{"id":2488,"date":"2017-05-30T17:57:19","date_gmt":"2017-05-30T14:57:19","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2488"},"modified":"2021-07-21T12:29:00","modified_gmt":"2021-07-21T09:29:00","slug":"romanas-23","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-23\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (23)"},"content":{"rendered":"<p style=\"font-size: 0.8em;\">Dienos tikslas: <a style=\"border: none;\" href=\"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/issukis-365\/\">1026 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: <b>1035<\/b>.<\/p>\n<p>Akmuo v\u0117l ka\u017ek\u0105 sumurm\u0117jo i\u0161 kurpin\u0117s, taigi j\u012f alk\u016bne atbulomis paniuksavau, kad u\u017esi\u010diaupt\u0173.<\/p>\n<p>Pri\u0117jau prie vart\u0173. Prie ma\u017eo apvalaus stalelio tarp keli\u0173 tu\u0161\u010di\u0173 stal\u0173 s\u0117d\u0117jo du vyri\u0161kiai spalvota apranga ir gurk\u0161nojo ka\u017ek\u0105 i\u0161 ma\u017e\u0173 balt\u0173 porcelianini\u0173 puodeli\u0173. \u0160alia j\u0173 u\u017e sienos stov\u0117jo didelis juodas kristalinis automatonas, pana\u0161us \u012f Jok\u016bb\u0105, kur\u012f sutikau Arenos po\u017eemiuose. Tik \u0161is stov\u0117jo, o ne skland\u0117, ir nieko nedar\u0117.<\/p>\n<p>Vyrai nekreip\u0117 \u012f mane d\u0117mesio. Taigi nekreipiau \u012f juos daug d\u0117mesio ir a\u0161.<\/p>\n<p>Pra\u0117jusi juos pama\u010diau, kur atsid\u016briau. Prie\u0161ais mane atsiv\u0117r\u0117 dauba su ma\u017eais namukais, narvais ir kai kur narvuose besimatan\u010diais gyv\u016bnais.<\/p>\n<p>\u0160is sodas, kartu su dauba, buvo tiesiog mil\u017eini\u0161kas. Tol\u0117liau jame mat\u0117si pievel\u0117s, med\u017eiai&#8230; Ir tik jos kitame gale v\u0117l kilo \u0161laitas, o ant jo stov\u0117jo nesibaigianti nam\u0173, kaip jau ank\u0161\u010diau ma\u010diau Mieste, siena.<\/p>\n<p>&#8222;Ne, man \u010dia ne pakeliui.&#8221;<\/p>\n<p>Visgi nusprend\u017eiau \u012f sod\u0105 neiti, nes man nebuvo jokios prasm\u0117s ten eiti.<\/p>\n<p>&#8222;Geriau man reik\u0117t\u0173&#8230; Po perk\u016bnais, kur man keliauti?&#8221;<\/p>\n<p>Pastov\u0117jau akimirk\u0105 ir steb\u0117jau po sod\u0105 vaik\u0161tan\u010dius \u017emones bei narvuose kartais pasirodan\u010dius \u012fvairius gyv\u016bnus. Ka\u017ekokiame narve kaip tik \u0161\u0117r\u0117 didelius geltonus dry\u017euotus gyv\u016bnus, pana\u0161ius \u012f kates. Tik su didel\u0117mis iltimis.<\/p>\n<p>&#8222;Ne\u017einau, man reikia ka\u017ekur eiti. Nes stovint mane tikrai ras ta Miesto sargyba. Jei ji i\u0161ties pasirod\u0117.&#8221;<\/p>\n<p>Pa\u017evelgiau apsisukusi \u012f Gabriel\u0117s laboratorij\u0105. Neatrod\u0117, kad joje kas vykt\u0173. Ties\u0105 sakant &#8211; i\u0161vis nesimat\u0117 nei ka\u017eko ateinan\u010dio, nei i\u0161einan\u010dio. Visi\u0161ka tu\u0161tuma.<\/p>\n<p>&#8222;&#8230;Tai gali b\u016bti ka\u017eko negero \u017eenklas.&#8221;<\/p>\n<p>V\u0117l kelint\u0105 kart\u0105 apsisukau ir prad\u0117jau \u017eingsniuoti takeliu palei daubos kra\u0161t\u0105. Ne\u017einau, kur \u0117jau, bet \u0117jau. Pama\u017eu, \u017evalgydamasi aplinkui.