{"id":2371,"date":"2017-05-19T19:25:27","date_gmt":"2017-05-19T16:25:27","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2371"},"modified":"2021-07-25T03:27:25","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:25","slug":"romanas-19","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-19\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (19)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 920 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 917<\/b>.<\/p>\n

„…O Dieve. Kas ji per \u017emogus!??”<\/p>\n

– Ehm… – sumykiau, – nebloga?<\/p>\n

– Nor\u0117tum i\u0161bandyti? – i\u0161kart nekantriai puol\u0117 pasisi\u016blyt Gabriel\u0117.<\/p>\n

„\u0160itai eina ne\u017einia kur. Man tai nepatinka.”<\/p>\n

\u017dvilgtel\u0117jau \u012f D\u017eo, kuris vis dar gul\u0117jo ant lentynos.<\/p>\n

– Leisk, paimsiu smagiausi\u0105, – atsistojo staiga Gabriel\u0117 ir sukikenusi nu\u0117jo iki sienos paimti vieno i\u0161 \u0161i\u0173 \u017eaisliuk\u0173.<\/p>\n

V\u0117l pa\u017evelgiau \u012f Akmen\u012f, kol Gabriel\u0117 man\u0119s nemat\u0117. Tada pro lang\u0105, \u012f ry\u0161kiai lauke \u0161vie\u010dian\u010di\u0105 jau \u012fsidienojusi\u0105 saul\u0119, tada \u012f metalines kabineto-kambario duris.<\/p>\n

– \u0160tai, – tar\u0117 Gabriel\u0117, nuimdama vien\u0105 violetin\u012f pailg\u0105 kristal\u0105 nuo jo kabliuk\u0173 lentyn\u0117l\u0117s ant sienos ir gr\u012f\u017edama atgal.<\/p>\n

Gabriel\u0117 gr\u012f\u017eo ir atsir\u0117musi \u012f sof\u0105 u\u017epakaliu ir taip pakeliui u\u017etverdama vienintel\u012f keli\u0105 iki dur\u0173, i\u0161ties\u0117 prie\u0161ais mane savo \u017eaisl\u0105 ir j\u012f man i\u0161si\u0161iepusi parod\u0117.<\/p>\n

– O dabar \u017ei\u016b. – tar\u0117 ji, paimdama ir kelis kartus paglostdydma kristal\u0105. Tas prad\u0117jo p\u016bstis ir keisti form\u0105, – Tikro vyro penio formos, matai?<\/p>\n

„O. Mano. Dieve. \u0160ventas. Ne. Nenoriu. Kur. I\u0161\u0117jimas. Argh!?”<\/p>\n

– Eee, – sumykiau pasisukdama k\u0117d\u0117je, art\u0117jant Gabrielei.<\/p>\n

\u0160i pri\u0117jo prie man\u0119s ir, pris\u0117dusi ant gretimos k\u0117d\u0117s, pad\u0117jo savo rank\u0105 man ant \u0161launies.<\/p>\n

– Na tai kaip, parodysi, kaip tavo \u017eaizdos? – vis dar i\u0161si\u0161iepusi vaizdingai man mirktel\u0117jo akimi Gabriel\u0117.<\/p>\n

– A\u0161… Atsisakysiu. – ne\u017einodama, k\u0105 daryti ar sakyti, prad\u0117jau. Ir tuomet stodamasi bei steb\u0117dama ant Gabriel\u0117s keli\u0173 pad\u0117ta daikt\u0105 i\u0161burbuliavau:<\/p>\n

– A\u0161 gal geriau jau eisiu kur.<\/p>\n

Gabriel\u0117 netik\u0117tai \u0161iurk\u0161\u010diai pagrieb\u0117 mane u\u017e rankov\u0117s ir patemp\u0117 \u017eemyn ant ked\u0117s, ant kurios \u0161lum\u0161tel\u0117jau.<\/p>\n

– Eisi? – sarkasti\u0161ku tonu prad\u0117jo Gabriel\u0117, o jos balse kaip ir pirm\u0105 kart\u0105 prad\u0117jo gird\u0117tis piktos gaidel\u0117s, – O kur tu eisi, brangioji? Taigi tu dar nepasveikai, o su tokiais papukais kaip tavo tuooojau tave kas gatv\u0117je pagaut\u0173 ir piktai, piktai i\u0161prievartaut\u0173.<\/p>\n

– A\u0161 vis tiek eisiu! – dar kart\u0105 paband\u017eiau stotis, ta\u010diau \u0161i mane tvirtai laik\u0117 ant k\u0117d\u0117s.<\/p>\n

