{"id":2496,"date":"2017-06-04T17:14:10","date_gmt":"2017-06-04T14:14:10","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2496"},"modified":"2021-07-21T12:28:46","modified_gmt":"2021-07-21T09:28:46","slug":"romanas-29","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-29\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (29)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1078 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1122<\/b>.<\/p>\n

„Debilas, blet, stopudovai.”
\n– Nu bet blet, pa\u017ei\u016br\u0117k tu. Kas stato jobanus klozetus ir \u0161ikinykus, kaip dangorai\u017eius? Kokio proto reikia b\u016bt, kad tai sugalvoti?<\/p>\n

– O proto \u010dia nereikia, – palingavo galv\u0105 Jonas, – \u010dia reikia tik daug pinig\u0173. Ir koks tau skirtumas? Skauda? \u0160ikti u\u017esinor\u0117jai?<\/p>\n

Jonas ir Tomas nusikvatojo kartu.<\/p>\n

– Debilai. – nusikeikiau tyliai, – Buvo gi gra\u017eios pievos \u010dia, kadaise vaikyst\u0117je avis ganiau… O dabar, taigi, vidur pievos visas gigantas. Ir pa\u017evelk \u012f visus tuos \u012ftvirtinimus, patrankas ir pana\u0161\u0173 velni\u0105.<\/p>\n

Ka\u017ekokia raketa v\u0117l atskrido i\u0161 piet\u0173 pus\u0117s. Eilin\u012f kart\u0105 palikdama paskui save d\u016bm\u0173 ir debes\u0173 tak\u0105.<\/p>\n

– Ir \u017ei\u016b, visokie \u0161\u016bdai skraido ir or\u0105 gadina, – parod\u017eiau pir\u0161tu prat\u0119sdamas.<\/p>\n

Jonas nusikvatojo. Ir supratau savo \u017eod\u017ei\u0173 esm\u0119 – taigi blet, jie skrenda \u012f Gaujos ir Babki\u0173 Karaliaus pastatyt\u0105 miestel\u012f vien i\u0161 unitaz\u0173, bide ir pana\u0161i\u0173 tualeto priemoni\u0173 form\u0173. Nusikvatojau kimiai kartu, \u0161iek tiek springdamas d\u0117l ilgalaikio r\u016bkymo.<\/p>\n

– Svarbu, kad babki\u0173 duoda, – prakti\u0161kai \u0161ov\u0117 Tomas, – o daugiau nesvarbu. O jei \u0161iandien atliksim darb\u0105, tai pamatysit – namo vakare gr\u012f\u0161im turtingi.<\/p>\n

– Arba girti kaip \u0161lepet\u0117s, jei i\u0161vis gr\u012f\u0161im, – nusikvatojo v\u0117l vos baig\u0119s juoktis Jonas.<\/p>\n

– Jo, arba jei gr\u012f\u0161im. Gird\u0117jau ten vienam tokiam raudonam pisuare yra geras brotelis, – prid\u016briau a\u0161, irgi nusikvatodamas.<\/p>\n

Traukinys toliau art\u0117jo link Gaujos YYY miesto. O \u012fvairiausi\u0173 form\u0173 balti, pilki bei keli ry\u0161kesni\u0173 spalv\u0173 pastatai kilo \u012f vir\u0161\u0173, vidur \u0161i\u0173 m\u016bs\u0173 \u0160alies lauk\u0173.<\/p>\n

Ne taip senai j\u0173 visai nebuvo, ta\u010diau \u0161tai Babki\u0173 Karaliui u\u017esukus bizn\u012f su tualeto priemon\u0117mis, tai i\u0161kilo vos per kelis m\u0117nesius ir metus.<\/p>\n

Ne\u012fveikiama Gaujos tvirtov\u0117. Ir jokia kita Gauja ar netgi prakeiktas Didysis, sarkasti\u0161kai, Miestas mums nepasiprie\u0161ins. Babki\u0173 Karalius visk\u0105 \u010dia valdo.
\n* * *<\/p>\n

