.<\/p>\n

Paband\u017eiau prisiminti.<\/p>\n

„Ne, nieko neprisimenu.”<\/p>\n

– Ne, nieko ne\u017einojau, – papur\u010diau galv\u0105.<\/p>\n

– \u0160i\u0161ka! Gile! A\u016b\u016b\u016b! – subaub\u0117 man Naoki v\u0117l \u012fkyriai. Panorau j\u012f ka\u017ekur numesti ar ne\u017einia kur nuki\u0161ti.<\/p>\n

– Tada gerai, – palinks\u0117jo galv\u0105 Briusas. Tada atsisuk\u0119s v\u0117l \u012f R\u016bt\u0105 prat\u0119s\u0117 pokalb\u012f su ja:<\/p>\n

– O kaip kontaktas? Apdovanojai?<\/p>\n

R\u016bta pa\u017evelgus i\u0161 padilb\u0173 po trumpos pauz\u0117s atsak\u0117:<\/p>\n

– Taip, pa\u010dia geriausia dovana i\u0161 vis\u0173, kurias mes tik turime. Na, i\u0161skyrus tik kok\u012f auksin\u012f klozet\u0105, – nusijuok\u0117 ji.<\/p>\n

Briusas pritariamai palinks\u0117jo savo plika makaule. Jam j\u0105 judinant skirtingai atsi\u0161viet\u0117 \u0161viesa nuo lubose nematomai \u012ftaisyt\u0173 \u0161viestuv\u0173 ir mat\u0117si visokie seni randai, \u012fr\u0117\u017eimai ir \u012fdubimai jo galvoje.<\/p>\n

– Dieva\u017ei. Na, gerai, \u017ei\u016br\u0117kis, – su nusivylimo gaidel\u0117mis vos baigus R\u016btai kalb\u0117ti su\u0161nab\u017ed\u0117jo Naoki, – daryk tai, kas tau atrodo geriau. Nes dar nesu pats tikras. Bet man kyla \u012ftarimas…<\/p>\n

\u201eMano galvoje turb\u016bt irgi daug \u012fdubim\u0173. Ypa\u010d po \u0161i\u0173 keli\u0173 dien\u0173… O Dieve, viskas taip greitai vyksta!\u201c<\/p>\n

– Ir pasinaudoj\u0119 kitais R\u016btos kontaktais, – mostel\u0117j\u0119s ranka \u012f j\u0105 toliau ai\u0161kino Briusas, – mes i\u0161siai\u0161kinome, kad tavo atmint\u012f ka\u017ekas i\u0161lupo. Ka\u017ekas i\u0161 Miesto Tarybos. Ir ne\u017einia kod\u0117l.<\/p>\n

Briusas dramati\u0161kai nutilo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1203 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1210<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15555,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2556","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2556","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2556"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2556\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15555"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2556"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2556"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2556"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}