{"id":2396,"date":"2017-05-17T19:23:28","date_gmt":"2017-05-17T16:23:28","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2396"},"modified":"2021-07-25T03:27:33","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:33","slug":"romanas-17","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-17\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (17)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 901 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 935<\/b>.<\/p>\n

Akmuo atsiduso ir blykstel\u0117jo jau silpniau.<\/p>\n

– D\u017eo. Arba vadink mane tiesiog D\u017eo.<\/p>\n

\u201eD\u017eo.1\/<\/p>\n

Mano galvoje ka\u017ekas lyg pok\u0161tel\u0117jo. Nuo tokio vardo, kur galima b\u016bt\u0173 nusilau\u017eti lie\u017euv\u012f – iki vardo, kur\u012f turb\u016bt gal\u0117t\u0173 i\u0161tarti ir atsiminti kiekvienas.<\/p>\n

– D\u017eo, – pakartojau a\u0161. – Ar tau viskas gerai?<\/p>\n

– Ne, ar a\u0161 atrodau, lyg man viskas b\u016bt\u0173 gerai? – kaip visada pasigirdo sarkazmo gaidel\u0117s jo balse, – A\u0161 tik… Kai neturiu j\u0117g\u0173 u\u017emiegu. O visas savo j\u0117gas i\u0161naudojau.<\/p>\n

Akmuo patyl\u0117jo.<\/p>\n

– O kur mes esame? – prid\u016br\u0117 jis. – A\u0161 pamenu tik kaip…<\/p>\n

Jis vos blykstel\u0117jo.<\/p>\n

\u201eKas nutiko Akmeniui? Kod\u0117l jis toks silpnas?\u201c<\/p>\n

– Kaip? – pasijutau v\u0117l i\u0161sig\u0105stanti.<\/p>\n

– Nesvarbu, – nukirto jis, – turiu pasakyti svarbesn\u012f dalyk\u0105. Labai atsipra\u0161au, kad tai nuo tav\u0119s sl\u0117piau.<\/p>\n

A\u0161 gurk\u0161tel\u0117jau seiles. Gabriel\u0117 turb\u016bt buvo man miegant mane pagird\u017eiusi, nes dabar bent jau buvo seili\u0173, kurias gal\u0117\u010diau nugurkti.<\/p>\n

– J\u0117gas a\u0161 gaunu i\u0161 tavo kraujo.<\/p>\n

\u201eKraujo?? Mano??\u201c<\/p>\n

– …K\u0105? – i\u0161p\u016b\u010diau akis. Atitraukdama Akmen\u012f \u0161iek tiek toliau nuo sav\u0119s.<\/p>\n

Rodos savo tokia reakcija Naoki i\u0161g\u0105sdinau, nes \u0161is puol\u0117 tuoj greitakalbe ai\u0161kintis:<\/p>\n

– Na, neb\u016btinai tavo kraujo, bet a\u0161 atgijau nuo tavo kraujo ir tavo kraujas labai skanus ir a\u0161 nor\u0117jau tau pad\u0117ti kovoti tai a\u0161 j\u012f siurbiau. A\u0161…<\/p>\n

D\u017eo pritilo, turb\u016bt laukdamas mano reakcijos.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ne\u017einojau, kaip reaguoti. Ir ties\u0105 sakant pasijau\u010diau i\u0161naudota. Pana\u0161iai, kaip atsibudusi velniai \u017eino kur, ka\u017ekokios Arenos tamsiuose po\u017eemiuose, ar kaip naudota ka\u017ekokiai nelygiai kovai Arenos vir\u0161uje, ar kaip atsibudus prie\u0161 akimirk\u0105 \u010dia.<\/p>\n

\u201eBet kartu jis man ir \u0161iek tiek pad\u0117jo…\u201c<\/p>\n

– Tu gal\u0117jai pasakyt! – gal kiek pernelyg nusiskund\u017eian\u010diu balsu visgi su\u0161ukau.<\/p>\n

\u201eO jis rimtai gal\u0117jo pasakyti! Kod\u0117l nepasak\u0117?\u201c<\/p>\n

– Kod\u0117l nesakei ank\u0161\u010diau? – prid\u016briau tuoj.<\/p>\n

Akmuo blykstel\u0117jo \u0161iek tiek ry\u0161kiau rausvai.<\/p>\n

– Nenor\u0117jau tav\u0119s i\u0161g\u0105sdinti! O ir… Tu tiesiog laikei mane ranka, kuri ir taip kraujavo. Ir pri\u017eadinai mane i\u0161 tos nuobod\u017eios velnio skyl\u0117s po Arena.<\/p>\n

