{"id":2485,"date":"2017-05-31T17:57:21","date_gmt":"2017-05-31T14:57:21","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2485"},"modified":"2021-07-21T12:28:58","modified_gmt":"2021-07-21T09:28:58","slug":"romanas-24","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-24\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (24)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1036 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1098<\/b>.<\/p>\n

Vyras atsikv\u0117p\u0117 arba tyliai u\u017e man\u0119s atsiduso.<\/p>\n

– Paai\u0161kinsiu v\u0117liau. Ta\u010diau kai atsidarys durys, eisi su manimi, – rimtai patvirtino jis.<\/p>\n

„K\u0105?”<\/p>\n

Ta\u010diau mano mintis i\u0161bla\u0161k\u0117 v\u0117l sustoti bandantis tramvajus. Jis sustojo prie\u0161ais ka\u017ekoki\u0105 apstatyt\u0105, \u0161e\u0161\u0117lyje skendin\u010di\u0105 aik\u0161t\u0119 su \u017emon\u0117mis ir ka\u017ekokia skulpt\u016bra viduryje. Tada durys v\u0117l atsidar\u0117 ir \u0161\u012f kart\u0105 laukan pasipyl\u0117 beveik visi viduje buv\u0119 \u017emon\u0117s.<\/p>\n

Vyras u\u017e man\u0119s vos akimirkai pagrieb\u0117 mano alk\u016bn\u0119 ir eidamas pro \u0161al\u012f timptel\u0117jo.<\/p>\n

– Eime, – tarstel\u0117jo jis.<\/p>\n

Minia u\u017e man\u0119s mane st\u016bm\u0117 priekin, taigi likti tarpduryje b\u016bt buv\u0119 keista. \u017dingtel\u0117jau kelis \u017eingsnius ir i\u0161lipau ant akmenimis gr\u012fsto aik\u0161t\u0117s pagrindo.<\/p>\n

Mane u\u017ekalbin\u0119s vyras neatsisuko, o l\u0117tai \u0117jo tolyn. Jis buvo apsireng\u0119s tvarking\u0105 juod\u0105 kostium\u0105 ir apsikirp\u0119s e\u017eiuku. Vyras man mostel\u0117jo neatsisukdamas.<\/p>\n

„Eee…”<\/p>\n

Akmuo i\u0161 kurpin\u0117s v\u0117l ka\u017ek\u0105 sumurm\u0117jo.<\/p>\n

„Velniop…”<\/p>\n

Eidama paskui l\u0117tai einant\u012f ir matomai man\u0119s laukiant\u012f vyr\u0105, apsi\u017evalgiau aplinkui. Rodos nieko \u012ftartino nebuvo ir nema\u010diau. Nei sargybos, nei mane stebin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Taigi nusime\u010diau nuo peties kuprin\u0119 ir prasegus j\u0105 i\u0161traukiau vis\u0105 pajuodavus\u012f Akmen\u012f.<\/p>\n

– Po velni\u0173, k\u016btv\u0117la, ar taip gra\u017eu!? – kaipmat suburbuliavo jis, – A\u0161 taigi tavo draugas, o tu \u0117mei ir nugr\u016bdai \u012f t\u0105 kuprin\u0119. Joje smirda ka\u017ekokiomis arklio subin\u0117mis ir tunu vienu metu! Fuuuiii! Ir baik tu–<\/p>\n

– \u0160a! – su\u0161ukau a\u0161 jam, pagriebus j\u012f \u012f subintuot\u0105 rank\u0105.<\/p>\n

Akmuo staiga nutilo vidur \u017eod\u017ei\u0173, man j\u012f pakra\u010dius rankoje.<\/p>\n

– O kur mes? – kaipmat pakeit\u0117 plok\u0161tel\u0119 ir dabar jau daug ramiau bei susidom\u0117jusiu balsu paklaus\u0117 Naoki.<\/p>\n

– Papasakosiu v\u0117liau tau, D\u017eo, – ramiai jam tariau toliau eidama ir sekdama paskui vis dar tolyn per aik\u0161t\u0119 einant\u012f, stovin\u010dius \u017emones apeinant\u012f ir net neatsisukant\u012f bet man pamojuojant\u012f vyr\u0105.<\/p>\n

