{"id":2378,"date":"2017-05-02T19:10:24","date_gmt":"2017-05-02T16:10:24","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2378"},"modified":"2021-07-21T12:58:40","modified_gmt":"2021-07-21T09:58:40","slug":"romanas-8","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-8\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (8)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 777 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 788<\/b>.<\/p>\n

\u201eK\u0105 daryti dabar!?\u201c<\/p>\n

– K\u0105??? – su\u0161ukau gniau\u017edama Akmen\u012f ir nesuprasdama, ko jis nori i\u0161 man\u0119s.<\/p>\n

– Palauk, – grie\u017etai nutrauk\u0117 mane Akmuo, – Ir kai pasakysiu – mesk mane!<\/p>\n

I\u0161p\u016b\u010diau akis \u012f Akmen\u012f. Dabar jis buvo ry\u0161kiai m\u0117lynos spalvos.<\/p>\n

– K\u0105\u0105\u0105?? – nesupratau, dar vis sekdama akimis Ovidij\u0173. \u0160is po akimirksnio jau i\u0161dau\u017e\u0117 sm\u016bgiu ar\u010diausiai jo esan\u010di\u0105 kolon\u0105 ir i\u0161b\u0117go \u012f al\u0117j\u0105. Tada pamat\u0119s, kad a\u0161 stoviu kitame jos gale sustojo… Jei teisingai \u012f\u017evelgiau per dulkes, i\u0161si\u0161iep\u0117… Ir pasileido b\u0117gti link man\u0119s.<\/p>\n

– MESK! – sukomandavo Akmuo, vos tik Ovidijus pajud\u0117jo.<\/p>\n

\u201eK\u0104?\u201c<\/p>\n

T\u0105 akimirk\u0105 nieko nebesupratau. Bet jeigu sako, tai teb\u016bnie. Visgi, jei bent ne a\u0161, tai Akmuo gal nukreips Ovidijaus d\u0117mes\u012f. Ar… Bent lengviau taps b\u0117gti.<\/p>\n

{{NERO – Satisfy}}<\/p>\n

\u201eNa tai \u0117sk akmen\u012f, asile!\u201c<\/p>\n

Atme\u010diau rank\u0105 ir tuomet i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 svied\u017eiau j\u012f \u012f i\u0161si\u0161iepus\u012f art\u0117jant\u012f Ovidij\u0173, kuris buvo jau u\u017e gal dvylikos dideli\u0173 \u017eingsni\u0173 arba jam vos keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 kelio. Vos tik paleidau Akmen\u012f i\u0161 rank\u0173, \u0161is blykstel\u0117jo \u017ealiai ir nu\u0161vito tuo visa \u0161viesa… Tada pasteb\u0117jau ir prisiminiau vien\u0105 dalyk\u0105, kur\u012f buvau pamir\u0161usi…<\/p>\n

‘\u201ePala, virvut\u0117 ant mano rankos!\u201c<\/p>\n

Bet j\u0105 nusiimin\u0117ti jau buvo per v\u0117lu, Akmuo skrido link Ovidijaus… Blykstel\u0117jo \u017ealiai ir prad\u0117jo suktis atvyniodamas virv\u0119 aplinkui save!<\/p>\n

{{Gesaffelstein – Aleph}}<\/p>\n

Arenos prane\u0161\u0117jas prad\u0117jo ka\u017ek\u0105 riaumoti ir tuojau paskui j\u012f – minia. Ir visas vaizdas, rodos, sul\u0117t\u0117jo: art\u0117jantis Ovidijus, u\u017esimoj\u0119s k\u016bju mano kryptimi, link jo skriejantis \u017ealias besisukantis akmuo, virv\u0117 tarp man\u0119s ir akmens, minios riaumojimas ir dulki\u0173 debesys, kuriuos prad\u0117jau \u012fkv\u0117pti pro burn\u0105.<\/p>\n

