{"id":2483,"date":"2017-06-02T17:57:27","date_gmt":"2017-06-02T14:57:27","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2483"},"modified":"2021-07-21T12:28:54","modified_gmt":"2021-07-21T09:28:54","slug":"romanas-26","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-26\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (26)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1057 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1082<\/b>.<\/p>\n

Antonio ramiai pa\u017evelg\u0117 \u012f Akmen\u012f. Tada man \u012f akis, kilstel\u0117damas antak\u012f. Tada, lyg k\u0105 prisimin\u0119s, tar\u0117:<\/p>\n

– Ai taip!… Aha… – persibrauk\u0117 savo trumpus plaukus jis.<\/p>\n

„???”<\/p>\n

– Tau yra ko mokytis, – prat\u0119s\u0117 jis li\u016bdnai \u0161yptel\u0117damas, man dar nesp\u0117ju paklausi, k\u0105 tai tur\u0117jo reik\u0161ti. – bet geriau pakalb\u0117kime apie svarbesnius dalykus.<\/p>\n

„???”<\/p>\n

– Ehm, – tyliai murmtel\u0117jau, nesuprasdama, ko tik\u0117tis ir ko laukti.<\/p>\n

– K\u0105 tu prisimeni, Gile? – krimstel\u0117j\u0119s l\u016bp\u0105 rimtai paklaus\u0117 Antonio.<\/p>\n

„Gil\u0117?”<\/p>\n

– Ee… Gile? – nesuprasdama paklausiau atgalios. \u017dinojau, kad atsakymo neduodu, bet velniai – \u010dia a\u0161 daugiau tur\u0117jau klausim\u0173 nei jis. Ir man rod\u0117si, kad \u0161\u012f \u017eod\u012f gird\u017eiu jau ne pirm\u0105 kart\u0105.<\/p>\n

– Gil\u0117. Taip, tai tavo vardas. – tar\u0117 Antonio linktel\u0117damas. – Neprisimeni to?<\/p>\n

– O dieve! \u0160i\u0161ka! – prapliupo staiga juoktis Naoki, o a\u0161 \u012f j\u012f pa\u017evelgiau tas kelias sekundes, o tada sukandau dantis ir spjovus v\u0117l atsisukau \u012f Antonio.<\/p>\n

„Kvailas Naoki. Tikras idiotas. …Bet pala, mano vardas Gil\u0117? K\u0105 jis rei\u0161kia??”<\/p>\n

Pa\u017evelgiau v\u0117l \u012f Antonio akis ir papur\u010diau galv\u0105.<\/p>\n

– Ne, – trumpai su\u0161nab\u017ed\u0117jau, vis dar purtydama j\u0105.<\/p>\n

– Maniau jau tai \u017einosi. Tu mieste suk\u0117lei nemenk\u0105 suirut\u0119. Ar bent tave d\u0117l visko Taryba apkaltino, – g\u016b\u017etel\u0117jo vis dar prikand\u0119s l\u016bp\u0105 Antonio.<\/p>\n

„Taryba?”<\/p>\n

– Taryba?? –\u00a0 tuoj besiliov\u0119s kvatoti sukluso Naoki.<\/p>\n

– Taryba? Kokia dar Taryba? – i\u0161p\u016b\u010diau akis \u012f Antonio.<\/p>\n

Pajutau akies kra\u0161tu, kaip keli ar\u010diausiai s\u0117d\u0117j\u0119 vyrai atsisuko \u012f mane. Ta\u010diau Antonio beveik nepastebimai i\u0161k\u0117lus pir\u0161t\u0105 jie tuoj susi\u017evalg\u0117 viens \u012f kit\u0105 ir i\u0161 l\u0117to v\u0117l prad\u0117jo akimirkai nutr\u016bkus\u012f pokalb\u012f.<\/p>\n

– Eh. – atsiduso Antonio, – Ilga istorija, bet tai tie patys, kurie tave \u012fgr\u016bdo po ta pa\u010dia Arena, kuri vakar i\u0161sprogo su trenksmu. U\u017etrukau, kol tave radau mieste po to.<\/p>\n

„Pala, kas tas Antonio?”<\/p>\n

– Tu man\u0119s ie\u0161kojai? Kas tu? – netik\u0117dama paklausiau ir v\u0117l gr\u0105\u017eindama rank\u0105 ant Akmens.<\/p>\n

