{"id":2379,"date":"2017-05-01T19:10:22","date_gmt":"2017-05-01T16:10:22","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2379"},"modified":"2021-07-21T12:58:43","modified_gmt":"2021-07-21T09:58:43","slug":"romanas-7","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-7\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (7)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 769 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 774<\/b>.<\/p>\n

Minia o\u0161\u0117, ta\u010diau jis j\u0105 pertrauk\u0117:<\/p>\n

– Sveika atvykusi \u012f DID\u017dI\u0104J\u0104 KAUNO AREN\u0104, mergiote! – dramati\u0161kai su\u0161uko jis man, ties paskutiniu \u017eod\u017eiu nuleisdamas bals\u0105 ir tardamas kreipin\u012f, turb\u016bt skirt\u0105 man, pa\u0161aipiai.<\/p>\n

A\u0161 tik i\u0161si\u017eiojau, \u017eioptel\u0117jau, sugniau\u017eiau akmen\u012f delne ir atsistojau \u0161iek tiek patogiau. Dar vis nebuvau pasijudinusi nuo apvalaus lifto, kuriuo pakilau auk\u0161tyn, ta\u010diau ir nesugalvojau niekur kitur b\u0117gti. Ypa\u010d kai visur gali b\u016bti pilna \u012fvairiausi\u0173 sp\u0105st\u0173 ir ne\u017einia ko. O dar ir nebuvau tikra, kod\u0117l \u010dia i\u0161vis a\u0161 esu ir kokiu tikslu \u010dia atsid\u016briau.<\/p>\n

– Nebijok! -dramati\u0161kai su\u0161uko jis. – Tavo mirtis bus lengva ir greita! A\u0161 nesu toks, kaip ankstesn\u0117 laim\u0117toja! A\u0161 juk nesu koks \u017ev\u0117ris.<\/p>\n

Tai pasak\u0119s jis atsisuko \u012f kair\u0117je man\u0119s stovint\u012f, skraidant\u012f ar ne\u017einia kaip besilaikant\u012f balkon\u0105 ar aik\u0161tel\u0119 bei d\u016br\u0119s pir\u0161tu mirktel\u0117jo. Minioje, rodos, jo \u017eod\u017eiai ir veiksmai sulauk\u0117 d\u0117mesio ir \u0161i v\u0117l su\u016b\u017e\u0117 bei prad\u0117jo ka\u017ek\u0105 skanduoti. I\u0161 taip toli nebuvo ai\u0161ku, k\u0105 b\u016btent, bet tai tikrai buvo ritminga ir kartojosi.<\/p>\n

– Nes a\u0161, mergiote, – t\u0119s\u0117 jis atsisuk\u0119s \u012f mane, – esu Ovidijus Mandagusis! A\u0161 tik ateinu, i\u0161tal\u017eau smegenis ir pasiimu savo apdovanojim\u0105. Nieko daugiau.<\/p>\n

Apsisuk\u0119s aplinkui jis galiausiai pasisuko dabar jau de\u0161in\u0117n, i\u0161k\u0117l\u0117 savo k\u016bj\u012f, juo pamojavo ir nusilenk\u0117 miniai, kuri i\u0161vis prad\u0117jo \u016b\u017eti kaip koks tornadas. Skandavimas dar labiau sustipr\u0117jo ir pagars\u0117jo. Staiga supratau, kad minia skanduoja jo vard\u0105!<\/p>\n

\u201eJ\u012f \u017emon\u0117s \u017eino!\u201c<\/p>\n

– Kas jis toks? – per dantis suurzgiau akmeniui, nenusisukdama nuo savo naujojo, akivaizdu, var\u017eovo iki pralaim\u0117jimo arba net mirties.<\/p>\n

– Net ne\u012fsivaizduoju, – blykstel\u0117jo jis raudonai ir nutilo. Tada po akimirkos jau skubesniu ir gal net i\u0161sigandusiu balsu prid\u016br\u0117, – O, palauk, tu \u017einai kaip manimi naudotis??<\/p>\n

