{"id":2375,"date":"2017-05-05T19:27:17","date_gmt":"2017-05-05T16:27:17","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2375"},"modified":"2021-07-21T12:58:32","modified_gmt":"2021-07-21T09:58:32","slug":"romanas-11","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-11\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (11)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 800\u00a0\u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 806<\/b>.<\/p>\n

Ginklas \u017eybtel\u0117jo raudoniau.<\/p>\n

– O a\u0161 turiu geras akis, – prakalbo jis.<\/p>\n

– …Tu neturi aki\u0173, – po pauz\u0117s pratariau, nesuprasdama, juokauja jis ar rimtai. Tada beb\u0117gdama rimtai pavar\u010diau Akmen\u012f rankoje ie\u0161kodama aki\u0173.<\/p>\n

– O Dieeeeve, – sarkasti\u0161kai sudejavo jis, – taigi a\u0161 juokauju. Liaukis mane sukin\u0117jusi. Tu k\u0105, humoro jausmo neturi? Nes jei tau ma\u017eai, a\u0161 jo turiu tiek, kad tau galiu paskolinti dal\u012f.<\/p>\n

Akmuo nusijuok\u0117. Turb\u016bt pats i\u0161 savo pok\u0161to. Bet visgi, prisipa\u017einsiu, nusi\u0161ypsojau ir a\u0161. Prunk\u0161tel\u0117jau.<\/p>\n

– Na, o jeigu rim\u010diau, – po pauz\u0117s jau rimtesniu balsu prakalbo jis, – tai a\u0161 papras\u010diausiai pasteb\u0117jau tai tau b\u0117gant ne\u017einia kur.<\/p>\n

– Bet… Juk ten buvo pilna dulki\u0173 ir d\u016bm\u0173. A\u0161 nieko nema\u010diau! – nusisteb\u0117jau.<\/p>\n

– Tu nematei. A\u0161 ma\u010diau. Juk sakau, – geros akys.<\/p>\n

\u0160yptel\u0117jau ir timptel\u0117jau l\u016bp\u0105. Atsakymas buvo pakankamas. Nieko neatsak\u0119s, bet pakankamas.<\/p>\n

Dar \u017eingsnis ir pasiekiau \u012f\u0117jim\u0105. Tai buvo gana platus tu\u0161\u010dias koridorius, ap\u0161viestas palub\u0117je su geltonais kristalais. Pasileidau b\u0117gti vidun. Ka\u017ekur viduje tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161\u0117jimas.<\/p>\n

\u201eIr jeigu \u0161is koridorius sukurtas \u017ei\u016brovams, i\u0161\u0117jimas ar \u012f\u0117jimas, i\u0161 ar \u012f Aren\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti akivaizdus.\u201c<\/p>\n

* * *<\/p>\n

A\u0161 stov\u0117jau po Arenos i\u0161orin\u0117s sienos atbraila tarp \u012f\u0117jimo kolon\u0173 ir gatv\u0117s. Gatv\u0117, \u012f kuri\u0105 i\u0161b\u0117gau, buvo pilna d\u016bm\u0173. Kitoje gatv\u0117s pus\u0117je pastatai stieb\u0117si \u012f vir\u0161\u0173 beveik tiek pat, kiek Arena, o gatv\u0117 buvo pilna akmen\u0173 bei plyt\u0173. Turb\u016bt nukritusi\u0173 per Arenos sprogim\u0105. Joki\u0173 \u017emoni\u0173 nesimat\u0117.<\/p>\n

Apsi\u017evalgiusi supratau, kad i\u0161\u0117jau \u0161iek tiek per arti griuvimo vietos. Arena vir\u0161 man\u0119s ir \u012f\u0117jimo, be abejo, dar stov\u0117jo, ta\u010diau vos u\u017e keliasde\u0161imt metr\u0173 de\u0161in\u0117n – gatv\u0117 buvo pilna akmen\u0173.<\/p>\n

Ka\u017ekur kitoje tos mil\u017eini\u0161kos kr\u016bvos pus\u0117je gird\u0117josi \u017emoni\u0173 skandavimas ir \u0161\u016bksniai bei ant d\u016bm\u0173 debes\u0173 atsispind\u0117jo (arba per juos mat\u0117si) geltoni bei raudoni blyks\u0117jimai, kuriuos tuoj pat pasekdavo dunks\u0117jimai ir bumbs\u0117jimai.<\/p>\n

