{"id":2487,"date":"2017-05-29T17:57:16","date_gmt":"2017-05-29T14:57:16","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2487"},"modified":"2021-07-21T12:29:03","modified_gmt":"2021-07-21T09:29:03","slug":"romanas-22","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-22\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (22)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1016 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1063<\/b>.<\/p>\n

„Ar Gabriel\u0117 blefuoja? Ji atrodo \u0161iek tiek blefuojanti… Bet kas, jeigu ji rimtai tai sako? Kas, jeigu ji rimtai tokia durna ir man tai sako!?”<\/p>\n

„Ginklai, kaip D\u017eo? Taryba juos gamina ir po to naikina? Bet juk D\u017eo… Kaip \u017emogus. Kas ta taryba!?”<\/p>\n

„U\u017ekniso.”<\/p>\n

– Aaaaargh, u\u017esi\u010diaupkit j\u016bs abu! – u\u017esimerkusi su\u0161ukau. Ir, \u017evelgdama tiesiai Gabrielei \u012f akis, jai pagrasinau:<\/p>\n

– Ir \u0161\u012f kart\u0105 palieku tave gyv\u0105. Jeigu su\u017einosiu, kad tu taip pagausi dar vien\u0105 mergin\u0105 ir bandysi su ja daryti ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus… Tai bus tavo paskutin\u0117 diena esant gyvai. Ai\u0161ku?<\/p>\n

Gabriel\u0117 pasijudino, pasist\u016bm\u0117 iki sienos ir atsir\u0117mus \u012f j\u0105, tada \u0161iek tiek pak\u0117l\u0117 galv\u0105. Ir spjov\u0117 skrepl\u012f tiesiai ant sav\u0119s (turb\u016bt nety\u010dia) bei vos ne besity\u010diojant atsak\u0117:<\/p>\n

– Nesijaudink, pasistengsiu, kad nesu\u017einotum, – i\u0161si\u0161iep\u0117 ji klaikiai.<\/p>\n

– Hm. Man nepatinka tavo gerumas. Ji yra tarybos nar\u0117 ir privalo sumok\u0117ti u\u017e savo nuod\u0117mes, – rimtai pra\u0161neko Akmuo.<\/p>\n

– \u0160a. Ne \u0161\u012f kart\u0105. – tariau suspaudusi delne Akmen\u012f jam, – Kit\u0105 kart\u0105 gausi savo. Bet a\u0161 negaliu jos teisti.<\/p>\n

– V\u0117l \u0161nekiesi su savimi? – besity\u010diojan\u010diu balsu pakomentavo Gabriel\u0117.<\/p>\n

A\u0161 atsisukau \u012f j\u0105. Nuleidau rank\u0105 ir pri\u0117jau prie Gabriel\u0117s, gulin\u010dios ant grind\u0173.<\/p>\n

Tada u\u017esimojau koja… Ir spyriau i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 jai ka\u017ekur tarp \u0161onkauli\u0173 ir klubo.<\/p>\n

Gabriel\u0117 suklyk\u0117 ir pasirait\u0117 i\u0161 skausmo. Ta\u010diau to buvo negana. U\u017esimojau koja ir spyriau antr\u0105 kart\u0105. \u0160i pasirait\u0117 dar stipriau, susiimdama u\u017e \u0161ono. Jos keln\u0117se prad\u0117jo plisti didel\u0117 \u0161lapimo d\u0117m\u0117.<\/p>\n

„U\u017e ilg\u0105 lie\u017euv\u012f. Atsimink mane.”<\/p>\n

– Taip! Teisingai! – su\u0161uko Akmuo.<\/p>\n

Ta\u010diau j\u012f ignoravau ir daugiau Gabriel\u0117s nebelie\u010diau. Apsisukau ant kulno, paspyriau jos ginkl\u0105 \u012f kit\u0105 kambario gal\u0105 ir patraukiau iki dur\u0173.<\/p>\n

