{"id":2397,"date":"2017-05-16T19:23:27","date_gmt":"2017-05-16T16:23:27","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2397"},"modified":"2021-07-25T03:27:37","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:37","slug":"romanas-16","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-16\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (16)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 893 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 901<\/b>.<\/p>\n

Gabriel\u0117 sustingo. Tada pama\u010diusi, k\u0105 padar\u0117, atsisuko ir sukikeno.<\/p>\n

– Oi. Nutinka. \u017dinai, kokia a\u0161 i\u0161sibla\u0161kiusi, – kikendama ji ore pamojavo rankomis ir tu\u0161\u010dia kuprine.<\/p>\n

– Hmpf, – tyliai purk\u0161tel\u0117jau, nesugalvodama, k\u0105 daugiau atsakyti.<\/p>\n

\u201eAi, bet \u0161tai mano Akmuo!\u201c<\/p>\n

Mano ginklas i\u0161krito bene paskutinis ir gul\u0117jo dabar kr\u016bvoje visokio \u0161lam\u0161to. Gabriel\u0117 pasilenk\u0117 ir, numetusi kuprin\u0119 \u012f \u0161on\u0105 ant grind\u0173, pak\u0117lusi Akmen\u012f j\u012f kelis kartus pam\u0117t\u0117 \u012f or\u0105. \u0160is ne\u0161viet\u0117 ir atrod\u0117 lyg b\u016bt\u0173 susitrauk\u0119s.\u00a0 Arba man vaidenosi.<\/p>\n

– Duok \u0161en, – prad\u0117jau erzintis dar labiau.<\/p>\n

A\u0161 jau nieko nebesuvokiau, kas \u010dia vyksta, ir tro\u0161kau bene vienintelio dalyko, su kuriuo jau\u010diausi saugiau. Ne\u017eymiai saugiau, bet visgi. Tas ginklas man jau pad\u0117jo.<\/p>\n

Gabriel\u0117 i\u0161si\u0161iep\u0117.<\/p>\n

– Gaudyk! – pam\u0117t\u0117jo man ir a\u0161 j\u012f pagavau, – O kas \u010dia per daiktas i\u0161 vis? Kai tave radau gatv\u0117je, tu buvai visa \u017eaizdota ir gul\u0117jai i\u0161sisk\u0117tusi. \u0160is kristalas buvo ant tav\u0119s. Kas tai? Sargybinis? Asmeninis kompiuteris asistentas?<\/p>\n

– Eee… – sumykiau a\u0161, \u017ei\u016br\u0117dama \u012f akmen\u012f ir tyrin\u0117dama, kas jame pasikeit\u0117, kad jis nebe\u0161viet\u0117 taip ry\u0161kiai, kaip ank\u0161\u010diau, – …Ne\u017einau. Draugas.<\/p>\n

– Draugas? – kilstel\u0117jo antak\u012f Gabriel\u0117. Ir tuomet nusikvatojo, – Na gerai, \u017einau a\u0161 tokius draugus. O tu \u017ei\u016briu i\u0161dykusi kaip ir a\u0161, ar ne?<\/p>\n

\u201eK\u0105?\u201c<\/p>\n

Pak\u0117liau akis \u012f Gabriel\u0119 bei, bandydama suprasti, apie k\u0105 ji kalba, perme\u010diau akimis ir vis\u0105 kambar\u012f.<\/p>\n

– Eee… – sutrikusi pratariau. Gabriel\u0117 v\u0117l nusijuok\u0117.<\/p>\n

– Na, na, nereikia nieko sakyt, matau, kad rausti!<\/p>\n

Gabriel\u0117 tuomet pris\u0117do ant lovos ir u\u017ed\u0117jo man rank\u0105 ant \u0161launies. Ne\u017einodama, ko tik\u0117tis, nesijudinau ir tik stipriau sugniau\u017eiau Akmen\u012f, jeigu jo prireikt\u0173.<\/p>\n

– Na, parodyk savo \u017eaizdas, – pak\u0117l\u0117 ji rank\u0105 link man\u0119s.<\/p>\n

\u201eEi!\u201c<\/p>\n

A\u0161, be abejo, paband\u017eiau atsitraukti atgal. Na, trauktis nelabai buvo kur, nes u\u017e man\u0119s jau buvo sofos atlo\u0161as. Bet visgi, atsilo\u0161iau atgal tiek, kiek gal\u0117jau.<\/p>\n

