{"id":2369,"date":"2017-05-21T16:25:35","date_gmt":"2017-05-21T13:25:35","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2369"},"modified":"2021-07-25T03:27:17","modified_gmt":"2021-07-25T00:27:17","slug":"romanas-21","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-21\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (21)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 938 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 952<\/b>.<\/p>\n

A\u0161 atsistojau stabiliau ir permetusi ginkl\u0105 \u012f de\u0161in\u0119 rank\u0105 pasi\u0117miau j\u012f taip, kad b\u016bt\u0173 patogu mesti.<\/p>\n

– A\u0161 netur\u0117siu kaip i\u0161 \u010dia sugerti tavo kraujo, – su\u0161nab\u017ed\u0117jo Akmuo.<\/p>\n

„Ai taip, tikrai.”<\/p>\n

\u017dvilgtel\u0117jau kair\u0117n rankon. Kraujas prad\u0117jo b\u0117gti tik po keli\u0173 akimirk\u0173 ir rod\u0117si, kad D\u017eo vis\u0105 i\u0161b\u0117gant\u012f krauj\u0105 tuoj sugerdavo.<\/p>\n

„Ka\u017ei kiek jis kraujo i\u0161geria?”<\/p>\n

Bet toms mintims nebuvo laiko, nusprend\u017eiau apie tai Akmens paklausti v\u0117liau. I\u0161tr\u016bkusi i\u0161 \u010dia.<\/p>\n

– Pasiruo\u0161k, – prad\u0117jo vis gars\u0117jan\u010diai r\u0117kdama skiemenuoti Gabriel\u0117, – b\u016bti u\u017e-do-mi-nuo-ta!<\/p>\n

Netik\u0117tai jos dildo prad\u0117jo \u0161viesti raudonai ir ilg\u0117ti bei pl\u0117stis. Gabriel\u0117 stov\u0117jo laikydama j\u012f dviem rankomis, i\u0161pl\u0117tusi akis steb\u0117dama jo did\u0117jim\u0105 ir stov\u0117dama visa i\u0161si\u0161iepusi.<\/p>\n

„Kas per?? Jis dar did\u0117ja??”<\/p>\n

A\u0161 atme\u010diau rank\u0105… U\u017esimojau ir me\u010diau \u012f Gabriel\u0119!<\/p>\n

D\u017eo sukdamasis su\u0161vito raudonai ir bam! Gabriel\u0117 j\u012f atmu\u0161\u0117 savo kardo sm\u016bgiu!<\/p>\n

D\u017eo gr\u012f\u017eo rankon, o a\u0161 surikdama me\u010diau j\u012f atgal v\u0117l, i\u0161 kitos pus\u0117s! Ta\u010diau Gabriel\u0117 atmu\u0161\u0117 j\u012f ir \u0161\u012f kart\u0105, visai ignoruodama mano sm\u016bg\u012f.<\/p>\n

„Kas per!?”<\/p>\n

– A\u0161 sakiau. U\u017e-do-mi-nuo-ta! – suskiemenavo Gabriel\u0117, – Pro mano skyd\u0105 tu nepraeisi. O kai mano \u012frankis pakankamai i\u0161sipl\u0117s, a\u0161 tave sutriu\u0161kinsiu vienu sm\u016bgiu!<\/p>\n

Gabriel\u0117 maniaki\u0161kai nusijuok\u0117, o ginklas i\u0161ties ilg\u0117jo.<\/p>\n

„K\u0105 man daryti!?”<\/p>\n

A\u0161 ne\u017einojau, k\u0105 daryti, kambarys kuriame buvau buvo velni\u0161kai ma\u017eas ir man jau prad\u0117jo varyti klaustrofobij\u0105. Ir ne\u017einia kaip b\u016b\u010diau i\u0161vengusi jos sm\u016bgio. U\u017eme\u010diau ak\u012f \u012f duris ir pasileidau link j\u0173.<\/p>\n

– Na jau niekur tu i\u0161 mano nam\u0173 neisi, be atsisveikinimo apsikabinimo! – Gabriel\u0117 su\u0161uko.<\/p>\n

– Atsargiai! – su\u0161uko akmuo t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105.<\/p>\n

Bet D\u017eo persp\u0117jo per v\u0117lai. Rimbo kirtis nu\u0117jo per pet\u012f ir nugar\u0105.<\/p>\n

Su\u0161ukau i\u0161 skausmo ir kritau \u017eem\u0117n. Ar beveik parkritau, nes tuoj atsistojau. Ta\u010diau Gabriel\u0117s kardas, kuris pasirodo buvo lankstus kaip kokia gyvat\u0117 tuoj gr\u012f\u017eo i\u0161 kitos pus\u0117s ir vo\u017e\u0117 dar kart\u0105. \u0160\u012f kart\u0105 per aus\u012f ir vis\u0105 \u017eand\u0105, palikdamas deginant\u012f skausm\u0105.<\/p>\n