Akmuo art\u0117jo iki Ovidijaus, kurio veide d\u017eiaugsm\u0105 l\u0117tai keit\u0117 nustebimas. Ir… Tatar\u0161k! Su\u017eybs\u0117jo \u017ealia \u0161viesa, tokia ry\u0161ki, kad teko prisimerkti. Ovidijus mostel\u0117jo plaktuku mano kryptimi, ta\u010diau i\u0161bla\u0161kytas akmens nepataik\u0117 ir atsimu\u0161\u0117 \u012f vien\u0105 i\u0161 kolon\u0173, o a\u0161 at\u0161okau atgal, paskui tempdama Akmen\u012f.<\/p>\n

Pajutau, kaip virv\u0117 v\u0117l prad\u0117jo vyniotis ir Akmuo, atitr\u016bk\u0119s nuo Ovidijaus, at\u0161oko.<\/p>\n

– Teisingai! – i\u0161girdau \u0161aukiant\u012f Akmen\u012f, – \u0160aunuol\u0117!<\/p>\n

Ta\u010diau, rodos, Ovidijaus taip lengvai nei\u0161mu\u0161i, u\u017esimoj\u0119s plaktuku atgal jis pa\u0161oko dar \u017eingsn\u012f atgal ir dabar smailiuoju galu sugeb\u0117jo u\u017ekabinti mane. Mano vis\u0105 de\u0161in\u012f \u0161on\u0105 nudieg\u0117 skausmas ir pajutau, kaip mano organai bei kaulai sukrito \u012f vien\u0105 pus\u0119. A\u0161, savaime suprantama, kritau ten, kur dabar mane temp\u0117 plaktuko sm\u016bgis…<\/p>\n

…Ir i\u0161skridusi i\u0161 tunelio pa\u010diu aik\u0161t\u0117s kra\u0161tu, nusileidau ant nugaros. Taip nu\u010diuo\u017eiau bent keliolik\u0105 \u017eingsni\u0173, kol trintis, beveik visai supl\u0117\u0161iusi mano drabu\u017eius, sustabd\u0117 mane.<\/p>\n

– Aaaargh! – su\u0161ukau. Savaime suprantama. Nesurikti, kai pus\u0117 tavo k\u016bno buvo ne\u017einia kaip sutrenkta, o kita pus\u0117 – nutrinta ir nubrozdinta iki kraujo, turb\u016bt b\u016bt\u0173 buv\u0119 sunkoka.<\/p>\n

Akmuo, skriedamas ir \u0161viesdamas \u017ealsvai, skrido atgal man\u0119s. Ir galiausiai, sutrik\u0119s v\u0117l nut\u016bp\u0117 mano delnan su visu pagrei\u010diu. Tik dabar pasteb\u0117jau, kad Ovidijus irgi neapsi\u0117jo be \u017eaizd\u0173, o jo galva ir pe\u010diai buvo visi kraujuoti.<\/p>\n

– NE, NU A\u0160 TAU PARODYSIU, – suriko Ovidijus, persibraukdamas savo kraujuojant\u012f galvos \u0161on\u0105. Ir, rodos, jis buvo be ausies!<\/p>\n

\u201eO peklos, mano akmuo veikia! …Ka\u017ekaip.\u201c<\/p>\n

Ovidijus persimet\u0117 plaktuk\u0105 kiton rankon, laisv\u0105ja v\u0117l perbrauk\u0117 per ausies liku\u010dius, ta\u0161kydamas b\u0117gant\u012f krauj\u0105 ant savo peties ir aik\u0161t\u0117s grindinio. Ir tada prad\u0117jo i\u0161met\u0119s r\u0117m\u0105 art\u0117ti man\u0119s.<\/p>\n

Suvokiau, kad turiu b\u0117gti! Ver\u010diausi ant dar sveikojo kairiojo \u0161ono ir paband\u017eiau keltis. Ta\u010diau rodos mano de\u0161in\u0117 ranka, kurioje laikiau Akmen\u012f, buvo pakankamai sutrenkta, kad atsisakyt\u0173 veikti.<\/p>\n

– Bliaat, – \u012fsiutusi nusikeikiau ir visgi \u012fsispyrusi kojomis paband\u017eiau pakilti ir pab\u0117gti bent jau ka\u017ekokiu b\u016bdu. Ovidijus art\u0117jo, o mano \u0161irdis spurd\u0117jo kaip pasiutusi.<\/p>\n