\u201eNaudotis?\u201c<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f akmen\u012f rankoje.<\/p>\n

\u201ePo velni\u0173. Man taigi reik\u0117s turb\u016bt ka\u017ekaip kovoti. O \u0161itas akmuo yra… Mano ginklas!? K\u0105 a\u0161 i\u0161traukiau i\u0161 to prakeikto tornado apa\u010dioje!??\u201c<\/p>\n

– Net nenutuokiu, – lau\u017eytai i\u0161lemenau. Man v\u0117l suskaudo galv\u0105 arba ji net nebuvo nustojusi skaud\u0117ti, taigi suskaudo dar labiau.<\/p>\n

– O dabar mes kovosime! – su\u0161uko man dramati\u0161ka poza atsistoj\u0119s Ovidijus. Nelabai supratau, jis ty\u010diojosi i\u0161 man\u0119s ar tai tiesiog buvo jo stilius, i\u0161sidirbin\u0117ti ir i\u0161darin\u0117ti visokias pozas tai i\u0161k\u0117lus pir\u0161t\u0105 \u012f dang\u0173, tai i\u0161p\u016btus kr\u016btin\u0119, tai dar kitaip.<\/p>\n

– Palauk, – su\u0161ukau jam atgal. Ovidijus kilstel\u0117jo antak\u012f, – o jeigu a\u0161 nenoriu kautis? – paklausiau.<\/p>\n

Ovidijus akimirk\u0105 pastov\u0117jo. Ir turb\u016bt jam tik po pauz\u0117s at\u0117jo iki galvos smegen\u0173 mintis, k\u0105 a\u0161 pasakiau. Ir tada jis papliupo juoktis!<\/p>\n

– Ei! – su\u0161ukau a\u0161 v\u0117l bepradedanti nervintis, – A\u0161 rimtai! Kur a\u0161 i\u0161vis esu? Kod\u0117l \u010dia atsid\u016briau? Ir kas j\u016bs visi per \u017emon\u0117s? Ir ko i\u0161 man\u0119s norite!??<\/p>\n

Ta\u010diau, rodos, mano monologas i\u0161\u0161auk\u0117 tik dar didesn\u012f juoko pli\u016bpsn\u012f i\u0161 Ovidijaus.<\/p>\n

\u201eAsilas.\u201c<\/p>\n

Tada staigiai, kaip ir prad\u0117j\u0119s juoktis, Ovidijus liov\u0117si. Ir nusimet\u0119s plaktuk\u0105 nuo peties pa\u0117m\u0117 j\u012f vienon rankon. Ka\u017ekokiu b\u016bdu jis sugeb\u0117jo sugreibti beproti\u0161ko storumo plaktuko kot\u0105 viena ranka, ta\u010diau visai nesuvokiau, kaip jis tai padar\u0117 – arba jis i\u0161ties turi rankose kokius \u010diuptukus, arba tai labai keista optin\u0117 apgaul\u0117.<\/p>\n

– Mergele, tu \u017einojai, kur pateksi, kai dr\u012fsai pasiprie\u0161inti m\u016bs\u0173 vis\u0173 Did\u017eiojo Pasaulio Miesto tarybai! Miesto magija ir kristalin\u0117s galios ne tavo nosiai, i\u0161davike! Ir tu \u017einoj–, – prad\u0117jo monologu varyti Ovidijus.<\/p>\n

– Bet a\u0161 nieko nepamenu! – pertraukdama jo \u0161nek\u0105 su\u0161ukau ir galb\u016bt kiek pernelyg energingai \u012fsijautusi sumojavau rankomis, – A\u0161 NIEKO nepamenu! Ni\u010dnieko.<\/p>\n