– Naoki Goro Ti\u0161i… – tuoj v\u0117l \u012fprastai i\u0161kilmingai greitakalbe prad\u0117jo pilti Akmuo, ta\u010diau a\u0161 jo jau nesiklausiau ir, bandydama i\u0161vengti skersai kelio einan\u010di\u0173 pulkelio mergin\u0173, \u017evelgiau priekin.<\/p>\n

„Kaip jis i\u0161vis \u017eino, kad mes paskui j\u012f einame? …Ar, tai yra, a\u0161 paskui j\u012f einu?”<\/p>\n

U\u017esisegiau tu\u0161\u010di\u0105 kuprin\u0119 ir v\u0117l j\u0105 u\u017esime\u010diau ant pe\u010di\u0173. Dabar jau niekas j\u0173 nebespaud\u0117 ir ka\u017ekaip net pasidar\u0117 daug lengviau ir maloniau, nejau\u010diant skausmo nugaroje ar pe\u010diuose. Galima gyventi.<\/p>\n

– Kaip tu atsid\u016brei prie pat miesto stoties, centre? Pasiklydai? – pusiau sarkasti\u0161kai, pusiau nustebusiu balsu paklaus\u0117 Akmuo, dabar jau v\u0117l keisdamas spalv\u0105 ir gr\u012f\u017edamas prie savo \u012fprasto raudonai \u017ealio mi\u0161inio spalv\u0173.<\/p>\n

„Miesto stoties?”<\/p>\n

\u017dvilgtel\u0117jau sau u\u017e nugaros. U\u017e dabar jau tu\u0161\u010dios tramvajaus linijos mat\u0117si dar kelios b\u0117gi\u0173 juostos su platformomis, o u\u017e j\u0173 stov\u0117jo mil\u017eini\u0161kas keliolikos auk\u0161t\u0173 baltas m\u016bro ir stiklo pastatas su u\u017era\u0161u „Did\u017eiojo Miesto Stotis” per vidur\u012f.<\/p>\n

„A. Tai paai\u0161kina. Jo. …Ir \u0161tai, kas \u010dia aik\u0161t\u0117je u\u017estoja saul\u0119 ir met\u0105 ant visko \u0161\u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 \u0161e\u0161\u0117l\u012f.”<\/p>\n

– Aaa… Ilga istorija, – nut\u0119siau atsisukdama v\u0117l pirmyn ir ie\u0161kodama vyro galvos ar rankos. Tad pasteb\u0117jus j\u012f tol\u0117liau – jis taip ir nepristabd\u0117 tempo – paspartinau \u017eingsn\u012f bandydama j\u012f pasivyti ir nepamesti i\u0161 aki\u0173.<\/p>\n

„Palauk, o kod\u0117l a\u0161 i\u0161vis paskui j\u012f einu?”<\/p>\n

– Tu ka\u017ek\u0105 seki? – velni\u0161kai taikliai ir \u012f\u017evalgiai paklaus\u0117 Naoki.<\/p>\n

– Seku… – galvodama, kod\u0117l tai darau, ir stengdamasi nepamesti vyro i\u0161 aki\u0173 sumurm\u0117jau.<\/p>\n

Vyras sustojo prie vieno pastato paradini\u0173 dur\u0173 vis dar atsuk\u0119s man nugar\u0105. Tada pamojo ranka, kad turb\u016bt atei\u010diau artyn ir \u017eeng\u0119s laipteliu \u017eemyn atv\u0117r\u0117 pastato storas duris bei \u012f\u0117jo vidun. Durims u\u017esidarant sp\u0117jau pamatyti geltonai ap\u0161viest\u0105 vid\u0173 ir dal\u012f vyro veido profiliu. Tik detali\u0173 ne\u012f\u017evelgiau.<\/p>\n

Sustojau likus keliolikai \u017eingsni\u0173 iki dur\u0173. Pa\u017evelgiau ten, kur \u0117jo vyras. Pastato pirmame auk\u0161te buvo i\u0161kabintas m\u0117lyna ir ro\u017eine spalva blyksintis „D\u017eentelmen\u0173 klubas Sukry\u017eiuotos lazdel\u0117s”, o u\u017e raudon\u0173 sunki\u0173 u\u017euolaid\u0173 viduje pro langus mat\u0117si staliukai ir s\u0117dintys \u017emon\u0117s.<\/p>\n