„Ne nu po velni\u0173!”<\/p>\n

Atsisukau ir \u012fsiutusi svied\u017eiau D\u017eo per vis\u0105 kambar\u012f \u012f Gabriel\u0119. Ta\u010diau \u0161\u012f j\u012f eilin\u012f kart\u0105 atmu\u0161\u0117. Svied\u017eiau v\u0117l. Atmu\u0161\u0117. V\u0117l. Atmu\u0161\u0117. V\u0117l. Atmu\u0161\u0117. V\u0117l. Atmu\u0161\u0117. V\u0117l. Atmu\u0161\u0117. V\u0117l. Atmu\u0161\u0117. V\u0117l. Atmu\u0161\u0117 ir nusijuok\u0117. V\u0117l, jau pradedanti dusti. Ir v\u0117l atmu\u0161\u0117.<\/p>\n

– A\u0161 tau sakiau gi, kad ne veltui mane pri\u0117m\u0117 \u012f \u0161\u012f darb\u0105!\u00a0 Tokias tigres, kaip tu, a\u0161 turiu da\u017enai tramdyti. Manai tu pirmoji tokia!? – nusijuok\u0117 Gabriel\u0117 man \u0161nopuojant.<\/p>\n

– \u017dinau jos silpn\u0105 viet\u0105! – netik\u0117tai su\u0161uko Akmuo.<\/p>\n

„K\u0105? Kur?”<\/p>\n

– K\u0105, jau pavargai, ma\u017eyte? Nor\u0117tum \u012f did\u017eiosios motu\u0161\u0117s Gabriel\u0117s gl\u0117b\u012f? – nusi\u0161aip\u0117 Gabriel\u0117.<\/p>\n

– U\u017esimok kaip \u012fprastai. Bet kai pasakysiu „jau”, mesk mane \u012f grindis. Tur\u0117si b\u016bti kairiau sofos, tiesa, – tyliai prad\u0117jo ai\u0161kinti man Akmuo.<\/p>\n

A\u0161 linktel\u0117jau kelis kartus, nelabai suprasdama, k\u0105 b\u016btent ginklas ruo\u0161iasi padaryti, bet po perk\u016bnais, gi galima pabandyti. Jeigu tik taip pribaigsiu t\u0105 lerv\u0105.<\/p>\n

– K\u0105, rimtai? Nori gl\u0117bin? – nusisteb\u0117jo i\u0161p\u016btusi akis Gabriel\u0117, nuleisdama savo ginkl\u0105.<\/p>\n

To man ir tereik\u0117jo. Tuojau \u0161okau kair\u0117n, kiek tik gal\u0117jau, o tai yra vos vien\u0105 \u017eingsn\u012f, ir u\u017esimojau mesti\u00a0 akmen\u012f \u012f Gabriel\u0119.<\/p>\n

– Ah tu melage! – su\u0161uko Gabriel\u0117, pakeldama ginkl\u0105 atgal ir susiraukdama.<\/p>\n

Ir svied\u017eiau! Rank\u0105 i\u0161kreipiau taip lyg mes\u010diau \u012fprastai, ta\u010diau me\u010diau \u012f grindis.<\/p>\n

D\u017eo nu\u0161vito m\u0117lynai ir atsimu\u0161\u0117 nuo grind\u0173 per \u017eingsn\u012f nuo Gabriel\u0117s… Ir tauk\u0161damas bei skeldamas \u017ealias kibirk\u0161tis at\u0161oko atgal \u012f j\u0105! Tik \u0161\u012f kart\u0105 tai buvo sm\u016bgis ne tiesiai, o i\u0161 apa\u010dios.<\/p>\n

„Taip!”<\/p>\n

– \u0116sk \u0161itai! – su\u0161uko savo jau firmin\u0119 fraz\u0119 Akmuo vardu D\u017eo. Ir vo\u017etel\u0117jo besisukdamas \u012f apatin\u012f Gabriel\u0117s \u017eandikaul\u012f.<\/p>\n

Gabriel\u0117 net pakilo \u012f or\u0105 nuo sm\u016bgio ir paskriejo stov\u0117dama kelis \u017eingsnius atgal, su\u0161ukdama i\u0161 skausmo. Ta\u010diau mano sm\u016bgis \u010dia nesibaig\u0117, nes D\u017eo tuoj prad\u0117j\u0119s suktis atgal gr\u012f\u017eo \u012f mano rank\u0105 ir a\u0161 j\u012f v\u0117l paleidau. \u0160\u012f kart\u0105 D\u017eo jau niekas netrukd\u0117 kliudyti Gabriel\u0117s ir \u0161is trinktel\u0117jo v\u0117l pa\u017eerdamas \u017eie\u017eirbas tiesiai jai \u012f kr\u016btin\u0119.<\/p>\n

Gabriel\u0119 sm\u016bgis galutinai i\u0161mu\u0161\u0117 i\u0161 koj\u0173 ir ji visu savo svoriu krito ant nugaros, ant \u017eem\u0117s. Jos galva vos per centimetr\u0105 nekliud\u0117 palang\u0117s. Spintose lik\u0119 indai net sudreb\u0117jo, Gabrielei atsitrenkus \u012f grindis.<\/p>\n