– Na, ko \u010dia stovi? Lauki gra\u017euolio ant balto vienaragio? – sarkasti\u0161kai prakalbo Akmuo rankoje, sublyks\u0117damas geltonai.<\/p>\n

\u201eTaip. Man reikia i\u0161 \u010dia grei\u010diau eiti.\u201c<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau v\u0117l. Vienintelis laisvas kelias buvo kair\u0117je. Taigi atsikv\u0117piau, ruo\u0161damasi naujai kelionei. Pa\u017evelgiau \u012f Akmen\u012f rankoje.<\/p>\n

\u201eMan reik\u0117t\u0173 j\u012f pad\u0117ti ka\u017ekur patogiau.\u201c<\/p>\n

Laisva ranka patampiau savo kelnes ie\u0161kodama ki\u0161eni\u0173. J\u0173 nebuvo, o po jomis buvo tik plika mano oda. Paband\u017eiau timptel\u0117ti mar\u0161kinius… Ir tada, \u012fsitempus si\u016bl\u0117ms ir pajutus skausm\u0105 nugaroje, prisiminiau, kad taigi nemenkai pava\u017eiavau nugara per \u017evyr\u0105 bei \u017evirg\u017ed\u0105. Mar\u0161kiniuose ki\u0161en\u0117s irgi nebus.<\/p>\n

– \u017dinai, kaip kat\u0117ms sud\u0117tinga apsispr\u0119sti – nori jos \u012f namus, ar nori \u012f lauk\u0105? – irzliai prakalbo Akmuo, – Tai va, tu tokia.<\/p>\n

\u201eKas tos kat\u0117s?\u201c<\/p>\n

– O kas, jeigu a\u0161 tave imsiu ir \u010dia pat i\u0161mesiu? – kilstel\u0117jus antak\u012f sarkasti\u0161kai paklausiau jo atgal.<\/p>\n

– Tuomet, – kiek patyl\u0117j\u0119s prakalbo jis, – tu prarasi vienintel\u012f ginkl\u0105, kuris geriau u\u017e tave \u017eino, kaip kovoti. Ir a\u0161 labai nuli\u016bs\u010diau, nes man su tavimi patinka.<\/p>\n

Prunk\u0161tel\u0117jau. Tai buvo tiesa – jei ne ginklas, a\u0161 turb\u016bt b\u016b\u010diau visai numirusi per pirmas akimirkas.<\/p>\n

\u201eArba jei ne tas sprogimas…\u201c<\/p>\n

\u017dvilgtel\u0117jau v\u0117l akmen\u0173 kr\u016bvon. Ka\u017ekas buvo u\u017e j\u0173.<\/p>\n

Man reik\u0117jo b\u0117gti ir b\u0117gti ka\u017ekur saugiai. …Ka\u017ekur. Atsikv\u0117piau ir prad\u0117jau \u017eygiuoti gatv\u0117s link.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

I\u0161b\u0117gus \u012f gatv\u0119 b\u0117gau… Tiesiai. Ties\u0105 sakant – visai nenutuokiau, kur apskritai man reik\u0117t\u0173 b\u0117gi, ta\u010diau tas triuk\u0161mas ir skandavimas u\u017e man\u0119s labai neramino. Tikrai nenor\u0117jau v\u0117l pakli\u016bti \u012f Aren\u0105 ar i\u0161vis – pagauta minos gauti savo gal\u0105. Net jei ka\u017ekas ir sprogdino Aren\u0105 bei taip mane i\u0161gelb\u0117jo nuo \u017e\u016bties… Vargu, ar jie tai dar\u0117 ty\u010dia. Ypa\u010d kai gal\u0117jo tai padaryti ank\u0161\u010diau. Tarkim, prie\u0161 kov\u0105.<\/p>\n