Raketa ilgai neu\u017etruko. Turb\u016bt d\u0117l jos mil\u017eini\u0161ko grei\u010dio. D\u0117l jos grei\u010dio ir kelion\u0117 nebuvo ilga, vos kelios minut\u0117s, ir jos metu vargiai k\u0105 gal\u0117jau padaryti ar net pra\u0161nek\u0117ti – buvau prispausta pagrei\u010dio prie kr\u0117sl\u0173.<\/p>\n

Prie\u0161 kelias akimirkas, o gal ir minutes, mes buvome pasiek\u0119 m\u016bs\u0173 skryd\u017eio turb\u016bt auk\u0161\u010diausi\u0105 ta\u0161k\u0105 bei pakil\u0119 auk\u0161tai vir\u0161 debes\u0173. Ka\u017ekur jau gerokai toliau nuo Miesto, kuriame atsibudau.<\/p>\n

O dabar Antonio mane nuskraidino ne\u017einia kur ir per pagrindinius laivo ekranus prie\u0161akyje ma\u010diau, kaip prie\u0161 mus artinasi \u017eem\u0117 ir ma\u017eas, ta\u010diau auk\u0161tas balt\u0173 pastat\u0173 miestelis.<\/p>\n

„Ka\u017ekokia tvirtov\u0117 gal?”<\/p>\n

– Tavo kraujo sl\u0117gis sul\u0117t\u0117jo! – tarstel\u0117jo Naoki, lyg a\u0161 b\u016b\u010diau klausus statistikos apie savo kraujo sl\u0117g\u012f, – Tu dar gyva?<\/p>\n

„Ai\u0161ku, kad, po velni\u0173, sul\u0117t\u0117jo! Taigi matai, kaip a\u0161 prispausta prie \u0161ios su\u0161iktos s\u0117dyn\u0117s!”<\/p>\n

Ta\u010diau a\u0161 tik \u017eioptel\u0117jau. Bet man dar ir kv\u0117puoti buvo sunku per t\u0105 spaudim\u0105.<\/p>\n

Miestas art\u0117jo link m\u016bs\u0173, o raketos priekis pakrypo \u017eemyn.<\/p>\n

„Pala… O kaip mes sustosime? Mes trenksim\u0117s? O DIEVE??”<\/p>\n

Kiek gal\u0117jau, pasisukau \u012f Antonio, ta\u010diau \u0161io nema\u010diau pro kr\u0117slo \u0161onus, galva buvo pernelyg giliai \u012f j\u012f \u012fgr\u016bsta.<\/p>\n

Ir tada net pati save nustebindama be galo greitai susitaikiau su savo likimu.<\/p>\n

„Na, jis gal\u0117jo mane nu\u017eudyti ir ne\u017eudydamas man\u0119s. Viskas, tikiuosi, turb\u016bt, pra\u0161au, o Dieve pra\u0161au, turb\u016bt, bus gerai. Galb\u016bt.”<\/p>\n

Laivo priekis kuo ar\u010diau miesto, tuo labiau krypo \u017eemyn. Ir rod\u0117si, kad mes skriejame tiesiai \u012f vieno mil\u017eini\u0161ko pastato vidur\u012f, ertm\u0119 jo viduryje.<\/p>\n

Mano mintis nebuvo klaidinga. Ir po akimirkos mes pli\u016bk\u0161tel\u0117jome \u012f ka\u017ekok\u012f \u017eali\u0105 skyst\u012f.<\/p>\n

Raketa akimirksniu sustojo! …O kartu su jos sustojimu, i\u0161 kr\u0117slo a\u0161 \u0161oviau priekin kartu su Akmeniu.<\/p>\n

Mano skrydis buvo trumpas ir gra\u017eus. Tiesiai \u012f kristalin\u0119 valdymo raketos panel\u0119, su visu savo veidu, apibintuotais \u0161onkauliais, apibrai\u017eyta ranka ir Akmeniu rankoje.<\/p>\n

Laivo valdymo panel\u0117 driokstel\u0117jo suskildama \u012f kelis \u0161imt\u0173 gabal\u0173, jos pavir\u0161i\u0173 i\u0161rai\u017eant kristalo taisyklingiems l\u016b\u017eiams.<\/p>\n

