{"id":2370,"date":"2017-05-20T19:25:28","date_gmt":"2017-05-20T16:25:28","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2370"},"modified":"2021-07-25T03:27:21","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:21","slug":"romanas-20","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-20\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (20)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 929 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 937<\/b>.<\/p>\n

– …k\u0105 sugebu. Padaryk tai ir a\u0161…<\/p>\n

– …nepab\u0117gsi. A\u0161 juk ne veltui esu Miesto Tarybos gyvulininkyst\u0117s sektoriaus…<\/p>\n

– …pri\u017eadu, tau pad\u0117siu, – \u017ealiai blykstel\u0117jo D\u017eo.<\/p>\n

– …atsakingoji darbuotoja!<\/p>\n

D\u017eo dar kart\u0105 blykstel\u0117jo su paskutiniais Gabriel\u0117s \u017eod\u017eiais.<\/p>\n

– Jinai… O Dieve! – su\u0161nab\u017ed\u0117jo nusteb\u0119s D\u017eo ir tuomet daug energingiau prid\u016br\u0117:<\/p>\n

– A\u0161 TIKRAI tau pad\u0117siu!<\/p>\n

„Jinai? Ar D\u017eo j\u0105 pa\u017e\u012fsta? Nes nuskamb\u0117jo, lyg pa\u017einot\u0173. Ar jis gird\u0117jo jos \u017eod\u017eius?”<\/p>\n

Gabriel\u0117 \u017eeng\u0117 kelis \u017eingsnius artyn man\u0119s, o a\u0161 pasist\u016bmiau atgal ir nugara atsir\u0117miau spintos lentyn\u0117l\u0119. Ka\u017ekoks stiklainis pasirideno nuo mano rankos. Tada laisva ranka sugriebiau lentyn\u0117l\u0119 vir\u0161uje ir paband\u017eiau pasitempti save vir\u0161un ir atsistoti.<\/p>\n

Gabriel\u0117 pri\u0161oko ir kad trinktel\u0117jo savo dildo man per galv\u0105 ir, ginklui at\u0161okus, tuojau per pir\u0161tus.<\/p>\n

– Agh! – su\u0161ukau.<\/p>\n

– \u0160e tau! – t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 su\u0161uko Gabriel\u0117 \u0161ai\u017eiu balsu.<\/p>\n

„Blemba! Kai kal\u0117!”<\/p>\n

\u012enir\u0161au ir u\u017esimojusi v\u0117l me\u010diau suktuku Akmen\u012f \u012f Gabriel\u0119. \u0160\u012f kart\u0105 \u012f jos pilv\u0105. Ta\u010diau nepaisant to, kad \u0161i net nepaband\u0117 (ar nesp\u0117jo) jo atmu\u0161ti, tai nepadar\u0117 jokio jai poveikio.<\/p>\n

Na, padar\u0117 vien\u0105. Gabriel\u0117 pasitryn\u0117 pilv\u0105, susirauk\u0117 akimirkai, o tada v\u0117l nusijuok\u0117.<\/p>\n

– O tu m\u0117gsti matau sadomazo, ar ne? – nusi\u017eveng\u0117 ji, u\u017esimodama ir vo\u017edama man per koj\u0173 kirk\u0161nis.<\/p>\n

– Au\u010d! – su\u0161ukau v\u0117l, skausmui perliejus kirk\u0161nis.<\/p>\n

V\u0117l \u012fsiutau ir sukaupusi j\u0117gas greit pra\u0117jau verstis ir ropoti per visus i\u0161 spintos i\u0161virtusius daiktus kur tolyn.<\/p>\n

„\u0160alin!”<\/p>\n

Ta\u010diau Gabriel\u0117 papras\u010diausiai buvo geresn\u0117je pozicijoje. \u0160i tuoj spyr\u0117 sunkiu savo batu man \u012f tarpukoj\u012f ir po akimirkos jau stov\u0117jo \u0161alia man\u0119s, viena koja prispaudus mane prie \u017eem\u0117s. Ka\u017ekokie neai\u0161k\u016bs daiktai \u012fsispaud\u0117 man \u012f kr\u016btin\u0119 ir pilv\u0105, veidas liko visai prispaustas prie \u0161alt\u0173 akmenini\u0173 ar gal metalini\u0173 grind\u0173.<\/p>\n

„PO VELNI\u0172!”<\/p>\n

Paband\u017eiau pasijudinti ar ranka nuversti Gabriel\u0119, bet \u0161i laisv\u0105ja koja tuoj paspyr\u0117 mano pir\u0161tus, kuriuos perliejo skausmas.<\/p>\n

Tuomet ji tuoj nulipo nuo man\u0119s… Ir man nesp\u0117jus k\u0105 padaryti, atsis\u0117do ap\u017eergus mane man ant nugaros!<\/p>\n