Antonio pa\u017evelg\u0117 man \u012f akis, tada patyl\u0117jo akimirk\u0105 ir pasitryn\u0117 ma\u017e\u0105 m\u0117lyn\u0105 kristaliuk\u0105 sau ant kaklo.<\/p>\n

– A\u0161 esu Antonio, argi jau nesakiau? A\u0161 esu Antonio, tu esi Gil\u0117 ir tu mane ank\u0161\u010diau pa\u017einojai.<\/p>\n

– Aha… – jau prad\u0117jau galvoti nauj\u0105 klausim\u0105.<\/p>\n

– Palauk, nepertraukin\u0117k. – surimt\u0117j\u0119s i\u0161k\u0117l\u0117 pir\u0161t\u0105 Antonio ir nusisuk\u0119s \u0161liurptel\u0117jo bjauriai dar \u0161iek tiek g\u0117rimo i\u0161 savo puodelio. Puodelis rodos niekaip nesibaig\u0117. – A\u0161 tau papasakosiu visk\u0105 i\u0161 karto, gerai? Kad b\u016bt\u0173 trumpiau?<\/p>\n

„Na okei…”<\/p>\n

G\u016b\u017etel\u0117jau pe\u010diais ir linktel\u0117jau. Visgi tiek to, k\u0105 pasakys – tegu t\u0119sia. A\u0161 klausau.<\/p>\n

– Taigi \u0161tai, mes esame pa\u017e\u012fstami. A\u0161 esu i\u0161 vienos tokios gaujos, – tyliau tar\u0117 jis paskutin\u012f \u017eod\u012f, – ir tu kadaise buvai m\u016bs\u0173 nar\u0117. Na, arba esi dabar. Prie\u0161 kiek laiko tave pagrob\u0117 m\u016bs\u0173 i\u0161vykos metu Miesto Taryba, i\u0161lupo tavo atmint\u012f ir tave \u012fmet\u0117 Arenos po\u017eemiuos, kad pab\u016btum pramoga Miesto populiacijai.<\/p>\n

– Hm, – sumyk\u0117 Akmuo, ta\u010diau daugiau nieko nesak\u0117.<\/p>\n

„Taryba? Kod\u0117l mane??”<\/p>\n

– O… Kod\u0117l? – prasi\u017eiojau.<\/p>\n

– Palauk, sakau nepertraukin\u0117k, – i\u0161k\u0117l\u0119s pir\u0161t\u0105 u\u017etild\u0117 mane Antonio, – tu buvai viena naudingiausi\u0173 m\u016bs\u0173… Gaujos… Nari\u0173. Tu tur\u0117jai ne\u012fkainojam\u0173 \u017eini\u0173 apie pad\u0117ti viduje Miesto Suknel\u0117s. Ir, ai\u0161ku, tavo \u017einias nor\u0117jo pasisavinti. Jas i\u0161lupo.<\/p>\n

„Miesto ko tokio??”<\/p>\n

– Suknel\u0117s? – nei\u0161kentus greit paklausiau.<\/p>\n

Antonio v\u0117l i\u0161k\u0117l\u0117 pir\u0161t\u0105 nutais\u0119s pikt\u0105 veid\u0105, ta\u010diau prasi\u017eioj\u0119s nesp\u0117jo nieko pasakyti. U\u017e man\u0119s pasigirdo kurtinantis sprogimas ir oro banga perliejo mane i\u0161 nugaros.<\/p>\n

– Aaah! – suklykiau. Keli vyrai kartu su manimi, saksofonininkas tuojau nutilo ant nebaigtos natos, o Antonio tuoj nu\u0161oko nuo baro ked\u0117s ir i\u0161p\u016bt\u0119s akis pa\u017evelg\u0117 u\u017e man\u0119s ir ka\u017ekur link lang\u0173.<\/p>\n

A\u0161 tuoj nu\u0161okau paskui nuo ked\u0117s lygiai t\u0105 akimirk\u0105, kai sprogo ir lang\u0173 stiklai. \u0160ie kaipmat pa\u017eiro ant man\u0119s. Akmuo nukrito nuo mano keli\u0173, man nu\u0161okant, ta\u010diau tuoj pat v\u0117l pajutau jo svor\u012f savo delne.<\/p>\n