„Man reikt\u0173 ka\u017ekur pasid\u0117ti Akmen\u012f, kad jo kas nepamatyt\u0173 mieste… Arba \u0161iaip ka\u017ekur patogiau j\u012f \u012fsid\u0117ti.”<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau aplinkui. Ir pasteb\u0117jau ant grind\u0173 numest\u0105 t\u0105 pa\u010di\u0105 Gabriel\u0117s juod\u0105 kuprin\u0119, i\u0161 kurios ji buvo i\u0161kra\u010diusi kr\u016bv\u0105 visokio \u0161lam\u0161tos.<\/p>\n

Tada j\u0105 pak\u0117liau, kelis kartus dar papur\u010diau.<\/p>\n

– O neee, – sudejavo akmuo, – kam tu \u0161i\u0105 kuprin\u0119 imi?<\/p>\n

– Kam, kam, akivaizdu, – atsakiau atverdama kuprin\u0119 ir \u012fki\u0161dama Akmen\u012f vidun.<\/p>\n

– Bet \u010dia smirda! O Dieve kaip \u010dia smirda! Leisk bent jau tuomet u\u017emu\u0161ti t\u0105 Gabriel\u0119 ar kad ir kas ji tokia! Pasigail\u0117k! – tuoj verksmingai prad\u0117jo dejuoti Akmuo.<\/p>\n

– Pakent\u0117si, – atsakiau jam ir \u012fgr\u016bsdama vidun bei u\u017esegdama u\u017etrauktuk\u0105.<\/p>\n

I\u0161 vidaus pasigirdo dar kr\u016bvel\u0117 D\u017eo keiksm\u0173 ir komentar\u0173 apie smarv\u0119 bei kaip jis nori u\u017emu\u0161ti Gabriel\u0119, bet a\u0161 jau buvau nusprendusi. Visgi, kitos geresn\u0117s kuprin\u0117s aplinkui nema\u010diau, o negal\u0117jau tuoj i\u0161\u0117jus i\u0161 \u010dia, kad ir kur esu, tuojau patraukti \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f. Nors taip i\u0161traukti Ginkl\u0105 i\u0161 kuprin\u0117s bus sunku, bet geriau nei vaik\u0161\u010dioti su juo delne, kai jis toks mil\u017eini\u0161kas.<\/p>\n

U\u017esime\u010diau kuprin\u0119 ant peties ir pa\u017evelgiau \u012f Gabriel\u0119. \u0160i \u017evelg\u0117 piktai \u012f mane atgal i\u0161 kito kambario galo.<\/p>\n

„Apgail\u0117tina.”<\/p>\n

Tada apsisukau v\u0117l ant kulno ir atidarius metalines kambario duris tuojau i\u0161muilinau.<\/p>\n

„Jeigu sargyba tikrai art\u0117ja, ji jau turb\u016bt prie pat. Man reikia pasiskubinti!”<\/p>\n

* * *<\/p>\n

U\u017edariau u\u017e sav\u0119s Gabriel\u0117s biuro duris. A\u0161 buvau visi\u0161kai tu\u0161\u010dioje, tvarkingoje ir \u0161varioje biur\u0173 patalpoje su stiklin\u0117mis pertvaromis. Ir be man\u0119s \u010dia nebuvo, rodos, n\u0117 vieno \u017emogaus.<\/p>\n

„Jei b\u016bt\u0173 buv\u0119 – jau b\u016bt\u0173 at\u0117j\u0119 man besigrumiant su Gabriele.”<\/p>\n

Pasitryniau u\u017epakal\u012f, kuris dar vis labai ne\u017eymiai maud\u0117. Ir tada patraukiau ie\u0161kodama, kur i\u0161\u0117jimas – buvau net ne\u017einau kelintame pastato auk\u0161te. Gal kokiame \u0161e\u0161tame, jei visi jie tokio auk\u0161tumo, kaip \u0161is. \u0116jau koridoriumi.<\/p>\n