– Aaaaaaaaahh! – suklykiau. Gabriel\u0117 tikrai nebuvo viena lengviausi\u0173 mergin\u0173, o tie a\u0161tr\u016bs neai\u0161k\u016bs \u0161\u016bdniekiai i\u0161 spintos ir \u017eaizdos ant nugaros bei kr\u016btin\u0117s TIKRAI nepad\u0117jo. A\u0161 net nebegal\u0117jau pasijudinti.<\/p>\n

„O Dieve.”<\/p>\n

Mane prad\u0117jo imti panika. Ji tikrai mane taip ir nu\u017eudys, ir ne\u017einia, k\u0105 ji nori padaryti – padarys!<\/p>\n

– Na, parodyk savo \u0161ikniuk\u0105, turiu tau \u017eaisliuk\u0105! – jai turb\u016bt sald\u017eiai, bet man visi\u0161kai kraupiai pratar\u0117 Gabriel\u0117 ir prad\u0117jo man mauti kelnes \u017eemyn.<\/p>\n

„O. Mano. Dieve!”<\/p>\n

A\u0161 visi\u0161kai negal\u0117jau pasijudinti. Galva liko kietai prispausta prie grind\u0173 ir gal\u0117jau \u017evelgti tik \u012f \u0161on\u0105, kr\u016btin\u0119. Visas k\u016bnas, prispaustas Gabriel\u0117s svorio, nejud\u0117jo, o rankos ir kojos gi atbulai nejuda. O kiek jud\u0117jo – tikrai neb\u016b\u010diau jos turb\u016bt n\u0117 u\u017ekabinus. Gabriel\u0117 taigi buvo dar ir trumpaplauk\u0117, taigi nebuvo netgi tokio ginklo. Mano plaukai ir tie liko prispausti jos didelio u\u017epakalio.<\/p>\n

Pajutau, kaip Gabriel\u0117 pa\u0117m\u0117 ir grubiai prask\u0117t\u0117 mano u\u017epakalio puses. Pajutau v\u0117s\u0173 v\u0117jel\u012f, perliejant\u012f mano apatin\u0119 dal\u012f.<\/p>\n

„Stiklainis! Stiklas!”<\/p>\n

Netik\u0117tai pama\u010diau galim\u0105 i\u0161sigelb\u0117jim\u0105 – tai tas stiklainis, kuris ank\u0161\u010diau nusirideno. Jeigu pakankamai pakreip\u010diau rank\u0105 – gal\u0117\u010diau j\u012f pasiekti.<\/p>\n

„Jeigu j\u012f pasiek\u010diau – galb\u016bt pavykt\u0173 j\u012f sudau\u017eyti.”<\/p>\n

Mano s\u0117kmei, a\u0161 Akmen\u012f su D\u017eo (ar tiesiog D\u017eo?) laikiau toje pa\u010dioje rankoje, kaip ir gul\u0117jo stiklainis. Mane perliejo d\u017eiaugsmo bangos d\u0117l tokio atsitiktinio sutapimo. Ar gal neatsitiktinio, bet visgi – to tiktai neplanavau.<\/p>\n

– Taigi, pa\u017ei\u016br\u0117kime kaip r\u0117ksi dabar, – v\u0117l meiliai ir kraupiai tar\u0117 Gabriel\u0117.<\/p>\n

Pajutau, kaip ka\u017ekoks apvalus daiktas, ir kaip sp\u0117jau – jos ginklas, \u012fsir\u0117m\u0117 man tiesiai \u012f u\u017epakalio skyl\u0119.<\/p>\n

„NE!”<\/p>\n

– Ne! – su\u0161ukau staigiai prad\u0117dama muistytis.<\/p>\n

Kartu stengiausi i\u0161vengti Gabriel\u0117s \u0161io „\u017eaidimo”, nukreipti jos d\u0117mes\u012f ir ka\u017ekaip pasijudinti ar\u010diau stiklainio.<\/p>\n

– Na ne! – su\u0161uko Gabriel\u0117 ir prad\u0117jo gr\u016bsti man \u0161iknon i\u0161 l\u0117to savo ginkl\u0105.<\/p>\n

„J\u0117zau, \u010dia kaip kokioje siaubo istorijoje.”<\/p>\n

Galvoje pral\u0117k\u0117 koks milijonas susijusi\u0173 ir nesusijusi\u0173 min\u010di\u0173. Ta\u010diau sukaupusi j\u0117gas pak\u0117liau kiek gal\u0117jau rank\u0105 su Akmeniu… Ir u\u017esimojusi i\u0161 vis\u0173 trenkiau ja \u012f stiklain\u012f!<\/p>\n

Stiklainis pa\u017eiro \u012f \u0161imtus daleli\u0173, o a\u0161 instinktyviai u\u017esimerkiau, kad \u0161ios ne\u012fkirst\u0173 \u012f akis. Instinktai turb\u016bt buvo teisingi, nes tuojau pajutau, kaip \u0161uk\u0117s perpjauna man per pir\u0161tus, laikan\u010dius Akmen\u012f, ir pabyra \u012f veid\u0105.<\/p>\n