\u201eKaip a\u0161 i\u0161vis atsid\u016briau Arenoje??\u201c<\/p>\n

Pasipur\u010diau ir i\u0161me\u010diau i\u0161 galvos \u0161\u012f v\u0117l pasikartojus\u012f klausim\u0105. Akivaizdu, kad \u017einojau per ma\u017eai, kad ras\u010diau kok\u012f atsakym\u0105. O Ginklas man visai negal\u0117jo pad\u0117ti. Vienintelis \u017emogus… Ar padaras, kuris b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119s ir kur\u012f \u017einau pati – tai Jok\u016bbas. Jei jis tai i\u0161vis \u017einojo.<\/p>\n

Miesto gatv\u0117 buvo gana plati, o jos kra\u0161tuose tvarkingai augo med\u017eiai su raudonais vaisiais, kaban\u010diais ant \u017ealiais virpan\u010diais lapais piln\u0173 \u0161ak\u0173. Joje tvarkingai stov\u0117jo kolonos (ar gal labiau pavadin\u010diau stulpais?) su kristalais vir\u0161 j\u0173. Nors jie ne\u0161viet\u0117, ta\u010diau jie buvo tokios pa\u010dios formos ir atspalvio, kaip tie, buv\u0119 Arenos viduje, pro kuriuos patekau \u012f miest\u0105.<\/p>\n

\u201eKeista, a\u0161 nematau n\u0117 vieno \u017emogaus.\u201c<\/p>\n

Nors ka\u017ekur u\u017e man\u0119s gird\u0117josi baubimai ir riksmai, skandavimai ir \u012fvair\u016bs trenksmai, ni\u010dnieko nesigird\u0117jo priekyje sav\u0119s. Rod\u0117s, b\u0117gau per i\u0161mirus\u012f miest\u0105.<\/p>\n

Ka\u017ekoks padaras n\u0117r\u0117 skersgatvyje, pro kur\u012f prab\u0117gau, u\u017e ka\u017ekoki\u0173 d\u0117\u017ei\u0173. Ta\u010diau visai netur\u0117jau nei noro, nei laiko ai\u0161kintis, kas ir kod\u0117l.<\/p>\n

\u201eGerai, visgi ka\u017ekas \u010dia yra gyvas.\u201c<\/p>\n

\u017dvilgtel\u0117jau auk\u0161tyn \u012f pastat\u0173 vir\u0161utinius auk\u0161tus, vir\u0161 [[t\u0173 palapini\u0173, vir\u0161 parduotuvi\u0173]] ir u\u017edaryt\u0173 vitrin\u0173, dur\u0173 ar lang\u0173. Juose pro \u012fvairias u\u017edangas nesimat\u0117 jokios gyvyb\u0117s – n\u0117 \u0161viesos. Tik \u012fvair\u016bs \u017eali kristalai, skulpt\u016bros ant levituojan\u010di\u0173 akmen\u0173 ir ap\u0161vietimo akmenys skrajojo vir\u0161 gatv\u0117s, kuria b\u0117gau, o vir\u0161uje j\u0173 – \u017eydras, vietomis debesuotas ir d\u016bm\u0173 pilnas, dangus.<\/p>\n

B\u0117gdama atsisukau – d\u016bmai kilo nuo Arenos, kuri jau tolo ir buvo pasisl\u0117pus u\u017e nam\u0173 bei mat\u0117si tik jos vir\u0161\u016bn\u0117s. Tik nelabai supratau, ar akmenin\u0117 Arena ir jos griuv\u0117siai gal\u0117jo taip d\u016bmoti ir kod\u0117l.<\/p>\n

\u201eAkmuo juk nedega, tiesa? Ar… Dega? Koks akmuo dega?\u201c<\/p>\n

V\u0117l pasipur\u010diau. \u0160i\u0173 klausim\u0173 man dabar tikrai ma\u017eiausiai reik\u0117jo – jei nor\u0117siu, i\u0161siai\u0161kinsiu v\u0117liau. Man pirmiau reik\u0117jo ka\u017ekur i\u0161sine\u0161dinti ir apsi\u017ei\u016br\u0117ti bei susitvarkyti jau nebepaken\u010diamai maud\u017eian\u010dias \u017eaizdas. Ir ka\u017ek\u0105 padaryti su ta galva. Dar\u0117si silpna.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 800\u00a0\u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 806<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15271,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2375","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2375","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2375"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2375\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15271"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2375"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2375"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2375"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}