„Pala, kas ten buvo?”<\/p>\n

Greit atsisukau, \u017evelgdama ten, kur k\u0105 tik buvau pra\u0117jusi. Ir nesuklydau – tai buvo durys su pilku kvadratu su u\u017era\u0161u „i\u0161\u0117jimas” vir\u0161uje.<\/p>\n

„…Na, arba tai labai buki sp\u0105stai, arba ka\u017ekas \u0161io pastato gyventojus laiko idiotais.”<\/p>\n

G\u016b\u017etel\u0117jau pe\u010diais ir gr\u012f\u017eus atgal truktel\u0117jau duris. \u0160ios atsidar\u0117, o u\u017e j\u0173 buvo vos vienu kristalu per vidur\u012f vir\u0161uje ap\u0161viesti kvadratiniai laiptai \u017eemyn ir auk\u0161tyn. Padariau logi\u0161k\u0105 sprendim\u0105 ir patraukiau \u017eemyn.<\/p>\n

Vienas, du, trys, keturi, penki… \u0160e\u0161i – mintyse skai\u010diavau auk\u0161tus, kiek jau nusileidau. Ir ties \u0161e\u0161tuoju, pri\u0117jus prie dur\u0173 jas stumtel\u0117jau laukan.<\/p>\n

I\u0161\u0117jau \u012f v\u0117l tu\u0161\u010di\u0105 koridori\u0173, kuris nedaug skyr\u0117si nuo pirmojo. Tik \u0161iame jis pasibaig\u0117 stiklin\u0117mis durimis vedan\u010diomis i\u0161 pastato!<\/p>\n

„Tai yra tai, ko ir reik\u0117jo!”<\/p>\n

Pri\u0117jusi pa\u017evelgiau pro duris laukan. Jos ved\u0117 \u012f gra\u017e\u0173 \u017ealiai apsodint\u0105 kiem\u0105, kelis gr\u012fstus akmenimis takelius ir didelius vartus, u\u017e kuri\u0173 mat\u0117si keli pastatai ir stoviniuojantys \u017emon\u0117s. Ka\u017ekur tolumoje kilo pastat\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s, ta\u010diau rod\u0117si, kad tiesiai u\u017e vart\u0173 buvo dauba.<\/p>\n

Stumtel\u0117jusi atv\u0117riau stiklines duris ir mane kaip mat u\u017eliejo saul\u0117s \u0161viesa, \u0161iluma ir tylus miesto \u0161urmulys bei ka\u017ekoki\u0173 gyv\u016bn\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 garsai. Ka\u017ekokia raudonu kostium\u0117liu apsivilkusi senyvo am\u017eiaus moteris, pasirodo, r\u016bk\u0117 prie pat \u012f\u0117jimo, o a\u0161 jos nepasteb\u0117jau \u017ei\u016br\u0117dama.<\/p>\n

Ji pa\u017evelg\u0117 \u012f mane nelabai besigilinan\u010diu \u017evilgsniu, kelis kartus v\u0117l patrauk\u0117 savo smilkstan\u010dio kristalo ir pasim\u0117gaudama i\u0161p\u016bt\u0117 d\u016bm\u0173 kamuolius \u012f or\u0105.<\/p>\n

„Rodos jai a\u0161 visai ner\u016bpiu. Reikia pasijudinti, kol nesuk\u0117liau \u012ftarimo.”<\/p>\n

I\u0161\u0117jusi \u012f lauk\u0105 u\u017ev\u0117riau u\u017e sav\u0119s duris ir pasitaisiusi kuprin\u0119, i\u0161 kurios v\u0117l pasigirdo Akmens murmesys, nulipau laipteliais \u017eemyn ne\u017evelgdama \u012f moter\u012f.<\/p>\n

„Ar a\u0161 keistai atrodau? Ar keistai einu? Kod\u0117l mano kojos taip juda? Ar jai nesukelsiu \u012ftarimo?”<\/p>\n

