{"id":2377,"date":"2017-05-03T19:11:28","date_gmt":"2017-05-03T16:11:28","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2377"},"modified":"2021-07-21T12:58:38","modified_gmt":"2021-07-21T09:58:38","slug":"romanas-9","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-9\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (9)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 784 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 785<\/b>.<\/p>\n

Tai at\u0117m\u0117 \u017ead\u0105 ir i\u0161pl\u0117\u0161\u0117 i\u0161 l\u016bp\u0173 paskutin\u012f kvap\u0105. Atsikv\u0117piau, o galva sud\u016bzg\u0117.<\/p>\n

\u201eArena… Kas \u010dia nutiko!? Ar tai Ovidijaus k\u016bjis!?\u201c<\/p>\n

Kitas arenos galas buvo pilnas dulki\u0173, pilk\u0173, nesiliaujan\u010diai pl\u016bstan\u010di\u0173\u00a0 d\u016bm\u0173… Ir – ar tai vir\u0161utin\u0117 jos dalis dingo, o fone matosi miesto dangorai\u017eiai?\u00a0 Arenos sienos pirmai buvo auk\u0161tos ir vientisos, o dabar jose akivaizd\u017eiai buvo mil\u017eini\u0161kas tarpas. Kokio didumo, nema\u010diau per dulkes, bet jis buvo.<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f Arenos \u0161onus. Miniati\u016brin\u0117s \u017emoni\u0173 fig\u016bryt\u0117s prad\u0117jo pl\u016bsti tolyn nuo art\u0117jan\u010di\u0173 d\u016bm\u0173 ir banguoti. Minios \u0161auksmai netilo.<\/p>\n

Ir tada pama\u010diau Ovidij\u0173, \u017ei\u016brint\u012f \u012f art\u0117jan\u010di\u0105 smulki\u0173 dulki\u0173 bang\u0105, rodos, tiek pat nustebus\u012f, kiek ir a\u0161. O prie\u0161ais j\u012f, \u0161ventyklos griuv\u0117si\u0173 stoge, styrojo jo plaktuko rankena.<\/p>\n

\u201eTai ne jo k\u016bjis!\u201c<\/p>\n

Netik\u0117tai d\u016bmuose su\u017eybs\u0117jo violetin\u0117 spalva ir v\u0117l ka\u017ekas susprogo aus\u0173 b\u016bgnelius pl\u0117\u0161an\u010diu garsu. Greit u\u017esidengiau vien\u0105 aus\u012f delnu, o kit\u0105 paband\u017eiau u\u017edengti petimi, nes, visgi – trukd\u0117 akmuo delne. Ta\u010diau tai triuk\u0161mo nelabai suma\u017eino. Tiksliau – beveik visi\u0161kai ne.<\/p>\n

Ovidijus taip pat pak\u0117l\u0117 rankas ir u\u017esideng\u0117 akis, nes po sprogimo d\u016bm\u0173 dar padaug\u0117jo ir j\u0173 banga dar paspart\u0117jo. Po akimirkos ji atskriejo iki Ovidijaus, o tada tuoj ir iki man\u0119s. Dulk\u0117s ir d\u016bmai pl\u016bdo \u012f nos\u012f bei gerkl\u0119, dusino, neleido kv\u0117puoti ir i\u0161vis ka\u017eko galvoti.<\/p>\n

Band\u017eiau u\u017esidengti tai ausis, nuo triuk\u0161mo ir gaudesio, tai burn\u0105 ir akis, nuo dulki\u0173 ir d\u016bm\u0173. Ta\u010diau viskam kartu tr\u016bko rank\u0173. Arba gero veido u\u017edangalo.<\/p>\n

Grumesys pama\u017eu liov\u0117si, taigi gal\u0117jau susikoncentruoti tik ties dulk\u0117mis. Paband\u017eiau atsimerkusi apsi\u017evalgyti ir sugalvoti, kur b\u0117gti, ta\u010diau dulki\u0173 buvo taip tir\u0161ta, kad jos kaip mat u\u017elipino man akis.<\/p>\n

