{"id":2395,"date":"2017-05-18T19:25:28","date_gmt":"2017-05-18T16:25:28","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2395"},"modified":"2021-07-25T03:27:30","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:30","slug":"romanas-18","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-18\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (18)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 910 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 912<\/b>.<\/p>\n

– Gerai tuomet, – palinks\u0117jo atgal Gabriel\u0117 ir susigr\u016bdo burnon paskutin\u012f gabal\u0105 bandel\u0117s. Tada atsilo\u0161\u0117 k\u0117d\u0117je ir kramtydama steb\u0117jo mane.<\/p>\n

A\u0161 valgiau.<\/p>\n

– Tai tu neatsakei, kur a\u0161 esu. Kur a\u0161 esu? – paband\u017eiau prabla\u0161kyti jos tyl\u0105 kambaryje ir vien mano \u010deps\u0117jimu.<\/p>\n

Gintar\u0117 pa\u017evelg\u0117 pro lang\u0105. Jame mat\u0117si protarpiais debesuotas m\u0117lynas dangus.<\/p>\n

Tada ji atsistojo ir pasitaisiusi savo sijon\u0105 nusivilko chalat\u0105, pasikabino j\u012f ant sienos esan\u010dio kabliuko ir nu\u0117jo, numetusi patalyn\u0119 nuo sofos \u012f tarp\u0105 tarp jos ir sienos, atsip\u016bt\u0117 ant \u0161ios.<\/p>\n

– Esi mano namuose, darbo kabinete, laboratorijoje… Kaip tik nori – taip vadink, – i\u0161si\u0161iepdama mostel\u0117jo ranka aplinkui kambar\u012f, – \u010dia a\u0161 dirbu. Did\u017eiojo Kauno zoologijos sodo gyvulininkyst\u0117s institute.<\/p>\n

Akies kra\u0161teliu pama\u010diau, kaip D\u017eo trump\u0105 akimirk\u0105 su\u017eibo \u017ealiai. Arba man pasivaideno tai, nes visgi, jis gul\u0117jo pa\u010diame regos kra\u0161te.<\/p>\n

\u201eJis klausosi?\u201c<\/p>\n

– Gyvulininkyst\u0117s institute? – gr\u012f\u017edama mintyse prie Gabriel\u0117s, \u0161ios pasiteiravau, nugurkusi vien\u0105 i\u0161 paskutini\u0173 k\u0105sni\u0173.<\/p>\n

– Taip, institute. Tu, be abejo, kaip matau i\u0161 balso, jo nesi gird\u0117jusi? – kilstel\u0117jo antakius \u0161i.<\/p>\n

– Ne, nesu, – papur\u010diau galv\u0105.<\/p>\n

– Nenuostabu. Apie institut\u0105 ma\u017eai kam pasakojama ir reklamuojama. Tai, kad m\u016bs\u0173 Didysis ir Nuostabusis Miestas turi did\u017eiausi\u0105 \u0161ioje pus\u0117je pasaulio siel\u0173 \u0161ulin\u012f, tai, kad jis gamina geriausius ginklus pasaulyje ir transporto bei susisiekimo kristalus, visiems \u017einoma. Ta\u010diau apie mani\u0161k\u012f darb\u0105 \u017einoma ma\u017eiau.<\/p>\n

\u201e…Kas visa tai? Niekada to negird\u0117jau?\u201c<\/p>\n

– Tai va, – t\u0119s\u0117 Gabriel\u0117, man nutyl\u0117jus, – a\u0161 eksperimentuoju su \u012fvairiais gyvuliais, gyv\u016bnais ir kitom gyvyb\u0117s formomis. Ir esu ta, kuri Miesto produktams randa naujausius dangaus magijos ingredientus. Paprastai tariant. Tikiuosi nekalbu pernelyg sud\u0117tingai?<\/p>\n

A\u0161 v\u0117l papur\u010diau galv\u0105. Nors jos \u017eod\u017eiai man buvo suvokiami, apie k\u0105 ji b\u016btent kalba, i\u0161ties tai nieko juk beveik nesupratau. Ta\u010diau nesinor\u0117jo atrodyti visai glu\u0161ai.<\/p>\n

– Ne, viskas suprantama. Tik sakyk… O kas ta dangaus magija?<\/p>\n

Gabriel\u0117 i\u0161p\u016bt\u0117 akis.<\/p>\n

– O… Tu, prie\u0161 atsirasdama ten, toje gatvel\u0117je, kur tave radau, nesusimu\u0161ei galvos? – nustebusiai paklaus\u0117 ji.<\/p>\n