– O Dieve! – u\u017e man\u0119s su\u0161uko Antonio, – Tau viskas gerai?<\/p>\n

– Po velni\u0173! – nusikeik\u0117 ka\u017ekur nusiriden\u0119s Naoki, kur\u012f trumpo skryd\u017eio metu i\u0161 i\u0161g\u0105s\u010dio sp\u0117jau paleisti i\u0161 rank\u0173.<\/p>\n

„A. U.”<\/p>\n

– Auuuu\u010d\u010d\u010d\u010d, – sumykiau.<\/p>\n

Tada atsist\u016bmiau delnais nuo raketos kompiuterio ekrano, tapusio suskilusiom stiklin\u0117m grindimis. Kristalinio stiklo gabaliukai buvo suskil\u0119 lygiomis linijomis, kaip ir pridera kristalams. Ir \u012fsir\u0117\u017e\u0119 \u012f mano delnus. Ir ant j\u0173 liko mano kraujo.<\/p>\n

„Tek\u0161t.”<\/p>\n

Nuo mano kaktos nukrito kraujo la\u0161elis su kristaliniu gabaliuku.<\/p>\n

– Palauk, a\u0161 tuoj. – su\u0161uko Antonio ir i\u0161girdau j\u012f ka\u017ek\u0105 krap\u0161tantis u\u017e sav\u0119s. Turb\u016bt atsisegin\u0117jant\u012f savo s\u0117dyn\u0119, – Ai, palauk, ne, laivas taigi tuoj pasivers atgal.<\/p>\n

„Tuoj pasivers atgal?”<\/p>\n

Nesp\u0117jus n\u0117 k\u0105 padaryti, kaip Antonio sak\u0117, laivas taip ir padar\u0117. Ir su beveik tokiu pa\u010diu pagrei\u010diu, turb\u016bt pagautas skys\u010dio, pasviro ir pasivert\u0117 atgal ant savo dugno. A\u0161, ai\u0161ku, kritau atgal nuo vertikalaus v\u0117l tapusio ekrano u\u017epakaliu ant laivo grind\u0173. Smulk\u016bs kristalo gabaliukai skrido su manimi, o a\u0161 nusileidau u\u017epakaliu ant ka\u017ekokio kieto ir nepatogaus daikto.<\/p>\n

– Dieveeaaaah! – su\u0161ukau i\u0161 skausmo. Mane jau prad\u0117jo u\u017eknisti, – K\u0105 a\u0161 padariau, kad taip b\u016b\u010diau kankinama? Kod\u0117l v\u0117l mano…<\/p>\n

– \u0160ikna! – \u012fsiterp\u0117, nesp\u0117jus pabaigt, duslus Naoki balsas.<\/p>\n

– …\u0160ikna, – pabaigiau a\u0161.<\/p>\n

„O tu Dieve, tai D\u017eo!”<\/p>\n

Pasirodo ka\u017ekokio kosminio atsitiktinumo metu, Naoki ridenimasis per grindis ir mano skryd\u017eio trajektorija atbulomis nuo raketos valdymo centro sutapo.<\/p>\n

Skubiai pasiver\u010diau \u0161onan ir i\u0161traukiau D\u017eo i\u0161 apa\u010dios.<\/p>\n

– Dar geresn\u0117s vietos nesugalvojai, kur skristi, ar ne!? – suriko man pasipiktin\u0119s Akmuo, blyksteldamas m\u0117lynai.<\/p>\n

– Ei! – atr\u0117\u017eiau jam, – A\u0161 taigi ne\u017einojau, kur skrisiu, kaip a\u0161 gal\u0117jau pasisukti! Tu d\u017eiaukis, kad dar man ne po nugara palindai, nes dabar b\u016b\u010diau sp\u0117ju invalid\u0117 jau!<\/p>\n

– Oi, oi! – suburb\u0117 sarkasti\u0161kai D\u017eo, – Invalid\u0117 atsirado! O tai, kad mano vis\u0105 k\u016bn\u0105 sugr\u016bdai sau \u012f didel\u012f bjaur\u0173 ir smirdant\u012f savo u\u017epakal\u012f, tai nesvarbu, ar ne!?<\/p>\n