– Atsiklaupk, bus lengviau, – i\u0161girdau Akmens bals\u0105.<\/p>\n

Sulenkiau sveik\u0105j\u0105 koj\u0105 ir priklaupiau. Lengviau nepasidar\u0117, bet tai turb\u016bt buvo geriau, nei stov\u0117ti su skaudan\u010diomis visomis k\u016bno gal\u016bn\u0117mis ir nugara bei bandyti ne\u012fkv\u0117pti smulki\u0173 dulki\u0173 bei smirdan\u010di\u0173 d\u016bm\u0173.<\/p>\n

Bzzzzzzz, prad\u0117jo zysti aus\u0173 b\u016bgneliai. Jie pagaliau atsiklijavo po triuk\u0161mo ir prad\u0117jau gird\u0117ti \u0161iek tiek ai\u0161kiau. Gird\u0117josi panikos riksmai. Ka\u017ekur vir\u0161 man\u0119s ka\u017ekas zvimbdamas praskrido, o triuk\u0161mingame Arenos gale gird\u0117josi jau visai palyginus tyl\u016bs gurm\u0117jimai, lyg akmenys, kurie dar laik\u0117si apgriuvusiose sienose, krist\u0173 \u017eemyn.<\/p>\n

\u201eSprogimas? Ten ka\u017ekas sprogo!? …Man reikia i\u0161 \u010dia b\u0117gti!\u201c<\/p>\n

Giliau \u012fkv\u0117piau oro. Sukos\u0117jau, bet sukaupusi j\u0117gas v\u0117l atsistojau. Pasisukusi \u012f kit\u0105 pus\u0119 nuo dulki\u0173 pajutau, kaip \u0161ios ir v\u0117jas prad\u0117jo judinti mano nud\u017eyrint\u0105 kraujuojan\u010di\u0105 nugar\u0105, ta\u010diau \u010dia bent buvo ma\u017eiau d\u016bm\u0173. V\u0117l sukos\u0117jusi tvir\u010diau sugniau\u017eiau Akmen\u012f ir pirma prad\u0117jusi l\u0117tai eiti, pasileidau b\u0117gti. Ka\u017ekur. Tolyn nuo sprogimo centro, nes, kad ir kas ten \u012fvyko, negal\u0117jo b\u016bti gerai.<\/p>\n

B\u0117gant pro mane skriejo kiti griuv\u0117siai ir kolonos, kol galiausiai i\u0161b\u0117gau \u012f tu\u0161\u010di\u0105 dulk\u0117t\u0105 lauk\u0105 – Arenos aik\u0161t\u0117s pakra\u0161t\u012f. Kadangi dulk\u0117s per t\u0105 laik\u0105 prad\u0117jo bent ka\u017ekiek sklaidytis, prie\u0161ais save reg\u0117jau mil\u017eini\u0161k\u0105 sienos \u0161e\u0161\u0117l\u012f, o apa\u010dioje – keliais metrais u\u017e mano galv\u0105 auk\u0161tesn\u0119 pakop\u0105.<\/p>\n

\u201e\u010cia niekaip neu\u017elipsiu.\u201c<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau ir pasileidau b\u0117gti palei griuv\u0117sius – ka\u017ekur sienoje gi tur\u0117t\u0173 b\u016bti ka\u017ekas tokio, ant ko gal\u0117\u010diau u\u017elipti. Net jei \u010dia viskas buvo sukurta, kad nei\u0161b\u0117g\u010diau, tur\u0117\u010diau rasti bent vartus.<\/p>\n

Po akimirkos supratau, kad prab\u0117gusi toliausi\u0105 nuo sprogimo Arenos \u0161on\u0105 ratu prad\u0117jau art\u0117ti iki sprogimo epicentro.<\/p>\n

– Ie\u0161kok vietos, kur gal\u0117tume u\u017esirop\u0161ti ant i\u0161orin\u0117s sienos, – pamokan\u010diai tar\u0117 Akmuo.<\/p>\n

– \u017dinau, \u017einau! Kaip manai, ko a\u0161 \u010dia ie\u0161kau? – susierzinusi ir u\u017edususi nuo b\u0117gimo bei dulki\u0173 suurzgiau jam atgal.<\/p>\n