\u201eEee… \u0160\u016bdas.\u201c<\/p>\n

Sutrikusi tiesiog i\u0161si\u0161iepiau. Akivaizdu, kad Gabriel\u0117 nesuprato, kad a\u0161 buvau praradus atmint\u012f. O jai visai nesinor\u0117jo to sakyti, nes tada turb\u016bt b\u016bt\u0173 su\u017einojusi, kad a\u0161 buvau Arenoje. O jei buvau Arenoje… Galb\u016bt ji viena i\u0161 t\u0173, kurie mane ten \u012fgr\u016bdo?<\/p>\n

Gabriel\u0117 pa\u017evelg\u0117 \u012f mane kelias akimirkas ir nusijuok\u0117, u\u017esimesdama vien\u0105 koj\u0105 ant kitos.<\/p>\n

– O tu turi humoro jausm\u0105! – nusijuok\u0117 v\u0117l ji. – B\u016bt\u0173 gana juokinga, jei a\u0161 \u010dia tau pasako\u010diau visa tai, o tu i\u0161ties esi patyrus amnezij\u0105 ir nieko neatsimeni.<\/p>\n

\u201eAha, amnezij\u0105…\u201c<\/p>\n

Nervingai nusijuokiau kartu su Gabriele ir greit susigr\u016bdau paskutin\u012f k\u0105sn\u012f burgerio burnon, kad nereikt\u0173 ka\u017eko sakyti, jei \u0161i paklaust\u0173.<\/p>\n

– Na, tai kaip, pavalgei? – pasiteiravo ji v\u0117l meilesniu balsu.<\/p>\n

Vis dar kramtydama maist\u0105 linktel\u0117jau.<\/p>\n

– Gerai. \u0160aunu. Tai papasakok apie save, visgi apie tave nieko ne\u017einau. – i\u0161si\u0161iepdama pamojo ranka prie\u0161ais save Gabriel\u0117. – Tai kas tau buvo nutik\u0119, kad patekai \u012f t\u0105 skersgatv\u012f ir man teko tave gelb\u0117ti?\u00a0 Ir… Palauk, ar tu jau sakei savo vard\u0105? Atleisk, a\u0161 visai pamir\u0161au!<\/p>\n

\u201eO Dieve, ir v\u0117l ji su kas k\u0105 i\u0161gelb\u0117jo? Ar ji v\u0117l \u012fsius? …Ir blogiau – k\u0105 man atsakyti!?\u201c<\/p>\n

– Eee… – sumykiau galvodama ir prad\u0117dama kramtyti l\u0117\u010diau, kad tur\u0117\u010diau daugiau laiko atsakymui sugalvoti, – …Mano vardas Jok\u016bb\u0117!<\/p>\n

\u201eO Dieve, koks idioti\u0161kas vardas!\u201c<\/p>\n

I\u0161burbiau Gabrielei pirm\u0105 galvon \u0161ovus\u012f vard\u0105. Jokio kito tiesiog nesugalvojau. Ir visai net nenutuokiau, ar teisingai sugalvojau vard\u0105 – galb\u016bt toks vardas net neegzistuoja? Ir i\u0161vis, kaip man save vadinti? A\u0161 esu tiesiog a\u0161!<\/p>\n

Gabriel\u0117 tyliai palinks\u0117jo galv\u0105.<\/p>\n

– Gra\u017eus vardas, – pagaliau pratar\u0117, eilin\u012f kart\u0105 i\u0161si\u0161iepdama, o man nuo kr\u016btin\u0117s lyg kas nulipo ir lengviau pasidar\u0117 kv\u0117puoti,- tau tok\u012f t\u0117vai dav\u0117?<\/p>\n

\u201eT\u0117vai? Jie duoda vardus? Ir pala, ar Gabriel\u0117 ka\u017ek\u0105 \u012ftaria??\u201c<\/p>\n

– Taip, tikrai taip, – energingai palinks\u0117jau galva, tik\u0117damasi, kad tai tik nekaltas klausimas, o ne ka\u017ekokie sp\u0105stai jai jau \u017einant atsakym\u0105 ir bandant prispausti mane meluojant.<\/p>\n

– \u0160iek tiek primena, \u017einai, visoki\u0173 video \u017eaidim\u0173 herojus, – \u0161yptel\u0117jo ji. Ir tuomet nutaisiusi ka\u017ekok\u012f bals\u0105, lyg k\u0105 vaidint\u0173, prakalbo:<\/p>\n

– Labas, a\u0161 Jok\u016bb\u0117. Vilkolaki\u0173 ir magi\u0161k\u0173 lerv\u0173 \u017eudik\u0117!<\/p>\n