– Blemba, a\u0161 kartais taip tav\u0119s neken\u010diu! – surikau jam atgal, pamojuodama rankoje pirmyn ir atgal bei neapsispr\u0119sdama – mesti j\u012f per kambar\u012f ir galimai nety\u010dia sudau\u017eyti, ar tik pakratyt ir sukelt jam kok\u012f tai galvos skausm\u0105. Jei jis jau\u010di\u0105 j\u012f nuo kratymo ir v\u0117tymo.<\/p>\n

Antonio u\u017e man\u0119s netik\u0117tai prapliupo juoktis.<\/p>\n

– O tu \u017einai, jau bare buvai labai \u017eavi, kai kalb\u0117jaisi su savo ginklu. – i\u0161si\u0161iep\u0119s ir \u017ei\u016br\u0117damas \u012f mane jis atsikabin\u0117jo saugos dir\u017eus nuo savo kr\u0117slo. – Primeni tu mane, kai kadaise vaikyst\u0117je irgi tur\u0117jau \u012fsivaizduojam\u0105 draug\u0105 televizoriaus pultel\u012f. Geri laikai.<\/p>\n

Antonio atsistodamas v\u0117l nusikvatojo.<\/p>\n

„K\u0105? \u012esivaizduojam\u0105 draug\u0105? Kok\u012f dar? Naoki??”<\/p>\n

– K\u0105? – nieko nesuprasdama papur\u010diau galv\u0105, \u017evelgdama \u012f Antonio, – Kok\u012f \u012fsivaizduojam\u0105 draug\u0105?<\/p>\n

– Nagi tavo ginkl\u0105. – bakstel\u0117jo pir\u0161tu prieidamas ar\u010diau Antonio, – Koks sakei jo vardas?<\/p>\n

Antonio prit\u016bp\u0117 prie man\u0119s ir pir\u0161tais paliet\u0117 mano kakt\u0105. A\u0161 \u0161iek tiek atsitraukiau, bet leidau jam prisiliesti, kad ir k\u0105 jis nor\u0117jo pa\u017ei\u016br\u0117ti.<\/p>\n

– \u017dinai, – tar\u0117 Antonio, – tas kraujas n\u0117ra gerai.<\/p>\n

Pajutau, kaip kraujo srovel\u0117 l\u0117tai perb\u0117go kakt\u0105 ir la\u0161as nula\u0161\u0117jo ant mano d\u017eemperio. Pasilenkiau \u017eemyn pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f j\u012f, o paskui nukrito dar keliolika la\u0161\u0173.<\/p>\n

„\u0160\u016bdas.”<\/p>\n

– A\u0161 maniau, kad tu \u017einojai… – tyliai nut\u0119s\u0117 \u012fsiterpdamas Naoki.<\/p>\n

– Stokis, eime iki medicinos punkto tav\u0119s patikrinti. Tu gerokai susitrenkei, – i\u0161ties\u0117 man rank\u0105 Antonio, toliau ignoruodamas Naoki \u017eod\u017eius.<\/p>\n

A\u0161 pa\u017evelgiau \u012f Antonio rank\u0105 ir j\u0105 su\u0117miau sveikuoju delnu. Menkas skausmas perdieg\u0117 ka\u017ekoki\u0105 nauj\u0105 viet\u0105, sp\u0117ju, susitrenkt\u0105 krintant ant ekrano, bet a\u0161 tik stipriau sukandau dantis.<\/p>\n

Atsistojau ir \u0161iek tiek papur\u010diau galv\u0105. Galvos skausmo nejutau, bet kraujo la\u0161ai nesiliov\u0117 b\u0117g\u0119. Tada pasilenkiau, i\u0161k\u0119sdama v\u0117l besikartojant\u012f nugaros diegl\u012f, pa\u0117miau \u012f rank\u0105 Naoki ir atsistojau. Pajutau, kaip jis tuoj prilipo prie smulki\u0173 \u012fbr\u0117\u017eim\u0173 nuo stiklo ir kristaliuk\u0173 delne, turb\u016bt stabdydamas kraujavim\u0105 ir kartu besim\u0117gaudamas krauju. Pa\u017evelgiau \u012f j\u012f delne.<\/p>\n

„Nieko nesuprantu. K\u0105 jie du \u0161neka? Vienas vien\u0105, kitas kit\u0105…”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1078 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1122<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15538,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2496","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2496","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2496"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2496\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15538"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2496"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}