– Na, na, – lip\u0161niu balseliu, laikydama mane viena rank\u0105 ant \u0161launies, o kita ant peties ir pir\u0161tais art\u0117dama iki d\u017eemperio u\u017etrauktuko pratar\u0117 ji, – neb\u016btina taip prie\u0161intis. A\u0161 tik tavo draug\u0117 ir, \u017einai, tu man labai, labai patinki. Labai. Ar sakiau, kad tu labai gra\u017ei?<\/p>\n

– A\u0161… Atstok! – stipriau stumtel\u0117jau Gabriel\u0119 ir pasipur\u010diusi i\u0161spr\u016bdau i\u0161 jos nag\u0173 ir nub\u0117gau iki sofos.<\/p>\n

„Man reikia kuo grei\u010diau i\u0161 \u010dia ne\u0161dintis!”<\/p>\n

Gabriel\u0117 tuojau atsistojo, i\u0161si\u0161iep\u0117 ir prad\u0117jo l\u0117tai sli\u016bkinti iki man\u0119s. A\u0161 tuojau apsi\u017evalgiau aplinkui kambar\u012f – k\u0105 man daryti. Durys buvo u\u017e man\u0119s. Bet tiksliai, dar Akmuo!<\/p>\n

\u0160okau prie D\u017eo, o Gabriel\u0117 \u0161oko ant man\u0119s.<\/p>\n

– Aargh! – su\u0161ukau a\u0161, suspausta jos gl\u0117byje. Visos \u017eaizdos rodos atsiv\u0117r\u0117, o nugar\u0105 perliejo \u017eaibo grei\u010dio skausmo banga.<\/p>\n

Ta\u010diau Gabrielei mano \u0161\u016bksnis buvo nesvarbus. Ji pa\u0117m\u0117 savo dildo ir viena ranka laikydama mane per kr\u016btin\u0119, kit\u0105 \u012fbed\u0117 man \u012f tarpukoj\u012f.<\/p>\n

– Na, nusirenk tas kelnes, – su\u0161nopavo man \u012f aus\u012f balsu, kuris turb\u016bt pasiek\u0117 savo blogiuko balso epop\u0117j\u0105. Arba art\u0117jo link to, – a\u0161 taigi ma\u010diau tavo pyzdut\u0119, kai tave nurengin\u0117jau! Gra\u017ei, ma\u017ea ir ro\u017ein\u0117 ji, su juodu kailiuku aplinkui!<\/p>\n

– Atsikabink! – su\u0161ukau a\u0161 ir toliau band\u017eiau i\u0161tr\u016bkti i\u0161 jos gniau\u017et\u0173. Kiekvien\u0105 kart\u0105 pajudant jos gl\u0117byje, mano nugar\u0105 perliedavo skausmas.<\/p>\n

„At-stok!”<\/p>\n

Dar kart\u0105 tr\u016bktel\u0117jau jos gl\u0117byje ir paband\u017eiau nuslysti \u017eemyn. Tik neslydau pro jos rankas, nes ji b\u016bt\u0173 mane pagriebus jau u\u017e kaklo. Pirmiausiai padariau tai, kam tur\u0117jau laisv\u0105 keli\u0105.<\/p>\n

– Ampf!- kandau jai \u012f rank\u0105, laikiusi\u0105 mane per kr\u016btin\u0119.<\/p>\n

O savo rankomis atst\u016bmiau Gabriel\u0117s gniau\u017etus ir, jai surikus i\u0161 netik\u0117tumo bei atsitraukus, i\u0161spr\u016bdau.<\/p>\n

„Akmens!”<\/p>\n

Pri\u0161okau prie lentynos su Akmeniu ir j\u012f pagriebiau. Tada stv\u0117riau u\u017e i\u0161siki\u0161usio si\u016blo ir atsisukdama u\u017esimojusi svied\u017eiau Akmen\u012f, kaip ir Arenoje, suktuku \u012f Gabriel\u0119.<\/p>\n

Babah! Akmuo trenk\u0117si \u012f Gabriel\u0119 ir parskrido atgal man \u012f deln\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau tai nepadar\u0117 beveik jokios \u017ealos Gabrielei. \u0160i net nesuriko.<\/p>\n

„K\u0105? Tik\u0117jausi daugiau!”<\/p>\n

Gabriel\u0117 i\u0161si\u0161iep\u0117, paliet\u0117 truput\u012f paraudus\u012f skruost\u0105 ir spjov\u0117 tariam\u0105 skrepl\u012f ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n

– Tu tai vadini sm\u016bgiu? – i\u0161si\u0161iep\u0117 ji.<\/p>\n

– Kraujo! Man reikia kraujo! – \u012fsiterp\u0117 Akmuo.<\/p>\n

„Tiksliai! …Po perk\u016bnais, be kraujo jis bevertis!”<\/p>\n

– Na, jei tu m\u0117gsti \u017eaidimus \u0161iurk\u0161\u010diai, a\u0161 tau parodysiu, kaip \u017eaid\u017eiama \u0161iurk\u0161\u010diai, – gr\u0117smingai pratar\u0117 Gabriel\u0117, \u017eengdama \u017eingsn\u012f artyn man\u0119s.<\/p>\n