<\/p>\n<p>D\u0117l viso pikto ranka susigrabaliojau d\u017eemperio kapi\u0161on\u0105 i\u0161 po kuprin\u0117s ir j\u012f u\u017esitempiau. Kad niekas man\u0119s nepa\u017eint\u0173 taip lengvai, jei man\u0119s jau, ar vis dar, ie\u0161ko.<\/p>\n<p>Pri\u0117jus kit\u0105 i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 zoologijos sodo daubos pro labai pana\u0161ius vartus pasukau pro juos. Vartai buvo beveik vienodi, o vir\u0161 \u0161i\u0173 irgi stov\u0117jo ka\u017ekokios skulpt\u016bros.<\/p>\n<p>&#8222;Turb\u016bt koki\u0173 gyv\u016bn\u0173.&#8221;<\/p>\n<p>Pra\u0117jusi vartus i\u0161\u0117jau \u012f&#8230; Tarp\u0105 tarp nam\u0173. Buvo sunku tai apib\u016bdinti &#8211; stov\u0117jau ant siauro \u0161aligatvio, besit\u0119sian\u010dio palei sien\u0105 ir vienoje vietoje u\u017edengto pla\u010dia stogine, ta\u010diau u\u017e \u0161aligatvio, u\u017e atitvertos tvorel\u0117s buvo gatv\u0117, nuleista apie metr\u0105 \u017eemiau, su per ja einan\u010diais simetri\u0161komis violetin\u0117mis \u0161iek tiek \u0161vie\u010dian\u010diomis ar nuo saul\u0117s atsispindin\u010diais juostomis. Kitoje gatv\u0117s pus\u0117je taip pat buvo tvorel\u0117, \u0161aligatvis ir nesibaigianti keliaauk\u0161\u010di\u0173 pastat\u0173 siena.<\/p>\n<p>Buvau ant \u0161aligatvio ne viena. Ir did\u017eioji dalis \u017emogyst\u0173 stoviniavo po stogine, \u012fbed\u0119 akis \u012f tu\u0161tum\u0105 arba \u0161vie\u010dian\u010dius kristalus rankose.<\/p>\n<p>&#8222;Jie ka\u017eko laukia?&#8221;<\/p>\n<p>Stov\u0117jau galvodama, ko imtis ir kur eiti. Ir taip pat galvodama, ko jie laukia. Ka\u017ekoks vienas jaunuolis kitame stogin\u0117s gale ka\u017ek\u0105 intensyviai ai\u0161kinosi su savo mergina arba drauge ir rod\u0117si, kad j\u0173 santykiai ne patys geriausi. Kitiems \u017emon\u0117ms be abejo tai ne itin patiko.<\/p>\n<p>Akmuo mano kuprin\u0117je ka\u017ek\u0105 sumurm\u0117jo, taigi v\u0117l papur\u010diau kuprin\u0119 ir jis u\u017etilo.<\/p>\n<p>&#8222;Tai&#8230; Kur man eiti?&#8221;<\/p>\n<p>&#8211; Ei, mam, \u017ei\u016br\u0117k! &#8211; visai \u0161alia man\u0119s sukliko ma\u017eas berniukas savo, akivaizdu, mamai, laikan\u010diai j\u012f u\u017e delno. Jis buvo aprengtas raudonu i\u0161p\u016bstu apsiaustu ir rankoje laik\u0117 ka\u017ekokio gyv\u016bno fig\u016br\u0117l\u0119, padaryt\u0105 i\u0161 akmens.<\/p>\n<p>Pa\u017evelgiau ten, kur rod\u0117 vaikis. I\u0161 tos \u0161aligatvio pus\u0117s link \u010dia art\u0117jo trejetas ar galb\u016bt daugiau kristalini\u0173 automaton\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f matyt\u0105 prie Sodo \u012f\u0117jimo. Tik \u0161ie tolumoje spind\u0117jo oran\u017eine \u0161viesa.<\/p>\n<p>&#8211; Tai sargyba! &#8211; entuziastingai su\u0161okin\u0117jo rodydamas mamai berniukas, &#8211; B\u016bm b\u016bm!<\/p>\n<p>&#8222;Sargyba? Miesto? Ta, kuri\u0105 min\u0117jo Gabriel\u0117??&#8221;<\/p>\n<p>Pajau\u010diau, kaip staiga, nors visai nebuvo v\u0117su, pasistojo kaklo plaukeliai. Arba galb\u016bt a\u0161 visa \u012fsitempiau, bet tik kakle tai pajau\u010diau.