{"id":2555,"date":"2017-06-17T17:20:15","date_gmt":"2017-06-17T14:20:15","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2555"},"modified":"2021-07-25T03:26:51","modified_gmt":"2021-07-25T00:26:51","slug":"romanas-35","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-35\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (35)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1227 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1244<\/b>.<\/p>\n

„Pala, o kokia nauda JAM i\u0161 viso \u0161ito??”<\/p>\n

– Pala, – tuoj atsisukau \u012f j\u012f. Aplinkui stovintys komandos nariai su\u017eiuro \u012f mane, laukdami, k\u0105 pasakysiu, kad gal\u0117t\u0173 eiti ir baigti \u0161\u012f pokalb\u012f su Karaliumi. -…Galiu dar vien\u0105 klausim\u0105?<\/p>\n

– Tu k\u0105 tik jo paklausei. – tar\u0117 mirktel\u0117damas Briusas, – Taip, gali. …Ar nor\u0117tum antrojo?<\/p>\n

Briusas nusikvatojo.<\/p>\n

„Cha-cha.”<\/p>\n

– Eee… Taip, nor\u0117\u010diau. – truput\u0117l\u012f sutrikus d\u0117l Briuso tokio sarkasti\u0161kumo visgi iki galo nesutrikau, – …O kokia nauda TAU i\u0161 viso \u0161ito?<\/p>\n

– O, pagaliau klausi proting\u0173 klausim\u0173! – pakomentavo Naoki v\u0117l prisisuk\u0119s virvele ir prisikabin\u0119s man prie rie\u0161o vidin\u0117s pus\u0117s.<\/p>\n

„Ei! Tarytum anks\u010diau jie buvo neprotingi??”<\/p>\n

Daviau sprigt\u0105 \u012f Akmen\u012f. Nebuvau tikra, kam labiau skaud\u0117jo – jam d\u0117l jo komentaro (ir ar jis suprato, k\u0105 pasak\u0117), ar man dabar skaudant\u012f pir\u0161t\u0105.<\/p>\n

– O man nauda, – tar\u0117 dramati\u0161kai Briusas, – tai, kad tu atgausi atmint\u012f. Tu mums naudinga.<\/p>\n

Jis sk\u0117stel\u0117jo rankomis \u012f \u0161onus tarytum tai b\u016bt\u0173 buv\u0119 savaime suprantama. Ir tada prid\u016br\u0117 tuoj, su \u0161ypsen\u0117le veide:<\/p>\n

– Na, ir dar tai, kad R\u016bta kartu i\u0161 serverin\u0117s gal\u0117s pavogti bent dal\u012f informacijos. Tu su\u017einosi, kur tavo atmintis, o R\u016bta kartu per tave pakeliui i\u0161mel\u0161 ir vis\u0105 kr\u016bv\u0105 kit\u0173 \u017eini\u0173.<\/p>\n

„Per mane??”<\/p>\n

Briusas tuoj sumojavo viena ranka:<\/p>\n

– Ne, nesijaudink, tau neskaud\u0117s ir nieko nereik\u0117s daryti. Tai tik \u012fvyks pakeliui. O mano YYY tai naudinga, – mirktel\u0117jo jis.<\/p>\n

„Aha… Na gerai…”<\/p>\n

– Ai\u0161ku, – tariau.<\/p>\n

Briusas \u017evelg\u0117 \u012f mane, tarytum laukdamas, k\u0105 dar pasakysiu. Aplinkiniai komandos nariai irgi nenuleido nuo man\u0119s aki\u0173.<\/p>\n

– Tada a\u010di\u016b, Briusai, – tuoj skubiai linktel\u0117jau kelis kartus energingai.<\/p>\n

\u0160is i\u0161si\u0161iep\u0117 ir mostel\u0117jo ranka atsilo\u0161damas.<\/p>\n

„Turiu jau eiti.”<\/p>\n

Apsisukau ir \u017eengiau paskuti Antonio. Paskui mus tuoj skubiu \u017eingsniu nusek\u0117 ir pakeliui aplenk\u0117 iki lift\u0173 ir kiti komandos nariai, visi tyloje.<\/p>\n

Mums nueinant Sal\u0117je pasigirdo tyli pianino muzika, o atsisukusi pama\u010diau, kaip Briusas atsistoja nuo stalo (jis i\u0161ties buvo apsivilk\u0119s aptempt\u0105 kostium\u0105 per vis\u0105 k\u016bn\u0105, \u012fskaitant p\u0117das) ir patraukia \u012f prie\u0161ing\u0105 sal\u0117s gal\u0105. Grindys po stalu prad\u0117jo vertis ir \u0161is leistis ka\u017ekur \u017eemyn.<\/p>\n