– Ei! K\u0105 darai?! – su\u0161ukau.<\/p>\n

Gabriel\u0117 atsilo\u0161usi i\u0161p\u016bt\u0117 akis.<\/p>\n

– Tu juk supranti, kad tai A\u0160 tave sutvars\u010diau? Kad tai A\u0160 tave \u012f savo laboratorij\u0105 atne\u0161iau? Kad tai A\u0160, Did\u017eiojo Kauno zoologijos sodo ir gyvulininkyst\u0117s instituto vyriausioji daktar\u0117, tave pagyd\u017eiau? – prad\u0117dama l\u0117\u010diau, o \u012f pabaig\u0105 visai greitakalbe, i\u0161pyl\u0117 \u0161i prisistatant\u012f monolog\u0105 lyg kokioje pusiau parodin\u0117je nuotyki\u0173 knygoje.<\/p>\n

– Na, tai nieko nekei\u010dia! – atr\u0117\u017eiau prispausdama antklod\u0119 prie sav\u0119s dar tvir\u010diau ir i\u0161did\u017eiai pakeldama galv\u0105.<\/p>\n

– Kaip tai nieko nekei\u010dia?! – dar garsiau i\u0161skiemenavo \u0161i atgal, – K\u0105 tu \u010dia i\u0161vis \u0161neki? Rodyk, k\u0105 turi!<\/p>\n

\u201eK\u0105??\u201c<\/p>\n

– Ne! – atr\u0117\u017eiau sugniau\u017edama Akmen\u012f ir paruo\u0161dama j\u012f stipriam sm\u016bgiui per jos smilkin\u012f de\u0161ine ranka.<\/p>\n

Gabriel\u0117s veidas netik\u0117tai v\u0117l persimain\u0117 ir gr\u012f\u017eo \u012f pradin\u0119 versij\u0105. Gabriel\u0117 nusikvatojo ir pasitryn\u0117 ranka savo blondini\u0161k\u0105 galv\u0105.<\/p>\n

– Na, jei ne, tai ne, – nusijuok\u0117 ji v\u0117l.<\/p>\n

\u201eJi v\u0117l linksma??\u201c<\/p>\n

Gabriel\u0117 atsistojo ir nust\u016bm\u0117 vis\u0105 \u0161lam\u0161t\u0105 nuo mano koj\u0173 tiesiai \u012f nauj\u0105 kr\u016bv\u0105 ant \u017eem\u0117s prie sofos. Tada apsisukus v\u0117l u\u017esivilko savo balt\u0105 chalat\u0105 ir atsisukusi tik ties durimis i\u0161si\u0161iep\u0117.<\/p>\n

– Na, tai bent jau apsirenk, kol gr\u012f\u0161iu. Einu, parne\u0161iu mums ka\u017eko pavalgyti, gerai?<\/p>\n

A\u0161 likau s\u0117d\u0117ti \u0161iek tiek i\u0161si\u017eiojusi ir sutrikusi. Kur a\u0161 esu ir kod\u0117l a\u0161 vis dar nieko nesuprantu, kas \u010dia vyksta?<\/p>\n

Gabriel\u0117 akimirk\u0105 pastov\u0117jo, palauk\u0117. Tada turb\u016bt nesulaukusi mano atsakymo, pakartojo klausim\u0105:<\/p>\n

– Tu juk i\u0161alkusi, tiesa?<\/p>\n

Pajutau, kaip pilve susisuko ka\u017ekoks kirminas. A\u0161 juk rimtai buvau i\u0161alkusi ir iki \u0161iol dar to nesupratau!<\/p>\n

\u201eAk taip! Valgyt!\u201c<\/p>\n

– Taip, noriu! – sulinks\u0117jau galva. Galb\u016bt \u0161iek tiek per greitai, nes a\u0161trus skausmas per\u0117jo per tvars\u010diais apvyniot\u0105 ir taip \u012ftempt\u0105 nugar\u0105.<\/p>\n

Gabriel\u0117 i\u0161si\u0161iep\u0117, i\u0161girdusi tok\u012f atsakym\u0105.<\/p>\n

– Tuomet tuojau gr\u012f\u0161iu. U\u017e koki\u0173 de\u0161imties minu\u010di\u0173.<\/p>\n

Gabriel\u0117 u\u017etrenk\u0117 u\u017e sav\u0119s metalo atspalvio pilkas kambario duris ir u\u017e dur\u0173 pasigirdo \u017eingsni\u0173 tap\u0161nojimas tolyn.<\/p>\n

\u201eJo. Nieko nesuprantu… Kur a\u0161? Ir kas ji tokia?\u201c<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau aplinkui save. Tai buvo tik kambarys pilnas daikt\u0173 ir ka\u017ekaip nujau\u010diau, kad tai ma\u017eiau pana\u0161u \u012f laboratorij\u0105, o labiau \u012f nam\u0173 dal\u012f, kuri\u0105 min\u0117jo Gabriel\u0117.<\/p>\n