– Bwargh! – spjaudydamasi kraujais i\u0161kriok\u0117 gul\u0117dama ji.<\/p>\n

Ant \u017eem\u0117s kraujo baloje voliojosi keli jos dantys.<\/p>\n

„Man rodos daugiau ji nesiprie\u0161ins.”<\/p>\n

– A\u0161 tau sakiau, kad \u017eaidim\u0173 ne\u017eaid\u017eiu, – pratariau a\u0161, stov\u0117dama su gr\u012f\u017eusiu akmeniu rankoje ir \u017evelgdama \u012f besiraitan\u010di\u0105 Gabriel\u0119.<\/p>\n

„O, kaip kietai pasakiau!”<\/p>\n

– Pribaik j\u0105! – mane netik\u0117tai su\u0161nyp\u0161damas paragino Akmuo, blykstel\u0117damas raudonai.<\/p>\n

„Pribaigt? …Ne, nenoriu…”<\/p>\n

– Ne, ji to neverta, – pratariau.<\/p>\n

Gabriel\u0117s visai nenor\u0117jau pribaigti ar dar tuo labiau \u017eudyti. Kod\u0117l tur\u0117\u010diau tai daryti?<\/p>\n

– Bet! – prad\u0117jo prie\u0161tarauti D\u017eo, – Ji tarybos nar\u0117. Ji viena i\u0161 t\u0173, kurie \u012fki\u0161o mane \u012f po Arena esant\u012f tornad\u0105!<\/p>\n

– K\u0105? Taryba? Tave? – nustebau. Gabriel\u0117 besispjaudydama pa\u017evelg\u0117 \u012f mane, bet rodos ji jau netur\u0117jo j\u0117g\u0173 atsistoti ar noro k\u0105 dar daryti ir toliau \u0161nopavo bei kraujavo.<\/p>\n

– A\u0161 tau nepasakojau? Taigi mane \u0161io prakeikto miesto Tarybos ginkl\u0173 skyrius prie\u0161 kelis ar keliolika, ar bala \u017eino kiek met\u0173 suk\u016br\u0117… – padar\u0117 dramati\u0161k\u0105 pauz\u0119 D\u017eo, – …O tada i\u0161met\u0117 it kok\u012f daikt\u0105 ar \u0161iuk\u0161l\u0119 \u012f t\u0105 prakeikt\u0105 ginkl\u0173 tornad\u0105!<\/p>\n

– Tave? – nustebau \u017ei\u016br\u0117dama \u012f Akmen\u012f. I\u0161ties ne\u017einau, kod\u0117l nustebau, nes jokios kitokios jo praeities versijos net nebuvau sp\u0117jus sugalvoti, bet, na, tai visgi buvo nauja. Ypa\u010d kai tavo pa\u0161nekovas yra tavo rankoje.<\/p>\n

– Taip, taip, mane! – irzliai suburb\u0117jo Akmuo, – O dabar padarykime tai iki galo! Kas ji sak\u0117 tokia esanti – gyv\u016bn\u0173 laboratorijos direktor\u0117??<\/p>\n

Nelabai supratau, tai retorinis klausimas, ar rimtas.<\/p>\n

– …Na, pana\u0161iai, – sumurm\u0117jau, bandydama suprast, kuris tai variant\u0173 buvo.<\/p>\n

– Tai va! – atr\u0117\u017e\u0117 jis, – Gyv\u016bn\u0173 laboratorijose taigi testuoja gyv\u016bnus ir tikrina, kokias j\u0173 magi\u0161kas galias b\u016bt\u0173 galima panaudoti magi\u0161kiems kristalams kurti. Tokiems kaip a\u0161!<\/p>\n

– Tokiems kaip tu? – nusisteb\u0117jau.<\/p>\n

Gabriel\u0117 nusispjov\u0117 ir eilin\u012f syk\u012f pra\u0161neko kartu su Akmeniu:<\/p>\n

– Tu supranti, kad \u0161i\u0105 akimirk\u0105, kol…<\/p>\n

– Taaaip, tokiems kaip a\u0161! Dieva\u017ei. Na…<\/p>\n

– …tu \u0161nekiesi su savimi, jau atvyksta Tarybos…<\/p>\n

– …arba pana\u0161iems \u012f mane. Ne tokiems…<\/p>\n

– …sargyba, tiesa? – i\u0161siviep\u0117 ji kruvina burna be jau keli\u0173 dant\u0173.<\/p>\n

– …protingiems kaip a\u0161. – pasip\u016bt\u0117li\u0161kai atb\u0117r\u0117 D\u017eo.<\/p>\n

„O Dieve, jie v\u0117l kartu \u0161neka! Nieko nesuprantu!”<\/p>\n

Band\u017eiau vienu metu suvokti abu dalykus, kuriuos sak\u0117 abu kalbantieji. Ta\u010diau tai buvo gan sud\u0117tinga. Pana\u0161iai, kaip vienu metu galvoti apie tai, kaip i\u0161gyventi ir tai, kur apskritai a\u0161 \u0161iuo metu gyvenu.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 938 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 952<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15308,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2369","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2369\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15308"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}