Antonio prisiliet\u0119s man prie rankos nebyliai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir galva mostel\u0117jo priekin.<\/p>\n

„Galb\u016bt \u017ei\u016br\u0117ti atgalios buvo nemandagu?”<\/p>\n

– Kokia kr\u016bva idiot\u0173. Tu, man rodos, k\u0105 tik patekai \u012f ka\u017ekoki\u0105 sekt\u0105, – tar\u0117 Naoki.<\/p>\n

„Ne\u017einau, ar sekt\u0105, bet \u012f ka\u017ek\u0105 tai patekau…”<\/p>\n

* * *<\/p>\n

– \u0160tai \u010dia praleisi nakt\u012f iki rytojaus ankstyvo ryto, – mostel\u0117jo ranka Antonio per balt\u0105 cel\u0119 \u0161viesiomis medin\u0117mis grindimis ir mediniais paprastais baldais.<\/p>\n

\u017dengiau vidun. Po manimi grindys sugirg\u017ed\u0117jo labai tyliai, bet tai netrukd\u0117 ir nekliud\u0117.<\/p>\n

– Gerai, – linktel\u0117jau apsi\u017evalgydama. Ne\u017einojau, k\u0105 dar gal\u0117jau pasakyti. Viskas kaip ir taip buvo ai\u0161ku ir tvarkoje.<\/p>\n

– \u0160tai ten du\u0161as, – mostel\u0117jo Atnonio \u012f duris su matiniu stiklu vienoje kambario sienoje. Ir mostel\u0117damas \u012f didel\u012f gelsv\u0105 plok\u0161\u010di\u0105 kristalin\u012f ekran\u0105 prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– O ten interneto portalas, jei tau tokio reikt\u0173.<\/p>\n

– Jo, eik \u012f du\u0161\u0105, nes tu smirdi, – pakomentavo v\u0117l Naoki.<\/p>\n

„Kad ir kas tas interneto portalas… Na, i\u0161siai\u0161kinsiu v\u0117liau.”<\/p>\n

– Okei, – linktel\u0117jau v\u0117l galva pakratydama ir paspausdama \u0161iek tiek delne Naoki. Ka\u017ekaip nor\u0117josi kuo grei\u010diau atsikratyti Antonio, kad jis eit\u0173 velniop.<\/p>\n

– Ai, ir dar vienas dalykas, – prid\u016br\u0117 jis, – vonioj rasi toki\u0105 didel\u0119 d\u0117\u017e\u0119 su skyle ir durel\u0117mis. Tai savo drabu\u017eius gali ten \u012fmest, spausk did\u017eiausi\u0105 mygtuk\u0105 ir tau automati\u0161kai juos i\u0161plaus. Jei nori juos i\u0161siplauti. Jie atrodo \u0161iek tiek purvini.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau nuleidus akis \u012f savo drabu\u017eius. \u0160ie i\u0161ties buvo dulkinis, vietomis apta\u0161kyti krauju nuo mano kaktos, vietomis i\u0161tepti ne\u017einia kuo… Tai gal lik\u0119 dar nuo draugi\u0161ko pasibuvimo ir kovos su Gabriele. Arba \u0161i man drabu\u017eius purvinus dav\u0117, kas \u010dia \u017eino.<\/p>\n

– Aha, jo, gerai, – tariau eilin\u012f kart\u0105 palinks\u0117dama galva. A\u0161 jau prad\u0117jau jaustis gerokai pavargus ir nor\u0117josi numigti. Ir nusiprausti, kaip ir Naoki taip \u012fkyriai ir \u012f\u017e\u016bliai rekomendavo.<\/p>\n

– Tada gero vakaro. Ryte tav\u0119s ka\u017ekas ateis. \u0160viesa i\u0161sijungia \u010dia. – kelis kartus paspaudaliojo ir i\u0161jung\u0117 bei \u012fjung\u0117 \u0161vies\u0105 mygtuku sienoje prie dur\u0173, – Ate!<\/p>\n

Antonio apsisuko ir neu\u017edar\u0119s dur\u0173 nukulniavo koridoriumi pro vienodas celi\u0173 duris iki gale esan\u010dio lifto.<\/p>\n

– Ate! – i\u0161ki\u0161usi i\u0161 kambario galv\u0105 i\u0161 paskos pamojavau.<\/p>\n