<\/p>\n<p>Apsi\u017evalgiau aplinkui &#8211; sargybiniai buvo dar tolokai ir jie link m\u016bs\u0173 jud\u0117jo laaabaai pama\u017eu, bet jie nesustojo. Ir jie greitai bus \u010dia, kur esu a\u0161.<\/p>\n<p>Rodos tur\u0117jau kelis pasirinkimus &#8211; gr\u012f\u017eti \u012f Zoologijos sod\u0105, kur galb\u016bt jau u\u017etverti visi i\u0161\u0117jimai, b\u0117gti \u012f kit\u0105 pus\u0119, nei art\u0117ja automatonai, ir ten prieiti ne\u017einia k\u0105&#8230; Arba&#8230; Na, nebent per\u0161okti tvorel\u0119, nu\u0161okti \u017eemyn, perb\u0117gti keli\u0105 ir, u\u017elipus vir\u0161un, ka\u017ekur nub\u0117gti.<\/p>\n<p>&#8222;Bet taip tikrai atkreip\u010diau d\u0117mes\u012f. Ne tik sargybos, bet ir vis\u0173 \u017emoni\u0173. Niekas kitas taip \u010dia nedaro&#8230;&#8221;<\/p>\n<p>Galvodama sugniau\u017eiau kum\u0161\u010dius ir pri\u0117jau prie tvorel\u0117s bei atsir\u0117miau \u012f j\u0105 rankomis. Nuleidau akis \u017eemyn.<\/p>\n<p>&#8222;&#8230;\u0160\u016bdas, taigi mano tvarstis ant rankos matosi. Kaip nepagalvojau?&#8221;<\/p>\n<p>Paleidau tur\u0117kl\u0105 ir paband\u017eiau pasitempti d\u017eemperio rankov\u0119, ta\u010diau \u0161i ilg\u0117t nepailg\u0117jo. Tada \u017evilgtel\u0117jau \u012f \u0161alia sav\u0119s esan\u010dius \u017emones ir nusprend\u017eiau geriau i\u0161vis nieko nedaryti ir rank\u0105 sl\u0117pti ki\u0161en\u0117je arba laikyti sugniau\u017eus, kad jos kuo ma\u017eiau matyt\u0173si.<\/p>\n<p>&#8222;Niekada negali b\u016bti per daug atsargus. A\u0161 juk vis dar nieko ne\u017einau nei kokiam mieste esu, nei kod\u0117l&#8230; I\u0161vis, kod\u0117l a\u0161 esu?&#8221;<\/p>\n<p>U\u017esimerkiau ir ne\u017eymiai papur\u010diau galv\u0105, i\u0161mesdama paskutin\u012f klausim\u0105 i\u0161 galvos. Ne laikas i\u0161vis klausimams &#8211; laikas veiksmams. Pa\u017evelgus tolyn, sargybiniai po truput\u012f art\u0117jo ir jau buvo at\u0117j\u0119 apie septintadal\u012f kelio.<\/p>\n<p>Gatv\u0117je esan\u010dios kristal\u0173 linijos nesiliov\u0117 \u0161vietusios, o \u017emon\u0117s nesiliov\u0117 stoviniav\u0119, \u0161neku\u010diav\u0119si ir matomai ka\u017eko lauk\u0119. Net pora kitoje stotel\u0117s pus\u0117je akivaizd\u017eiam keli\u0173 senu\u010di\u0173 d\u017eiaugsmui liov\u0117si kalb\u0117ti ir dabar tik stov\u0117jo tyl\u0117dami ir ne\u017ei\u016br\u0117dami vienas \u012f kit\u0105.<\/p>\n<p>Ka\u017ekoks keli\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 b\u016brelis atskrido, nusileido prie pat \u017emoni\u0173 koj\u0173 ir kaipmat pabaidytas berniuko pakilo auk\u0161tyn.<\/p>\n<p>&#8222;&#8230;Po velni\u0173, k\u0105 man daryti?&#8221;<\/p>\n<p>Pa\u017evelgiau \u012f miesto sargybinius. Jie vis dar art\u0117jo. Na, nelabai kur kitur jie ir negal\u0117jo gal\u0117jo eiti &#8211; tai buvo vienintelis kelias link m\u016bs\u0173.