\u201eSkyl\u0117 po Arena… Kiek jis ten laiko buvo?\u201c<\/p>\n

A\u0161 tik \u017evelgiau \u012f \u0161\u012f Akmen\u012f. Tada pad\u0117jau j\u012f ant netoliese buvusios lentyn\u0117l\u0117s ant sienos ir apsidairiau. Man reik\u0117jo pagalvoti, k\u0105 daryti su \u0161iuo Akmeniu.<\/p>\n

\u201eJuk kraujas buvo mano, o jis \u0117m\u0117 ir j\u012f siurb\u0117… D\u0117l to a\u0161 turb\u016bt ir nukraujavau, kaip Gabriel\u0117 sak\u0117!\u201c<\/p>\n

Jau\u010diau, kad nebegaliu pasitik\u0117ti \u0161iuo Akmeniu. Ank\u0161\u010diau negal\u0117jau, dabar irgi negaliu – k\u0105 dar jis gali man padaryti ir nepasakyti? U\u017evaldyti mano k\u016bn\u0105? Ka\u017ek\u0105 su juo padaryti? I\u0161vis manimi kaip pasinaudoti? A\u0161 juk net ne\u017einojau, kas jis toks per padaras, daiktas ar \u017emogus!<\/p>\n

– Ei, a\u0161 atsipra\u0161au! – i\u0161girdau tyl\u0173 D\u017eo bals\u0105 i\u0161 jo gilum\u0173.<\/p>\n

A\u0161 nusisukusi pa\u017evelgiau \u012f ant sofos kra\u0161to dar vis pad\u0117t\u0173 drabu\u017ei\u0173 kr\u016bvel\u0119. Tada, vis dar neatsakydama \u012f ginklo \u017eod\u017eius, atsistojau, pasitryniau tvars\u010diais susukt\u0105 savo k\u016bn\u0105 ir labiau maud\u017eian\u010dias dalis, \u0161iek tiek pasir\u0105\u017eiau ir pasi\u0117musi drabu\u017eius prad\u0117jau jais rengtis.<\/p>\n

Tai buvo pilkos spalvos su raudonais kampuotais dry\u017eiais tvirto audeklo apranga. Rodos tvirtesn\u0117 nei ta, kuria vilk\u0117jau pirmai. Steb\u0117tina, bet \u0161ios keln\u0117s ir d\u017eemperis su kapi\u0161onu apsirengus staiga kiek pasitrauk\u0117 ir prigludo prie k\u016bno idealiai. Pajudinau rankas ir kojas – tai tikrai buvo gerai.<\/p>\n

Akmuo daugiau nieko man nesak\u0117 ir tyl\u0117jo. Arba galb\u016bt taip nusilpo, kad i\u0161vis nieko nepasak\u0117. Bet kaip supratau – jei ka\u017ekaip jam v\u0117l duo\u010diau kraujo, jis tur\u0117t\u0173 atsigauti… O atsigav\u0119s daryti ne\u017einia k\u0105.<\/p>\n

Apsirengus man vis tiek tr\u016bko bat\u0173 ar ka\u017eko kito ant koj\u0173. Apsi\u017evalgiau aplinkui kambar\u012f. Tada ap\u0117jau sof\u0105.<\/p>\n

\u201eAi \u0161tai, ka\u017ekas pana\u0161aus!\u201c<\/p>\n

Pasilenkiau \u017eemiau, prie ka\u017ekoki\u0173 neai\u0161ki\u0173 daikt\u0173 prikabin\u0117t\u0173 sienos. Gilintis, kam tie daiktai reikalingi, visai nenor\u0117jau, nes buvo svarbesni\u0173 dalyk\u0173, \u012f kuriuos gal\u0117\u010diau pasigilinti.<\/p>\n

I\u0161 po supamo raudono kr\u0117slo apa\u010dios i\u0161traukiau du baltus \u017eemus ir lanks\u010dius batus. Jie ka\u017ekaip steb\u0117tinai tiko prie likusios aprangos, ar bent taip mano akimis \u017ei\u016brint atrod\u0117.<\/p>\n

Ir tuomet d\u016b\u017etan\u010diai staiga atsilapojo kambario durys. Pro \u0161ias \u012fl\u0117k\u0117 Gabriel\u0117 su dvejais mai\u0161eliais. Sp\u0117jau maisto.<\/p>\n

– O, apsisprendei! Tau tinka. – konstatavo \u0161i, pama\u010diusi mane, laikan\u010di\u0105 batus rankose ir palinks\u0117jo galva, – O batus, taip, gali imti, jeigu tiks tavo kojai. Pamir\u0161au prie\u0161 i\u0161eidama tau rasti juos.<\/p>\n