– U\u017d TAV\u0118S! – sukliko Akmuo, u\u017ekaisdamas delne.<\/p>\n

Nors jau antro sprogimo akimirk\u0105 sp\u0117jau susig\u016b\u017eti, besisaugodama instinktyviai stikl\u0173 ir, kad ir ko kartu ateinan\u010dio su stiklais, susig\u016b\u017eiau dar labiau ir \u0161murk\u0161tel\u0117jau pro atsistojusius vyrus prie staliuko, \u0161okau ant nuvirtusios ked\u0117s atlo\u0161o ir pro Antonio pet\u012f.<\/p>\n

U\u017e man\u0119s tuoj pasklido dulk\u0117s, sp\u0117ju, i\u0161griuvus laikan\u010diai sienai ir nu\u0161vito ry\u0161ki \u0161viesa.<\/p>\n

– VISI STOP, J\u016aS APSUPTI, – pasigirdo vyri\u0161kas monotoni\u0161kas ir kartu kurtinantis balsas.<\/p>\n

A\u0161 susig\u016b\u017eusi u\u017e\u0161okau u\u017e Antonio stov\u0117jusios palm\u0117s, tarytum tai b\u016btu buvus kokia apsauga ir pa\u017evelgiau pro j\u012f \u012f priek\u012f.<\/p>\n

Pro d\u016bmus \u0161viet\u0117 raudona ir m\u0117lyna blyksin\u010dios \u0161viesos ir mat\u0117si juodi dideli siluetai.<\/p>\n

– Saugokis, K\u016btv\u0117la! – su\u0161uko Naoki.<\/p>\n

– \u0160\u016bdas, – garsiais nusikeik\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 ir Antonio ir i\u0161 prie baro \u0161ono i\u0161sitrauk\u0117 tuojau ry\u0161kiai raudon\u0105 gitar\u0105.<\/p>\n

Keli kiti vyrai, kuriuos ma\u010diau, i\u0161sitrauk\u0117 ir savus ginklus – bent vienas tur\u0117jo kard\u0105, dar keli ne\u017einia kokius, be abejo, kristalinius daiktus.<\/p>\n

– MESKIT GINKLUS, – pasigirdo v\u0117l balsas.<\/p>\n

Antonio gitar\u0105 tik pasi\u0117m\u0117 \u012f kit\u0105 rank\u0105, lyg laikyt\u0173 kok\u012f kard\u0105 d\u0117kle – prie savo \u0161ono, kartu lyg ketint\u0173 juo groti ar daryti ka\u017ek\u0105 tokio.<\/p>\n

Ta\u010diau vyrai nebuvo tokie u\u017esispyr\u0119 – tuoj keli numet\u0117 savo Akmenis, kurie \u017evang\u0117dami nukrito ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n

– Gile, – tyliai prakalbo neatsisukdamas Antonio…<\/p>\n

– KARTOJU, MESKIT–<\/p>\n

– …B\u0116K, DURYS U\u017d TAV\u0118S! – perr\u0117kdamas kartojant\u012f bals\u0105 sukliko man Antonio ir sugrieb\u0117 gitar\u0105 dar tvir\u010diau.<\/p>\n

„Durys?”<\/p>\n

– …GINKLUS, – pabaig\u0117 balsas ir nutviesk\u0117 Antonio dar ry\u0161kiau.<\/p>\n

\u0160viesa u\u017e Antonio akino mane, o a\u0161 skubiai pasisukau ie\u0161kodama dur\u0173, kurias jis min\u0117jo. U\u017e man\u0119s i\u0161ties buvo m\u0117lynas skersduris. Vyrai tarp man\u0119s ir jo stov\u0117jo susting\u0119 \u0161viesoje ir i\u0161k\u0117l\u0119 rankas vir\u0161un, savo ginklus numet\u0119 \u017eem\u0117n.<\/p>\n

„B\u0117gt!”<\/p>\n

Apsisukau ant kulno ir atsispyrusi \u012f \u017eem\u0119 pa\u0161okau. U\u017e sav\u0119s t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 i\u0161girdau du garsus – gars\u0173 sukalenim\u0105 ir gitaros styg\u0173 sugrojim\u0105. Ta\u010diau neatsisukau ir skuod\u017eiau artyn dur\u0173.<\/p>\n