„Sukry\u017eiuotos lazdel\u0117s… \u010cia koks mag\u0173 klubas?\u00a0 Gal… Eee, kad ir koks jos vardas jau, min\u0117jo magij\u0105…”<\/p>\n

– Tu j\u012f pa\u017e\u012fsti, k\u016btv\u0117la? – paklaus\u0117 Akmuo su\u0161ildydamas mano deln\u0105.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f deln\u0105 su Akmeniu. Net nemaniau, kad jis gali keisti savo temperat\u016br\u0105 ir \u0161ilti. Arba ank\u0161\u010diau to niekada nepasteb\u0117jau…<\/p>\n

– Eee, – pasitryniau kakl\u0105 laisva ranka ir pir\u0161tais perb\u0117gau savo plaukus. \u0160ie nebuvo susiv\u0117l\u0119, – Ne. Prie\u0161 man tave, ehm, i\u0161traukiant i\u0161 kuprin\u0117s, jis man pasak\u0117 i\u0161lipti…<\/p>\n

Ir nutilau supratusi savo veiksm\u0173 kvailum\u0105.<\/p>\n

„Kod\u0117l a\u0161 i\u0161vis i\u0161lipau? Jis gi net ne\u017evelg\u0117 \u012f mane ir a\u0161 b\u016b\u010diau gal\u0117jusi laisvai kur pab\u0117gti…”<\/p>\n

Ta\u010diau b\u0117gti nesinor\u0117jo ir a\u0161 ka\u017ekod\u0117l to nepadariau. Dar vis nesupratau kod\u0117l. Gi gal\u0117jau, ta\u010diau nepadariau.<\/p>\n

– …Tu i\u0161lipai tod\u0117l, kad jis papras\u010diausiai tau PASAK\u0116 i\u0161lipti? – po pauz\u0117s nusteb\u0119s sublyks\u0117jo Akmuo. Jis, rod\u0117s, atv\u0117so.<\/p>\n

– A\u0161… – nut\u0119siau, – …Aha…<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau \u012f aplinkui vaik\u0161tan\u010dius \u017emones. Prie vieno aik\u0161t\u0117s kra\u0161to ka\u017ekoks vienas blondinas ilgais plaukais grojo gitara ir dainavo balalaikas. Miniai buvo \u012f tai nusispjaut.<\/p>\n

„Kod\u0117l a\u0161 jau\u010diuosi taip g\u0117dingai? Nesuprantu.”<\/p>\n

– K\u016btv\u0117la, pra\u0161au neki\u0161k man\u0119s daugiau \u012f kuprin\u0119, – rimtai pratar\u0117 Akmuo. Rod\u0117s, kad jis tikrai nenor\u0117jo \u012f j\u0105 gr\u012f\u017eti.<\/p>\n

– Gerai… – nudelbus akis pasakiau. A\u0161 rimtai prad\u0117jau jaustis g\u0117dingai, nes taigi b\u0117gu nuo ka\u017ekoki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie nori pra\u017eudyti, o paklausiau ka\u017ekokio vyro, kuris net neparod\u0117 veido. Ir nu\u0117jo neatsisukdamas ir tik mojuodamas \u012f ka\u017ekok\u012f prakeikt\u0105 Sukry\u017eiuot\u0173 lazdeli\u0173 klub\u0105.<\/p>\n

– Na, na, viskas bus gerai, – raminan\u010diai sumurk\u0117 Akmuo, nu\u0161vito labiau raudonai ir v\u0117l pajutau \u0161ilum\u0105 delne.<\/p>\n

A\u0161 \u0161yptel\u0117jau, pak\u0117liau v\u0117l akis ir apsi\u017evalgiau aplinkui. Rodos niekas \u012f mano Akmen\u012f neatkreip\u0117 d\u0117mesio. Ar \u012f tai, kad kalbuosi su Akmeniu, esan\u010diu mano rankoje.<\/p>\n