Gabriel\u0117 nusijuok\u0117. A\u0161 \u0161yptel\u0117jau.<\/p>\n

– O \u017einai, – prid\u016br\u0117 ji nustojus juoktis ir suokalbi\u0161kai kilstel\u0117jus antakius, – vilkolaki\u0173 \u010dia zoologijos sode turime. Beveik paskutiniai \u017eem\u0117je!<\/p>\n

\u201e…Gerai?\u201c<\/p>\n

– A, mat kaip, – palinks\u0117jau galv\u0105, lyg b\u016b\u010diau supratusi ir tai b\u016bt\u0173 mane su\u017eav\u0117j\u0119.<\/p>\n

– O tai \u017ei\u016b, – po pauz\u0117s prakalbo Gabriel\u0117, – neatsakei, kaip tu i\u0161vis atsid\u016brei skersgatvyje, kur tave radau?<\/p>\n

\u201eAk. Tai…\u201c<\/p>\n

– Ooo… O kur mane radai? Tokioje gatv\u0117je u\u017elipus laiptais? – paklausiau, o Gabriel\u0117 palinks\u0117jo, – Tuomet… Na… Ne\u017einau, nesu tikra.<\/p>\n

– Ne\u017einai? – kilstel\u0117jo j\u012f antak\u012f rodos nustebusi.<\/p>\n

– Na ne, – papur\u010diau galv\u0105, – ta prasme \u017einau, bet nesu tikra, kas b\u016btent nutiko. A\u0161 band\u017eiau perlipti t\u0105 tvor\u0105, mane perkret\u0117 skausmas ir nukritau.<\/p>\n

Staiga u\u017esi\u010diaupiau.<\/p>\n

\u201ePala. \u017daizdos taigi ne i\u0161 tenai. Ji supras tai!\u201c<\/p>\n

– Tu lipai per tvor\u0105, kuri pa\u017eym\u0117ta pavojaus \u017eenklais? – i\u0161p\u016bt\u0117 akis Gabriel\u0117, – Kod\u0117l?<\/p>\n

\u201e\u0160\u016bdas! Turiu ka\u017ek\u0105 sugalvoti!\u201c<\/p>\n

– A\u0161… Na, ilga istorija, – g\u016b\u017etel\u0117jau pe\u010diais ir kaip gal\u0117dama \u017eaviau prisimerkiau, tarytum tai b\u016bt\u0173 nesvarbu ir savaime ai\u0161ku.<\/p>\n

Gabriel\u0117 \u012f mane akimirk\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117jo. Tada v\u0117l prapliupo juoktis.<\/p>\n

– Oi, bet a\u0161 tau jau sakiau, kad esi labai juokinga, tiesa? – Gabriel\u0117 atsikv\u0117p\u0117, – Sp\u0117ju tavo \u017eaizdos visame \u0161one ir nud\u017eyrinta nugara taip pat buvo tik ilga istorija?<\/p>\n

A\u0161 g\u016b\u017etel\u0117jau ir sk\u0117stel\u0117jau rankomis, v\u0117l pavaidindama lyg tai b\u016bt\u0173 suprantama. Daugiau nieko nesugalvojau, o kadangi jau \u012fsivariau save \u012f skyl\u0119, tai tur\u0117jau ka\u017ek\u0105 daryti. Negal\u0117jau gi leisti, kad \u0161i mergina su\u017einot\u0173, kur a\u0161 buvau. I\u0161b\u0117gti i\u0161 Arenos gladiatoriams netur\u0117t\u0173 b\u016bti legalu. Turb\u016bt.<\/p>\n

– Na, bet svarbiausia, kad tu sveika.<\/p>\n

Nusi\u0161ypsojo Gabriel\u0117 ir nusik\u0117l\u0117 koj\u0105 nuo kojos bei \u0161iek tiek prasi\u017eerg\u0117. Jis s\u0117d\u0117jo tokiu kampu, kad nepamatyti, kas po jos sijonu buvo ne\u012fmanoma. …Po jos sijonu nieko nebuvo.<\/p>\n

\u201eEeeehm.\u201c<\/p>\n

A\u0161 nukreipiau \u017evilgsn\u012f \u0161onan.<\/p>\n

– Tai kaip tau patinka mano \u017eaisliuk\u0173 kolekcija? – mostel\u0117jo ji ranka lyg tarp kitko \u012f sien\u0105, kuri\u0105 jau pirma pasteb\u0117jau -ji nukabin\u0117ta \u012fvairiausiais daiktais.<\/p>\n

A\u0161 pa\u017evelgiau. Tada pa\u017evelgiau \u012f Gabriel\u0119. Tada \u012f jos ku\u0161\u012f. Tada v\u0117l \u012f j\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 910 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 912<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15302,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2395","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2395","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2395"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2395\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15302"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2395"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2395"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2395"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}