Rankas i\u0161k\u0117l\u0119 vyrai i\u0161p\u016bt\u0119 akis steb\u0117jo prab\u0117gan\u010di\u0105 mane \u012f m\u0117lynai ap\u0161viest\u0105 siaur\u0105 laiptuot\u0105 koridori\u0173. V\u0117l sugrojo gitaros akordai.<\/p>\n

– Vadinkit mane… Antonio! – i\u0161girdau Antonio bals\u0105 per kalenim\u0105 ir triuk\u0161m\u0105, – …Nes toks mano vardas!<\/p>\n

\u012eb\u0117gus laiptin\u0117n tuoj puoliau lipti laiptais auk\u0161tyn. Prib\u0117gau pos\u016bk\u012f de\u0161in\u0117n ir juo pasukau – kitur nebuvo kur b\u0117gti. Palipau laiptais, o \u0161ie v\u0117l sukosi de\u0161in\u0117n. V\u0117l kilau.<\/p>\n

Grindys po manimi ir sienos aplinkui mane netik\u0117tai gerokai sudreb\u0117jo ir i\u0161 apa\u010dios bei u\u017e sien\u0173 pasigirdo mil\u017eini\u0161kas gurmesys. Tada po trumpos pauz\u0117s gurmesiui dar nesibaigus pasklido mil\u017eini\u0161kas dunkstel\u0117jimas.<\/p>\n

Laiptai ir m\u0117lyni \u0161viestuvai l\u0117k\u0117 vieni pro kitus, kol galiausiai u\u017elipus taip laiptais apsukus gal kokius \u0161e\u0161is ratus kitoje aik\u0161tel\u0117je sustojau atsikv\u0117pti.<\/p>\n

„Kas dabar?”<\/p>\n

– Durys? – paklaus\u0117 Naoki.<\/p>\n

Nesuprasdama giliai kv\u0117puodama ir stengdamasi susigr\u0105\u017einti kvap\u0105 apsi\u017evalgiau. Ir tiksliai – aik\u0161tel\u0117je prie man\u0119s buvo sien\u0173 spalvos m\u0117lynos durys su ma\u017eyte auksine rankena!<\/p>\n

Patraukiau ranken\u0105, ta\u010diau durys neatsidar\u0117. Past\u016bmiau j\u0105, ta\u010diau durys irgi nepajud\u0117jo.<\/p>\n

„Hm. U\u017erakinta.”<\/p>\n

– O bandei sukti? – \u0161iek tiek sarkasti\u0161kai \u012fsakmiai paklaus\u0117 Naoki.<\/p>\n

„Ai taip…”<\/p>\n

Pastatas v\u0117l sudreb\u0117jo ir ka\u017ekas garsiai lyg atsimu\u0161damas sugaug\u0117. Skubiai griebiau ranken\u0105 ir prad\u0117jau j\u0105 sukioti. Ta\u010diau tai irgi nepad\u0117jo ir durys nepajud\u0117jo, n\u0117 i\u0161 vietos.<\/p>\n

– Tada mesk mane! – pasufleravo Akmuo.<\/p>\n

A\u0161 t\u0105 ir nusprend\u017eiau padaryti. Pa\u0117mus Akmen\u012f tvir\u010diau \u017eengiau kelis \u017eingsnius kiek gal\u0117jau \u012f aik\u0161tel\u0117s kra\u0161t\u0105 ir u\u017esimojau ranka.<\/p>\n

– \u0160tai kur tu! – u\u017e sav\u0119s, nesp\u0117jus nieko padaryti, i\u0161girdau u\u017edusus\u012f Antonio \u0161\u016bksn\u012f! -Pirmyn, pirmyn, lipk auk\u0161tyn!<\/p>\n

Atsukau galv\u0105 atgal. Ant laipt\u0173 i\u0161ties stov\u0117j\u0119s visas dulk\u0117tas Antonio, ne\u0161inas gitara, palyp\u0117jo keliais laipteliais auk\u0161tyn ir past\u016bm\u0117 mane i\u0161 nugaros.<\/p>\n

– Na, ko lauki! Pirmyn! – nekantriai \u012fsak\u0117 jis., – Mes turime ma\u017eai laiko!<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 1057 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 1082<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15532,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2483","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2483","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2483"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2483\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15532"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2483"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2483"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2483"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}