Gabriel\u0117, a\u010di\u016b prakeiktam Dievui, liov\u0117si ir sujud\u0117jusi atsisuko.<\/p>\n

– K\u0105 tu \u010dia darai!? – lyg pasipiktinusi, kad jaukiu jos namus, su\u0161uko ji.<\/p>\n

Ta\u010diau a\u0161 nieko jai neatsakiau. Tik atsimerkiau ir pama\u010diau, kaip Akmuo prad\u0117jo blyks\u0117ti \u017ealiai ir… Blykt, blykt, blykt! \u012esi\u0161viet\u0117 \u017ealiai bei raudonai!<\/p>\n

Nelaukdama geresn\u0117s progos, kol Gabriel\u0117 dar nieko nesp\u0117jo padaryti, i\u0161lenkiau savo rank\u0105 nesuvokiamu b\u016bdu atgal kiek tik gal\u0117jau per t\u0105 trump\u0105 akimirk\u0105 ir paleidau Akmen\u012f.<\/p>\n

\u0160iam, prig\u0117rusiam mano kraujo, dabar jau u\u017eteko ir tokio silpno mostel\u0117jimo ir po sekund\u0117s dalies i\u0161girdau gars\u0173 plek\u0161tel\u0117jim\u0105, trak\u0161tel\u0117jim\u0105, Gabriel\u0117s skausmo \u0161\u016bksn\u012f ir pajutau, kaip \u0161i ver\u010diasi nuo mano nugaros ant \u0161ono.<\/p>\n

Tu\u010dtuojau sukaupiau j\u0117gas ir atsist\u016bmiau priekin. Visus \u0161onkaulius maud\u0117 kaip ir nugar\u0105, bet tai tikrai nebuvo taip blogai, kaip pasilikti gul\u0117ti. Paropojau ir tuomet, pasiremdama \u012f sien\u0105, tuoj atsik\u0117liau bei u\u017esitempiau kelnes auk\u0161tyn.<\/p>\n

Akmuo tuojau besisukdamas parzvimb\u0117 atgal \u012f deln\u0105.<\/p>\n

– O taip! A\u010di\u016b, a\u010di\u016b, a\u010di\u016b! – \u0161auk\u0117 entuziastingai Akmuo.<\/p>\n

– Ak tu bjauryb\u0117! – atgal \u0161auk\u0117 besispjaudydama Gabriel\u0117.<\/p>\n

„Chacha, j\u0117ga!”<\/p>\n

Ji gul\u0117jo ant \u017eem\u0117s i\u0161p\u016bstomis akimis ir spjaud\u0117 i\u0161 burnos b\u0117gant\u012f krauj\u0105. Jos visas skruostas buvo kruvinas ir jame liko \u012fsispaud\u0119s Akmens pavir\u0161iaus ra\u0161tas.<\/p>\n

– A\u0161 taip ir nujau\u010diau, kad ji ka\u017ekokia ne tokia! – entuziastingai prad\u0117jo Akmuo, – Ji i\u0161 Tarybos! Tos \u0161iknaskyl\u0117s!<\/p>\n

Nelabai suvokiau, i\u0161 kur D\u017eo pa\u017einojo Taryb\u0105 ir kod\u0117l jis taip laimingai tai \u0161auk\u0117, bet kalbant apie \u0161iknaskyles – buvo d\u017eiugiau nei d\u017eiugu, kad savo i\u0161gelb\u0117jau paskutin\u0119 akimirk\u0105. Jau\u010diausi \u0161iek tiek nepatogiai, bet nenumiriau.<\/p>\n

– Taip nutinka, kai lendi \u012f mano \u0161\u016bdus! – su\u0161ukau i\u0161kilmingai Gabrielei, besitrindama savo u\u017epakal\u012f.<\/p>\n

„Hm. Tai nuskamb\u0117jo gal \u0161iek tiek pernelyg kaip firmin\u0117 ir i\u0161kilminga fraz\u0117. Gal\u0117jau ir geriau sugalvoti…”<\/p>\n

Akmuo nusijuok\u0117.<\/p>\n

– O taip! Parodykim jai!<\/p>\n

Ta\u010diau pulti gulint\u012f \u017emog\u0173 man buvo ka\u017ekaip nemoralu. Gabriel\u0117 spjov\u0117 dar vien\u0105 kruvin\u0105 skrepl\u012f ant grind\u0173 ir, i\u0161si\u0161iepusi kruvinais dantimis, atsistojo.<\/p>\n

– Na, rodos tu k\u0105 tik suma\u017einai mano vizit\u0173 pas dantistes kain\u0105. Bet nesijaudink, dantis i\u0161sivaliusi si\u016blu dar ne tiek kraujo burnoje turiu, – gr\u0117smingai i\u0161\u0161nopavo ji, paimdama savo ginkl\u0105 \u012f abi rankas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 929 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 937<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15306,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2370","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2370","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2370"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2370\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15306"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2370"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2370"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2370"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}