Tada palaukus akimirk\u0105 jo eilinio pamojavimo nusisukus, kaip kad m\u016bs\u0173 pa\u017einties prad\u017eioje, \u012flindau atgal kambarin ir u\u017edariau u\u017e sav\u0119s duris.<\/p>\n

– Duuuuu\u0161aaaaan, tu dvooooookiiiii, – sudejavo komedi\u0161kai Naoki.<\/p>\n

– Oi tu Dieve, tu kada u\u017esi\u010diaupi ar ne?? – pakra\u010diau Naoki delne ir prad\u0117jau atsikin\u0117ti jo virvel\u0119, – Dieve tu man\u0119s vos nei\u0161vedei i\u0161 proto.<\/p>\n

– Aha, a\u0161 irgi vos nei\u0161\u0117jau i\u0161 proto d\u0117l tavo sugeb\u0117jimo nesuprasti, kas vyksta aplinkui ir k\u0105 tu tur\u0117tum daryti, – sarkasti\u0161kai atsak\u0117 Naoki atgal.<\/p>\n

Nusi\u0117miau j\u012f prunk\u0161tel\u0117dama nuo rankos ir pasid\u0117jau ant lovos paklod\u0117s.<\/p>\n

– Pab\u016bsi \u010dia, kol a\u0161 nueisiu \u012f du\u0161\u0105 nusipraust \u0161io dvoko nuo to medicininio \u0161lam\u0161to, ar man pasiimti tave kartu? – mirktel\u0117jau jam.<\/p>\n

– Kartu, – visi\u0161kai rimtai atsak\u0117 jis, – juk a\u0161 tavo ginklas, mano darbas yra tave ginti. Koks a\u0161 ginklas, jei negaliu ginti?<\/p>\n

– Hm, – pagalvojus sumykiau, – tikrai, tiesa.<\/p>\n

Pasi\u0117miau visgi j\u012f kartu \u012f voni\u0105 [[pak\u0117liau ir]]. Tada atsikv\u0117pus \u017eengiau link jos dur\u0173.<\/p>\n

– Tu pagalvok, taigi \u017eodis Ginklas ir \u017eodis Gimti manai veltui tokie pana\u0161\u016bs? Ginti – Ginklas. Gimti – Ginti. Nenumirti, – pakeliui entuziastingai balbatavo Naoki, pakeisdamas spalv\u0105 \u012f oran\u017ein\u0119.<\/p>\n

– Aha, tiesa, – tariau, – o \u017ei\u016b, i\u0161 kur tu visa tai sugalvojai?<\/p>\n

Sugriebiau \u0161alt\u0105 metalin\u0119 vonios ranken\u0105 ir j\u0105 paspaudus past\u016bmiau duris. Ai\u0161ku, jas reik\u0117jo patraukti, taigi antru \u0117jimu jas patraukiau.<\/p>\n

– O k\u0105 tu manai a\u0161 ten gal\u0117jau daugiau veikti tam su\u0161iktam ,- prad\u0117jo \u012fsijaust Naoki, – ginkl\u0173 s\u016bkuryje tuos metus? Ar \u017einai kokia ten nuobodyb\u0117, net ir neturint energijos bei did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f miegant gra\u017euol\u0117 miegu??<\/p>\n

Atidariau duris ir pirmiausiai mane u\u017epl\u016bdo grynas medienos ir gamtos kvapas sumai\u0161ytas su ka\u017ekokiu dar a\u0161tresniu, bet gaiviu kvapu.<\/p>\n

Antras dalykas buvo tai, k\u0105 pama\u010diau: u\u017e dur\u0173 medin\u0117s \u0161viesios grindys bei sienos baig\u0117si… Ir u\u017e j\u0173 buvo lyg ma\u017ea mi\u0161ko girait\u0117. Su judan\u010diais med\u017eiais, kriokliu prie\u0161ais duris, ka\u017ekokiu upeliu, tekan\u010diu tolyn ir akmenimis ant grind\u0173. Vir\u0161 galvos – melsvas \u0161viesus dangus.<\/p>\n

„…”<\/p>\n

U\u017edariau duris.<\/p>\n

– Eee… Ar man tik pasirod\u0117? – sumyk\u0117 Akmuo netik\u0117tai liov\u0119sis skelti savo greitakalb\u0119 ir sutrik\u0119s.<\/p>\n

– Jo, – tariau.<\/p>\n

V\u0117l paspaud\u017eiau v\u0117si\u0105 dur\u0173 ranken\u0105 ir\u00a0 j\u0105 patempiau atidarydama duris.<\/p>\n