A\u0161 atsitraukiau prie pat lentynos, atgal nebuvo kur eiti. Ta\u010diau Gabriel\u0117 tada pasilenk\u0117 ir prad\u0117jo ie\u0161koti ka\u017eko po lova.<\/p>\n

„Kraujas. Man reikia kraujo. Kur gauti kraujo?”<\/p>\n

Akimis nar\u0161iau per vis\u0105 patalp\u0105, bandydama rasti stebukling\u0105 atsakym\u0105. Ginklo akinan\u010diai tylus, ta\u010diau ka\u017ekur aus\u0173 gilumose girdimas kartojimas nepad\u0117jo:<\/p>\n

– Po perk\u016bnais, tu \u017einai, k\u0105 turi padaryti. A\u0161 atsipra\u0161au. Tik nor\u0117jau pad\u0117ti.<\/p>\n

Gabriel\u0117 atsities\u0117. Rankoje ji tur\u0117jo ilg\u0105 juod\u0105… Irgi pen\u012f.<\/p>\n

– \u0160tai, pa\u017evelk \u012f mano daikt\u0105! – i\u0161kilmingai tar\u0117 ji, – Mano didysis O! Ginklas, ne\u0161antis malonum\u0105! Daiktas, vertas Pasidid\u017eiavimo vardo! Visas savo santaupas i\u0161leidau, kad \u012fsigy\u010diau \u0161\u012f daikt\u0105!<\/p>\n

„Durys. Gerai. \u0160oku!”<\/p>\n

Sukaupusi j\u0117gas, \u0161okau i\u0161 vietos, bandydama pra\u0161okti pro Gabriel\u0117s \u0161on\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161i sureagavo \u012f mano judes\u012f ir, nepaisant savo ilgojo monologo, turb\u016bt i\u0161ties\u0117 man koj\u0105, nes a\u0161 tuojau pajutau laisvojo kritimo pagreit\u012f ir kritim\u0105 veidu link spintos.<\/p>\n

Taukk\u0161\u0161t, atsitrenkiau \u012f spint\u0105 ir jai sudreb\u0117jus staiga i\u0161 vir\u0161aus, turb\u016bt atsidarius spintos lentynoms, pabiro \u012fvair\u016bs rakandai ir ne\u017einia kas.<\/p>\n

Apsiver\u010diau ir kartu u\u017esidengiau rankomis galv\u0105, bandydama apsisaugoti. Ka\u017ekoks metalinis indas vis tiek u\u017ekrito ant galvos, bet tai jau nebuvo taip svarbu. Svarbiau buvo apsisaugoti nuo Gabriel\u0117s.<\/p>\n

Atsimerkiau, o Gabriel\u0117 stov\u0117jo prie man\u0119s, palinkus vir\u0161 man\u0119s su dideliu savo v\u0117zdu rankose. Ji i\u0161si\u0161iep\u0117. Gul\u0117jau apsupta ir apkritusi visa kr\u016bva smulkmen\u0173 – ind\u0173, indeli\u0173, ka\u017ekoki\u0173 prietais\u0173, pilk\u0173 kristal\u0173 ir pana\u0161iai.<\/p>\n

Sugniau\u017eiau D\u017eo rankoje stipriau. Nenutuokiau, k\u0105 daryti, bet nujau\u010diau, kad geriausia b\u016bt\u0173 vos tik Gabriel\u0117 pajud\u0117s – blokuoti jos sm\u016bg\u012f ir ridentis \u0161onan. O tada, patartina, atsistoti ir b\u0117gti. Arba kovoti.<\/p>\n

– Mergiote, man jau nebeliko j\u0117g\u0173, k\u0105 daugiau gal\u0117\u010diau padaryti. Greitai nebegal\u0117siu, – tyliai prad\u0117jo monologu Akmuo, ta\u010diau jam kalbant pra\u0161neko ir Gabriel\u0117:<\/p>\n

– Tai kaip…<\/p>\n

– …Ir kalb\u0117ti. Apliek…<\/p>\n

– …Baig\u0117si j\u0117gos b\u0117gti? – i\u0161si\u0161iep\u0117 Gabriel\u0117.<\/p>\n

– …mane savo krauju ir a\u0161 atgysiu. Tu jau \u017einai…<\/p>\n

– A\u0161 sakau tau, tu lengvai i\u0161 mano gniau\u017et\u0173…<\/p>\n

„Gabriel\u0117 jo negirdi ar k\u0105? Nesuprantu, k\u0105 jie kartu kalba!”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 920 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 917<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15304,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2371","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2371"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2371\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15304"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}