– Mergiote, tu manai, kad tai pakankamas pasiteisinimas, prie\u0161 Ovidijaus Mandagiojo teisingumo kirt\u012f? Prie\u0161 m\u016bs\u0173 Miesto tarybos vali\u0105? Prie\u0161 visa, kas gera ir \u0161venta?<\/p>\n

– A\u0161…, – prad\u0117jau, bet nesp\u0117jau nieko pasakyti, kai mane v\u0117l pertrauk\u0117 Ovidijus.<\/p>\n

– Ne! – su\u0161uko jis, keldamas savo plaktuk\u0105 \u012f or\u0105, lyg rankoje laikyt\u0173 kok\u012f ma\u017eut\u0117l\u012f plaktuk\u0117l\u012f. Prad\u0117jo atrodyti, kad jo ginklas t\u0117ra tik netikras lengvas \u017eaislas, ta\u010diau tai nepaai\u0161kino, kaip jis vienu sm\u016bgiu pirmai skald\u0117 kolonas ir statulas, – Tavo mirtis bus tavo i\u0161laisvinimas!<\/p>\n

Minia su\u016b\u017e\u0117 ir suklyk\u0117. Staiga pasigirdo kurtinantis b\u016bgno ar ka\u017eko pana\u0161aus dunkstel\u0117jimas ir Ovidijus, su\u0117m\u0119s savo k\u016bj\u012f abiejomis rankomis atsistojo taip, lyg b\u016bt\u0173 pasiruo\u0161\u0119s ant man\u0119s \u0161okti.<\/p>\n

– Aaarr, – su\u0161uko Ovidijus, pasileisdamas b\u0117gti link man\u0119s. A\u0161, \u012ftempusi raumenis, tu\u010dtuojau sugniau\u017eiau akmen\u012f rankose ir apsisukusi prad\u0117jau b\u0117gti tolyn ir link \u0161ventyklos u\u017e sav\u0119s.<\/p>\n

\u201eO dieve, k\u0105 daryti!? K\u0105 daryti!?\u201c<\/p>\n

– De\u0161in\u0117n, b\u0117k de\u0161in\u0117n! – su\u0161uko Akmuo. Pasileidau ten b\u0117gti. De\u0161in\u0117je buvo ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f tak\u0105 su abejose pus\u0117se pastatytomis kolonomis. Ka\u017ekas praskrido visai netoli galvos, ta\u010diau netur\u0117jau laiko n\u0117 akimirkai pa\u017evelgti, kas tai buvo.<\/p>\n

B\u0117gdama atsisukau \u012f Ovidij\u0173. Jis nesustojo ir art\u0117jo link man\u0119s, visas vos ne raudonas ir savo k\u016bju \u0161vaistydamas kolonas, skulpt\u016bras ir kitok\u012f \u0161lam\u0161t\u0105, kuris dabar buvo tarpe jo ir man\u0119s.<\/p>\n

– Grei\u010diau! – su\u0161uko Akmuo, tarytum a\u0161 b\u016b\u010diau stov\u0117jusi vietoj. Bet man to sakyti nereik\u0117jo, a\u0161 ir taip b\u0117gau, kiek tik sugeb\u0117jau.<\/p>\n

Po keli\u0173 akimirk\u0173 pasiekiau al\u0117jos gal\u0105, o prie\u0161ais mane buvo plok\u0161\u010dia kvadratin\u0117 aik\u0161t\u0117. Pasileidau b\u0117gti dar grei\u010diau iki jos.<\/p>\n

– Palauk! Stoooook! – su\u0161uko akmuo man jau beveik al\u0117jos tarpuvart\u0117je. A\u0161 prad\u0117jau stoti ir pa\u017evelgiau \u012f akmen\u012f, tada atsisukau \u012f Ovidij\u0173, kuris jau buvo beveik i\u0161b\u0117g\u0119s pro griuv\u0117sius \u012f al\u0117j\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 769 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 774<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15264,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2379","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2379","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2379"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2379\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15264"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2379"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2379"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2379"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}