– Mesk mane \u012f priek\u012f! – su\u0161uko v\u0117l akmuo.<\/p>\n

Taigi keldamasi u\u017esimojau savo neveikian\u010dia ranka ir paband\u017eiau padaryti bent tai. U\u017esimojau… Ir Akmen\u012f besikeldama nume\u010diau gal kokius tris \u017eingsnius \u012f priek\u012f.<\/p>\n

\u201e…Blemba.\u201c<\/p>\n

Tai ne itin pad\u0117jo. Ne\u017einau, kad ir k\u0105 buvo sumast\u0119s akmuo, bet jis nesujud\u0117jo, o tada prad\u0117jo v\u0117l vyniotis atgal.<\/p>\n

– Turi pabandyti geriau! – su\u0161uko jis man.<\/p>\n

Ta\u010diau a\u0161 spjoviau \u012f Akmens metim\u0105, kai Ovidijus buvo jau visai netoli man\u0119s ir ver\u010diausi \u0161onu ant de\u0161in\u0117s. Skausmas nuplik\u0117 vis\u0105 \u0161on\u0105, ta\u010diau ver\u010diausi toliau ir taip, sukaupusi pakankamai pagrei\u010dio ir j\u0117g\u0173, pasist\u016bmiau abejomis rankomis ir pasispyriau u\u017epakaliu vir\u0161un.<\/p>\n

Skausmas, kaip ir reik\u0117jo tik\u0117tis, nudilg\u0117 ir de\u0161ini\u0105j\u0105 rank\u0105, ta\u010diau man tai jau buvo nesvarbu.<\/p>\n

\u201eJei a\u0161 i\u0161 \u010dia nei\u0161sine\u017edinsiu, Ovidijus mane tuojau u\u017emu\u0161!\u201c<\/p>\n

…Atsik\u0117liau! Ir pasispyrusi kojomis prad\u0117jau b\u0117gti. De\u0161in\u0117 koja, a\u010di\u016b Dievui, buvo sveika kaip ir kairioji.<\/p>\n

Ovidijus u\u017e man\u0119s suriaumojo.<\/p>\n

– Kair\u0117n! Suk kair\u0117n dabar! – su\u0161uko Akmuo.<\/p>\n

\u201eKad tik tolyn nuo TO!\u201c<\/p>\n

Visu svoriu pasvirau \u012f kair\u0119 ir pasukau. Ir padarau gerai, kad tai padariau svoriu, nes de\u0161in\u0117je man\u0119s vos per kelis pir\u0161tus nuo peties ir galvos praskrido plaktuko metalin\u0117 galva, o paskui – besisukdamas kotas.<\/p>\n

\u201eO Dieve! Kaip jis i\u0161vis j\u012f taip pamet\u0117!?\u201c<\/p>\n

Plaktukas, skriedamas trenk\u0117si \u012f \u012f kolonas aik\u0161t\u0117s kra\u0161te ir perskriej\u0119s jas nuskrido iki \u0161ventyklos. A\u0161 buvau pernelyg susitelkus \u012f b\u0117gim\u0105, kad maty\u010diau, kas vyksta, bet tuomet i\u0161girdau mil\u017eini\u0161k\u0105, kurtinant\u012f sprogim\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau sprogimas nesibaig\u0117 ir pl\u016bstel\u0117jusi v\u0117jo banga perko\u0161\u0117 mane. I\u0161 netik\u0117tumo susvyravau ir vos nenukritau, bet d\u0117kui Dievui, atmetus akmen\u012f atgal, i\u0161laikiau pusiausvyr\u0105. Taip pab\u0117gau dar kelis \u017eingsnius ir \u0161okusi \u012f tarp\u0105 su kolonomis greitai atsisukau. Minios o\u0161imas pasikeit\u0117 \u012f r\u0117kim\u0105.<\/p>\n

\u201eO Vie\u0161patie!\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 777 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 788<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15272,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2378","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2378","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2378"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2378\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2378"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2378"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2378"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}