Tada ji, lyg vaidindama, palinks\u0117jo galva ir su maistu nu\u017eygiavo iki stalo, esan\u010dio kitame kambario gale. Pasilenkusi prit\u016bpiau ir prad\u0117jau autis batus.<\/p>\n

\u201eKa\u017ein, kas bus dabar ir k\u0105 ji man suplanavusi?\u201c<\/p>\n

– Parne\u0161iau kelis burgerius. Vien\u0105 vienaragio m\u0117sos, kit\u0105 mamuto. Tikiuosi m\u0117s\u0105 valgai? – pasiteiravo ji akivaizd\u017eiai jau per v\u0117lai, nes maist\u0105 tai buvo nupirkusi ir atne\u0161usi.<\/p>\n

– Taip, valgau! – palinks\u0117jau galva. Nelabai nutuokiau, kas \u010dia per gyv\u016bnai ir kas j\u0173 per m\u0117sa, nes apie tai ni\u010dnieko neprisiminiau. Bet pilve kirminas reikalavo bet ko. Svarbu valgyti.<\/p>\n

Galiausiai apsimoviau batus ir atsistojau. Batai, nors gal kiek spaud\u0117, tiko. Vis geriau, nei b\u0117gioti vien su tomis kojin\u0117mis, kuriomis buvau apmauta Arenoje ar apskritai b\u016bti basai. Dar net nei\u0161\u0117jus \u012f lauk\u0105 \u010dia, patalpoje, kojoms buvo prad\u0117j\u0119 darytis \u0161alta.<\/p>\n

Pri\u0117jau prie Gabriel\u0117s, s\u0117din\u010dios prie ma\u017eo apvalaus staliuko ant vienos kojos, \u0161alia palang\u0117s ir spintos, i\u0161 kurios ji trauk\u0117 man drabu\u017eius.<\/p>\n

Pris\u0117dau ir pa\u017evelgiau \u012f maist\u0105. Gabriel\u0117 savo burger\u012f jau kim\u0161o burnon, o prie\u0161ais mane liko ant l\u0117k\u0161tut\u0117s pad\u0117tas taip pat atrodantis sumu\u0161tinis.<\/p>\n

– Oi! Atleisk! – pilna burna, prisidengusi j\u0105 ranka, sustojo valgyti Gabriel\u0117, – A\u0161 juk nepaklausiau kurio i\u0161 burgeri\u0173 nor\u0117tum labiau! Atsipra\u0161au!<\/p>\n

– Nieko tokio, – pakra\u010diau galv\u0105, – man nesvarbu. A\u010di\u016b u\u017e maist\u0105.<\/p>\n

Palie\u010diau pir\u0161tu burger\u012f. Pilve ka\u017ekas garsiai sugurg\u0117, o Gabrielei paband\u017eius nusi\u0161ypsoti pilna burna ir v\u0117l puolus kramsnoti \u0117miausi darbo ir a\u0161.<\/p>\n

\u201eO Dieve! Maistas!\u201c<\/p>\n

Sumu\u0161tinis buvo skanus, labai skanus. Nors \u012f skon\u012f ma\u017eai kreipiau d\u0117mes\u012f, nes taip nor\u0117josi pabaigti valgyti. Tobula.<\/p>\n

Bevalgydama pa\u017evelgiau \u012f Gabriel\u0119. Ta \u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane. Susig\u0117dusi nukreipiau akis pro lang\u0105. Ta\u010diau po akimirkos v\u0117l pa\u017evelgiau \u012f j\u0105. Ji vis dar \u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane.<\/p>\n

Ji, matyt, matydama mano sumi\u0161im\u0105 prunk\u0161tel\u0117jo.<\/p>\n

– G\u0117dijiesi? – pilna burna paklaus\u0117 ji, o keli maisto gabaliukai i\u0161skrido ir nukrito ant stalo, – Kaip apranga? Patogu?<\/p>\n

A\u0161 tyliai energingai palinks\u0117jau. \u0160is sumu\u0161tinis buvo steb\u0117tinai sotus. Arba mano skrandis nuo ilgo nevalgymo buvo susitrauk\u0119s iki aguonos dyd\u017eio ir \u012f j\u012f niekas netilpo. Visgi, suprasdama, kad ne\u017einia kada v\u0117l gausiu valgyti, kim\u0161au maist\u0105 pama\u017eu ir per j\u0117g\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 901 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 935<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15300,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2396","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2396","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2396"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2396\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15300"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2396"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2396"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2396"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}