Pro lang\u0105 vis dar \u0161viet\u0117 saul\u0117, o ka\u017ekur tol\u0117liau mat\u0117si vieni\u0161os \u017ealios egl\u0117s vir\u0161\u016bn\u0117.<\/p>\n

Buvo keista kaip s\u0117d\u0117ti, kai iki \u0161iol visur mane lyd\u0117jo triuk\u0161mas, gausmai, trenksmai ar ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai – ka\u017ekoks \u016b\u017eesys. O \u010dia – tylu. Visi\u0161kai. Pajudinus rank\u0105 gird\u0117josi tik su\u0161lamanti antklod\u0117.<\/p>\n

\u201ePala… O kada tai buvo? Tai, kas buvo vakar?\u201c<\/p>\n

Apsidairiusi ar niekas man\u0119s nestebi, nust\u016bmiau kojomis likusias kelias \u0161iuk\u0161les nuo koj\u0173 \u017eemyn ir nusime\u010diau antklod\u0119 nuo sav\u0119s.<\/p>\n

Kaip ir ank\u0161\u010diau ma\u010diau – buvau visai nuoga, neskai\u010diuojant tvars\u010di\u0173 ir ne\u017einia kokio \u017ealio dalyko ant mano \u0161launies. Ir ties\u0105 sakant prisiminiau, kad save toki\u0105 matau pirm\u0105 kart\u0105 – juk, net ir tada, kai buvau atsibudus ank\u0161\u010diau, Arenos po\u017eemiuose, a\u0161 jau buvau aprengta.<\/p>\n

\u201eMane ten irgi ka\u017ekas tur\u0117jo matyti nuog\u0105 ir aprengti… Ir kaip a\u0161 ten patekau?\u201c<\/p>\n

Nusipur\u010diau nuo tos minties. Ka\u017ekaip pasijau\u010diau, kad dabar patekau \u012f toki\u0105 pa\u010di\u0105 situacij\u0105, tik dabar atsimenu daugiau nei pirm\u0105 kart\u0105. Dabar bent atsimenu…<\/p>\n

\u201e…A\u0161 lipau ta tvora. Mane perliejo skausmas. Atsibudau \u010dia.\u201c<\/p>\n

Sukandau dantis. Ir v\u0117l ka\u017ekas sprend\u0117 mano likim\u0105, man to ne\u017einant.<\/p>\n

\u201eKas ta Gabriel\u0117?\u201c<\/p>\n

\u012e tai atsakymo vis tiek nesuradau.<\/p>\n

\u201eIr pala, gal mano ginklas \u017eino?\u201c<\/p>\n

Greitai pagriebiau ginkl\u0105, kur\u012f buvau pasid\u0117jusi \u0161alia sav\u0119s. Jis atrod\u0117 taip pat, kaip prie\u0161 atsibundant \u010dia, tik ne\u0161viet\u0117 i\u0161 vidaus.<\/p>\n

– Alioo, – kreipiausi \u012f j\u012f, pakreipdama prie\u0161ais saul\u0119… Ir suvokiau, kad pamir\u0161au jo vard\u0105, jeigu jis man net tok\u012f i\u0161vis sak\u0117, – …Akmenie?<\/p>\n

Akmuo u\u017esideg\u0117 silpna rausva \u0161viesa viduje.<\/p>\n

\u201eGyvas! Valio!\u201c<\/p>\n

– Labas, mergiote, – tyliai atsiliep\u0117 jis. Jo balsas nuskamb\u0117jo taip tyliai ir silpnai, kaip dar nebuvau gird\u0117jusi.<\/p>\n

– Ak…Menie? Tau viskas gerai? – i\u0161sigandau. Ir pagalvojau, kad kaip keista – a\u0161 bijau d\u0117l Akmens. Kas jis per padaras i\u0161 vis yra? Ka\u017ekoks magi\u0161kas ginklas? \u017dmogus, \u012fkalintas kristale? D\u017einas?<\/p>\n

– Naoki. Esu Naoki Goro Ti\u0161imura Kamato Tajama, – kelis kartus ry\u0161kiai blykstel\u0117jo jis.<\/p>\n

– Aaa… Naoki, – sutrikau.<\/p>\n

Tai buvo labai keistas vardas. Ne d\u0117l to, kad jis b\u016bt\u0173 retas. A\u0161 net ne\u017einojau, ar jis retas, ar k\u0105, bet papras\u010diausiai jis buvo ver\u010diantis nusilau\u017eti lie\u017euv\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 893 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 901<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15416,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2397","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2397","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2397"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2397\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15416"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2397"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2397"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2397"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}