<\/p>\n<p>Minioje pasigirdo \u0161urmulys ir ka\u017ekur tol\u0117liau neai\u0161kus zvimbimas. Pasisukau. Ten link m\u016bs\u0173 kristalais nutiestais b\u0117giais art\u0117jo kelios metaliniai d\u0117\u017e\u0117s stiklin\u0117mis lankomis ir prikabintu dideliu violetiniu kristalu priekyje. \u017dmon\u0117s sujudo ir pri\u0117jo prie platformos kra\u0161to.<\/p>\n<p>&#8222;Kas \u010dia dabar?&#8221;<\/p>\n<p>* * *<\/p>\n<p>&#8211; Gile, tu lipsi su manimi, &#8211; netik\u0117tai i\u0161girdau vyri\u0161k\u0105 jaun\u0105 bals\u0105 sau \u012f aus\u012f, besteb\u0117dama pro \u0161al\u012f skriejan\u010dius vaizdus.<\/p>\n<p>&#8222;Ah! Tai man!?&#8221;<\/p>\n<p>Kr\u016bptel\u0117jau ir paband\u017eiau atsisukti, bet \u017emogus u\u017ed\u0117jo man rank\u0105 ant peties ir su\u0161nab\u017ed\u0117jo jau tyliau:<\/p>\n<p>&#8211; Nesijaudink, a\u0161 su tavimi, &#8211; pakartojo jis. Raides &#8222;u&#8221; jis tar\u0117 labai keistai ir kir\u010diuotai, tarytum kiekvien\u0105 j\u0173 bandyt\u0173 pabr\u0117\u017eti, o \u0161ios b\u016bt\u0173 jo m\u0117gstamiausios ar labai vertingos bals\u0117s.<\/p>\n<p>&#8211; Kas tu? &#8211; nesisukdama, bet akimis bandydama \u012f\u017evelgti bent kampel\u012f jo (ai\u0161ku nesimat\u0117), paklausiau. Pajutau, kaip ant sprando atsistojo plaukeliai ir visa \u012fsitempiau, tik\u0117damasi netik\u0117to sm\u016bgio ar d\u016brio \u012f nugar\u0105. Ir, sugniau\u017eusi rankas, puoliau kurpti plan\u0105, k\u0105 daryti dabar.<\/p>\n<p>Keli \u017emon\u0117s, kurie tryn\u0117si \u0161onais \u012f mane, akimirkai pasisuko \u012f mus, ta\u010diau po akimirkos jau v\u0117l \u012fbed\u0117 akis tiesiai \u012f tu\u0161tum\u0105 arba kristalus rankose.<\/p>\n<p>&#8222;Kas jis toks??&#8221;<\/p>\n<p>&#8211; Nekelk balso. A\u0161&#8230; &#8211; paslaptingai padar\u0117 pauz\u0117 vyras, &#8211; &#8230;Na, apie save papasakosiu i\u0161lipus, Gile.<\/p>\n<p>Akmuo ka\u017ek\u0105 kuprin\u0117je sumurm\u0117jo ir pirm\u0105 kart\u0105 pajutau, kad veltui a\u0161 jo negird\u017eiu i\u0161 tenai. Jo pagalba dabar b\u016bt\u0173 pad\u0117jusi.<\/p>\n<p>&#8211; Gile? &#8211; nieko nesuprasdama i\u0161p\u016b\u010diau akis ir pasukau galv\u0105 \u012f kit\u0105 pus\u0119. \u017dmon\u0117s u\u017e stiklin\u0117s pertvaros buvo pernelyg \u012fsmeig\u0119 akis \u012f savo kristalus, kad kreipt\u0173 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"font-size: 0.8em;\">Dienos tikslas: <a style=\"border: none;\" href=\"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/issukis-365\/\">1026 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: <b>1035<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15526,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2488","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2488","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2488"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2488\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15526"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2488"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2488"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2488"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}