„Bet k\u0105 dabar daryti…?”<\/p>\n

Pa\u017evelgiau v\u0117l pro Sukry\u017eiuot\u0173 lazdeli\u0173 langus ir \u012f dideles medines duris. Tada sugniau\u017eiau rankoje tvir\u010diau Akmen\u012f. \u0160iek tiek pasitempiau \u017eemyn kuprin\u0119, kad \u0161i netrukdyt\u0173, ir pasitaisiau d\u017eemperio gobtuv\u0105.<\/p>\n

– A\u0161 einu, – tariau Akmeniui. Tada prid\u016briau pasitikslindama:<\/p>\n

– Tu juk man pad\u0117si, tiesa?<\/p>\n

Akmuo blykstel\u0117jo rausvai.<\/p>\n

– Jei duosi kraujo, be abejo, – sarkasti\u0161kai atsak\u0117 jis.<\/p>\n

„Ai taip, kraujas. \u0160\u016bdas.”<\/p>\n

Sukandau dantis. Visai nesinor\u0117jo jo dar duoti Akmeniui. Bet jeigu ne jis – a\u0161 ne\u017einau ar b\u016b\u010diau i\u0161silaisvinusi i\u0161 Gabriel\u0117s gniau\u017et\u0173. O ir jo gali prireikti \u0161iame neai\u0161kiame klube…<\/p>\n

– Tik jeigu prireiks kovoti, gerai? – pasitariau su Akmeniu.<\/p>\n

Naoki nusijuok\u0117.<\/p>\n

– Be abejo, tik tuomet. Labai pasitiki manimi, ar ne? – sarkazmo gaidel\u0117 vis dar nedingo i\u0161 jo balso.<\/p>\n

– Taip, nepasitikiu, – visai rimtai, \u017evalgydamasi aplinkui, atsakiau jam.<\/p>\n

Man nebuvo visai jokios prie\u017easties pasitik\u0117ti \u0161iuo Akmeniu. Kas jis toks? Kas TAI toks? Per daiktas? \u017dmogus? Mano klausim\u0173 kalnas vis did\u0117jo, o vis daugiau apie j\u012f nesupratau… Ir i\u0161vis, ar jis ginklas? Kas \u010dia per ginklas – supras\u010diau kard\u0105, lazd\u0105, skyd\u0105, \u0161autuv\u0105 ar automatin\u0119 patrank\u0105… Bet tai? Besisukantis Akmuo su virvele?<\/p>\n

„A\u0161 privalau j\u012f viso to i\u0161kamantin\u0117ti. Bet dabar n\u0117ra laiko… O jei dar, be to vyro, kas mane stebi…”<\/p>\n

Sukandusi dantis, stengdamasi nepakelti savo gobtuvo pernelyg auk\u0161tai, pri\u0117jau ar\u010diau kelet\u0105 \u017eingsni\u0173 link grupel\u0117s stov\u0117jusi\u0173 ir ka\u017ek\u0105 plep\u0117jusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir apsi\u017evalgiau aplinkui \u012f pastatus. \u017dmon\u0117s nieko nesak\u0117 man, nes visi susitelk\u0119 spoksojo \u012f ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f \u017eem\u0117lap\u012f ar laikra\u0161t\u012f, laikom\u0105 rankose.<\/p>\n

Languose ir ant sien\u0173 nesimat\u0117 joki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 mane steb\u0117ti. Tik aplinkui ant sien\u0173 atbrail\u0173 tup\u0117jo \u012fvair\u016bs rubuiliai pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n

– Na… Hm. Ai\u0161ku, – li\u016bdnai po pauz\u0117s tyliai atsak\u0117 D\u017eo.<\/p>\n

– Ei! – i\u0161sigandusi staiga puoliau sakyti Akmeniui, – Bet a\u0161 u\u017etat pasitikiu tavimi kovojant! Ne\u017einau kaip tu tai padarai, bet tai padarai!<\/p>\n

Akmuo nusi\u017eveng\u0117 arkli\u0161ku juoku, o a\u0161 irgi \u0161yptel\u0117jau.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1036 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1098<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15528,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2485","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2485"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2485\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15528"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}