Nuleidusi akis d\u0117btel\u0117jau \u012f \u017eem\u0119, tada lyg tarp kitko \u017evilgtel\u0117jau \u012f pastato, i\u0161 kurio i\u0161\u0117jau vir\u0161\u0173 ir toliau stengiausi i\u0161laikyti visai nesir\u016bpinan\u010di\u0105 i\u0161vaizd\u0105.<\/p>\n

„\u0160is pastatas… Ar tai narvas?”<\/p>\n

Nelabai supratau \u017evelgdama i\u0161 tokio kampo dar b\u016bdama prie pat jo, bet jis kuo toliau einant, tuo pana\u0161\u0117jo \u012f didel\u012f, didel\u012f metalin\u012f narv\u0105. Tok\u012f efekt\u0105 sudar\u0117 jo metalu dengtos sienos ir stikliniai, per vis\u0105 sta\u010diakampio pastato auk\u0161t\u012f einantys langai.<\/p>\n

Visgi, nusisukau \u012f keli\u0105 prie\u0161ais save ir toliau \u0117jau tolyn. Moteris turb\u016bt \u012f mane neatkreip\u0117 d\u0117mesio, nes u\u017e sav\u0119s nieko negird\u0117jau – nei \u0161aukian\u010dio, nei kur einan\u010dio.<\/p>\n

Art\u0117jau prie dideli\u0173 m\u016brini\u0173 vart\u0173 atitinkamai didel\u0117je sienoje, papuo\u0161toje ka\u017ekokiomis skulpt\u016bromis.<\/p>\n

Ir dar\u0117si ai\u0161ku, kad pro juos pra\u0117jus pateksiu \u012f ka\u017ekok\u012f park\u0105. U\u017e vart\u0173 buvo ma\u017ea aik\u0161tel\u0117, kurioje prie keli\u0173 staliuk\u0173 po pav\u0117sin\u0117s stogeliu stov\u0117jo ir \u0161neku\u010diavosi keli \u017emon\u0117s, o u\u017e jos – kelias \u017eemyn daubon.<\/p>\n

I\u0161 daubos kilo med\u017ei\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s, keli nam\u0173 stogai… Ir…<\/p>\n

„Kas \u010dia per smarv\u0117?”<\/p>\n

…Tai dvok\u0117 gyv\u016bnais ir, ties\u0105 sakant – visai kaip Gabriel\u0117s kuprin\u0117 ar jos tarpukojis, t\u0105 akimirk\u0105, kai ji ant man\u0119s s\u0117d\u0117jo.<\/p>\n

„Pala, ji min\u0117jo institut\u0105 prie zoologijos sodo…”<\/p>\n

Sustojau ir atsisukau atgal \u012f pastat\u0105, i\u0161 kurio i\u0161\u0117jau. Jis tikrai buvo mil\u017eini\u0161ko narvo formos, vir\u0161uje kildamas smailyn \u012f kupolo form\u0105, o vir\u0161 jo buvo matyti didelis, sp\u0117ju dekoratyvinis, kabliukas.<\/p>\n

Tada apsisukau atgal \u012f vartus.<\/p>\n

„Aha. Ai\u0161ku. Zoologijos sodas.”<\/p>\n

Tapo akivaizdu, kad gyv\u016bn\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 garsai, \u017emoni\u0173 \u0161urmulys ir ta smarv\u0117 ka\u017ekaip susijusi. O didelis narvas turb\u016bt ir ne taip keistai atrodyt gal\u0117t\u0173, \u017einant, prie ko jis stovi. Be abejo jis vis tiek atrod\u0117 velni\u0161kai keistai ir baugiai, kildamas auk\u0161tyn ir turb\u016bt kitoje pus\u0117je jo vakarais palikdamas ilg\u0105 baug\u0173 \u0161e\u0161\u0117l\u012f, bet bent jau id\u0117ja logi\u0161ka.<\/p>\n

– Originalu, – pati sau garsiai pakomentavau.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1016 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1063<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15524,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2487","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2487","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2487"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2487\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2487"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2487"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2487"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}