V\u0117l pakvipo gamtos kvapu ir pasigirdo vandens o\u0161imas kriokliu bei \u010diurlenimas tolyn. Ka\u017ekur ka\u017ekoks pauk\u0161tis sugrojo dalel\u0119 giesm\u0117s.<\/p>\n

„…Nesuprantu, kaip tai \u012fmanoma.”<\/p>\n

Papur\u010diau galv\u0105 u\u017esimerkusi. Tada atsimerkiau, ta\u010diau vaizdas nepakito. A\u0161 tikrai stov\u0117jau tarpduryje i\u0161 turb\u016bt keli\u0173 \u0161imt\u0173 auk\u0161t\u0173 pastato cel\u0117s \u012f ka\u017ekok\u012f lauk\u0105 ka\u017ekokiam mi\u0161ke. Su kriokliu, upeliu ir vaizdu \u012f mi\u0161kus bei tolesn\u012f upelio tak\u0105 toliau.<\/p>\n

– …Kiek \u017einau teleportacija dar nebuvo i\u0161rasta mano laiku, – sumurm\u0117jo Naoki.<\/p>\n

– Kada buvo tavo laikai?, – paklausiau jo.<\/p>\n

– Eee… O kurie dabar metai? – perklaus\u0117 jis.<\/p>\n

„Metai… Ai, velniai \u010dia \u017eino.”<\/p>\n

– Ne\u017einau, – g\u016b\u017etel\u0117jau pe\u010diais, nes i\u0161ties to visai nenutuokiau.<\/p>\n

– Na… Miestas nebuvo taip pasikeit\u0119s, kiek ma\u010diau b\u0117gant per j\u012f ir kiek \u012f mane \u012fra\u0161yta \u017eini\u0173 apie Miest\u0105… taigi negal\u0117jo b\u016bti labai daug.<\/p>\n

„Jo, tai nelabai padeda.”<\/p>\n

– Jo, tai nelabai padeda. Tu nutuoki, kad man i\u0161ties tai n\u0117ra didelio skirtumo – yra \u010dia portalas ar ne? – kilstel\u0117jau antak\u012f Naokiui, – Man truput\u012f \u012fdomiau… KAS \u010cIA PER CHUINIA I\u0160VIS??<\/p>\n

Naoki nusijuok\u0117.<\/p>\n

– Gerai, tuomet imk ir mesk mane \u012f vid\u0173. – tar\u0117 \u0161is. – Pa\u017ei\u016br\u0117siu, kas viduj ir tuoj gr\u012f\u0161iu. Jei tai portalas, tai netur\u0117\u010diau matyti sienos ar ko pana\u0161aus. Man energijos dar visai tikrai pakaks tam. Tik pri\u017ead\u0117k, jei kada dingsiu, tu ateisi ir mane susirasi, okei?<\/p>\n

„Gera mintis.”<\/p>\n

– Gerai. Ateisiu ir pasiimsiu. Jeigu. Turb\u016bt.- palinks\u0117jau. Tada pasi\u0117miau ir u\u017esitempiau laisv\u0105 virvel\u0117s gal\u0105 sau ant rie\u0161o. – Pasiruo\u0161\u0119s?<\/p>\n

– Pasiruo\u0161\u0119s, – atsak\u0117 tvirtai \u0161is.<\/p>\n

– Tada skirsk!<\/p>\n

Atme\u010diau rank\u0105 ir me\u010diau i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 Naoki pro duris. \u0160is akimirksniu praskrido pro jas sukdamasis i\u0161 \u0161viesdamas \u017ealiai.<\/p>\n

Ir….\u00a0 Dar po akimirksnio mi\u0161ko vaizdas prie\u0161ais mane, tol\u0117liau krioklio, suskilo \u012f \u0161imtus gabaliuk\u0173 lyg kokia d\u0117lion\u0117, o jos viduryje \u012fstrig\u0119s kabojo Naoki.<\/p>\n

„Tai buvo ka\u017ekoks video ekranas??”<\/p>\n

– O tu Dieve! Tu pa\u017ei\u016br\u0117k, k\u0105 mes pridirbom! – suriko Naoki.<\/p>\n

Tuoj \u0161okau pro tarpdur\u012f artyn jo. Vaizdas grindyse, lubose ir ant sien\u0173 sumirks\u0117jo dar akimirk\u0105, prie\u0161 parodant baltas sienas . Tada v\u0117l gr\u012f\u017eo prie mi\u0161ko atmosferos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1227 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1244<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15558,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2555","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2555","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2555"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2555\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15558"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2555"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2555"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2555"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}