– Ne tai turiu omenyje, durne, – at\u0161ov\u0117 tas. Ir tada po trumpos pauz\u0117s tuojau prid\u016br\u0117, – Pala! Taip, b\u0117k tiesiai!<\/p>\n

\u201eK\u0105 jis turi omenyje? Jis ka\u017ek\u0105 mato?\u201c<\/p>\n

B\u0117gdama ten, kur ir buvau planavus b\u0117gti – tiesiai, band\u017eiau \u012f\u017evelgti, k\u0105 Akmuo gal\u0117jo pamatyti priekyje. Bet nieko ne\u012f\u017evelgiau.<\/p>\n

\u201ePala, jis i\u0161vis turi akis? Kaip jis i\u0161vis ka\u017ek\u0105 mato?\u201c<\/p>\n

Atsukus Akmen\u012f \u012f save pa\u017evelgiau \u012f j\u012f. Jis atrod\u0117 kaip tiesiog didelis \u017ealsvai raudonas kristalas.<\/p>\n

…Ir tuomet vos nenugriuvau ant \u017eem\u0117s, u\u017ekliuvusi u\u017e ka\u017ekokio akmens. Greitai i\u0161sitiesiau ir susitelkiau atgal \u012f b\u0117gim\u0105 dulki\u0173 debesies link.<\/p>\n

\u201ePaklausiu kada v\u0117liau.\u201c<\/p>\n

Kuo ar\u010diau b\u0117gau, tuo buvo ai\u0161kiau, kad Arenoje \u012fvyko ne \u0161iaip ma\u017eytis griuvimas. Jai tr\u016bko viso gabalo sienos!<\/p>\n

U\u017e dulki\u0173 debes\u0173 ir d\u016bm\u0173 u\u017edangos \u017eyb\u010diojo ka\u017ekokios geltonos ir raudonos \u0161viesos, ka\u017ekas ka\u017ek\u0105 r\u0117kavo. Vir\u0161 man\u0119s v\u0117l prazvimb\u0117 dideli tams\u016bs objektai ir dingo u\u017e Arenos sien\u0173. Arenos siena buvo ne \u0161iaip sugriauta, bet ji i\u0161silakst\u0117 tiesiog gabalais, mil\u017eini\u0161kais akmeniniais blokais. Kuo ar\u010diau centro – tuo daugiau ir didesni\u0173 buvo \u0161i\u0173 pribarstyta ir jie painiojosi po kojomis.<\/p>\n

– Nesustok ir ar\u010diau sienos. Kair\u0117je, – v\u0117l prakalbo Akmuo.<\/p>\n

Dulki\u0173 debesyje vis tiek nema\u010diau, kur tiksliai b\u0117gu, taigi pasiklausiau jo \u017eod\u017eio. Ma\u010diau gal tik \u017eingsn\u012f ar du prie\u0161ais save, taigi, kai i\u0161 ne\u017einia kur nusirit\u0119 mil\u017eini\u0161ki geltonai \u017ealsvi kristalai, gulintys \u012fsir\u0117\u017e\u0119 \u012f \u017eem\u0119, i\u0161nirdavo prie\u0161ais nos\u012f, tuoj tekdavo keisti savo trajektorij\u0105 ir bandyti juos apib\u0117gti.<\/p>\n

Ka\u017ekur tolumoje ka\u017ekas prad\u0117jo ka\u017ek\u0105 skanduoti. Nuskamb\u0117jo ka\u017ekokie balsai per garsiakalbius… Ir galb\u016bt \u017emoni\u0173 klyksmai, galb\u016bt sirenos. Kas tai buvo, nesupratau d\u0117l atstumo. Tolumoje ka\u017ekas dunks\u0117jo ir bumbs\u0117jo.<\/p>\n

\u201eKas \u010dia vyksta? Akivaizdu, kad Arenos \u017ei\u016brovams ir reng\u0117jams tai buvo netik\u0117ta. Kaip ir Ovidijui!\u201c<\/p>\n

– Kas \u010dia vyksta?- beb\u0117gdama ir giliai \u0161nopuodama kreipiausi \u012f Akmen\u012f.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 784 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 785<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15268,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2377","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2377","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2377"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2377\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15268"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2377"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2377"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2377"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}