{"id":2202,"date":"2017-04-27T23:59:24","date_gmt":"2017-04-27T20:59:24","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=2202"},"modified":"2021-07-21T12:56:07","modified_gmt":"2021-07-21T09:56:07","slug":"romanas-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-2\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (2)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 739 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 751<\/b>.<\/p>\n

[Pirma dalis]<\/a><\/p>\n

Po akimirkos mes jau buvome sal\u0117je. Tai buvo didelis, apvalus kambarys auk\u0161tomis (lyginant su mano miegamuoju ir koridoriumi) lubomis ir pla\u010dia skyle viduryje. Skyle grindyse ir vir\u0161 jos \u2013 lubose. Pro \u0161i\u0105 skyl\u0119 lubose irgi \u0161viet\u0117 gelsva \u0161viesa ir jau kiek geriau gird\u0117josi ritmingas o\u0161imas.<\/span><\/p>\n

– Kas dabar? – paklausiau, pasitraukdama i\u0161 Jok\u016bbo kelio.<\/p>\n

Jok\u016bbas akimirk\u0105 nieko neatsak\u0117 ir paskriejo ar\u010diau skyl\u0117s. Jis nebyliai apsisuko aplinkui ir galiausiai pratar\u0117:<\/p>\n

– O tu tikrai nieko neatsimeni… A\u0161 maniau, kad jie juokavo…<\/p>\n

\u201eJie?\u201c<\/p>\n

– Jie? – nesupratau.<\/p>\n

– Jie, – pakartojo, – na, vald\u017eia. \u017dmon\u0117s ir kiti padarai auk\u0161t\u0117liau. Mano darbas tave atvesti \u012f ginkl\u0173 kambar\u012f, kur rasi savo ginkl\u0105 ir gal\u0117si pab\u016bti \u0161iandienos pramoga.<\/p>\n

Man dar stipriau suskaudo galv\u0105.<\/p>\n

– K\u0105? Po velni\u0173, paai\u0161kinsi, kas \u010dia vyksta ar ne??<\/p>\n

– Pra\u0161au nesinervink, a\u0161 nesu atsakingas u\u017e tavo \u017einias ir tik atlieku savo pareig\u0105. Ir i\u0161ties, manau galb\u016bt negaliu tau daugiau nieko pasakoti. Atleisk.<\/p>\n

– Kaip tai negali nieko pasakoti? Juk tu prad\u0117jai! Negali pabaigti? Ginkl\u0173 kambar\u012f? Pramoga?? – pakra\u010diau galv\u0105.<\/p>\n

– Atsipra\u0161au, jau ir taip pasakiau per daug. Yra siaura riba tarp pa\u0161alinio veik\u0117jo ir vieno i\u0161 pagrindini\u0173. Ir jei tavo istorija, praradus atmint\u012f, prasideda \u010dia… Na, ji greitai baigsis. A\u0161 nesu atsakingas.<\/p>\n

– O dieve, nu pirmyn! Juk gali! – susk\u0117s\u010diojau rankomis.<\/p>\n

Jok\u016bbas priskrido ar\u010diau skyl\u0117s grindyse. A\u0161 tik apsi\u017evalgiau sal\u0117je \u2013 be \u0161i\u0173 skyli\u0173 ir tarpdurio, pro kur\u012f \u012f\u0117jome, kit\u0173 i\u0161\u0117jim\u0173 nebuvo daug. Bet \u017einant, kad paskutin\u0117s durys, kuriomis naudojausi netur\u0117jo rankenos \u2013 nieko negali \u017einoti.<\/p>\n

Jok\u016bbas nesustojo ties skyl\u0117s kra\u0161tu ir l\u0117tai nuskriejo link jos vidurio. Pa\u017evelgiau u\u017e sav\u0119s, d\u0117l visa ko, ie\u0161kodama pasl\u0117pt\u0173 dur\u0173. J\u0173 nebuvo.<\/p>\n

Jok\u016bbas sustojo skyl\u0117s viduryje. Ir pratar\u0117:<\/p>\n

– S\u0117km\u0117s.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

\u201eO Dieve, jis tenai \u012f\u0161oko!\u201c<\/p>\n

Man nesp\u0117jus to i\u0161tarti, Jok\u016bbas krito \u017eemyn, skyl\u0117s tamsumon ir dingo. Puoliau \u017eingsn\u012f ar\u010diau skyl\u0117s, bet tuojau sustojau \u2013 net nebuvau tikra, kod\u0117l i\u0161vis i\u0161sigandau. Ka\u017ekur gird\u0117jau, kad nat\u016bralu bijoti kritimo, j\u0173 bijo net k\u016bdikiai, bet v\u0117lgi neprisiminiau, kas, kur ir kada tai sak\u0117.<\/p>\n

\u201eMane visa tai jau u\u017eknisa.\u201c<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau, galvodama k\u0105 daryti, nes joki\u0173 gars\u0173 ar \u0161iaip nieko i\u0161 skyl\u0117s man\u0119s nepasiek\u0117.<\/p>\n

\u201eAr man pa\u0161aukti Jok\u016bb\u0105?\u201c<\/p>\n

Bet dilem\u0105 i\u0161sprend\u0117 pati aplinka. Garsiai v\u016b\u017etel\u0117jo tarpduris, pro kur\u012f \u012f\u0117jome ir kai pa\u017evelgiau \u2013 ten i\u0161\u0117jimo \u012f koridori\u0173 nebebuvo. Dar akimirka ir pasigird\u0119s dunkstel\u0117jimas ka\u017ekur vir\u0161uje nutrauk\u0117 o\u0161im\u0105. Aptemo, o vietoj \u0161viesos pasigirdo garsus \u017evang\u0117jimas.<\/p>\n

– Jok\u016bbai? – su\u0161nab\u017ed\u0117jau turb\u016bt tyliau, nei reik\u0117t\u0173.<\/p>\n

Po akimirkos pro skyl\u0119 lubose papliupo daiktais. Negal\u0117jau patik\u0117ti \u2013 i\u0161 skyl\u0117s vir\u0161uje \u017eemyn lijo ginklais! Peiliais, kirviais, kardais, ka\u017ekokiais dar pagaliais ir dar…<\/p>\n

Ir ginkl\u0173 li\u016btis nesustojo.<\/p>\n

\u201eK\u0105 dabar?\u201c<\/p>\n

Net nesp\u0117jau atsikv\u0117pti, o \u0161itai ir v\u0117l i\u0161sprend\u0117 aplinka. Ka\u017ekas sugrum\u0117jo, tarytum didelis banginio skrandis. Grindys sudreb\u0117jo…<\/p>\n

A\u0161 pa\u017evelgiau auk\u0161tyn ir pama\u010diau… \u012ekv\u0117piau oro.<\/p>\n

\u201eJ\u016bs rimtai…?\u201c<\/p>\n

– Juk sak\u0117me, kad tur\u0117tum pasiimti ginkl\u0105, mergaite, – per grumes\u012f pasigirdo tarytum \u0161maik\u0161taujantis moters balsas.<\/p>\n

…O sal\u0117s sienos pama\u017eu art\u0117jo link man\u0119s, siaurindamos apvali\u0105 sal\u0119 link ginkl\u0173 tornado viduryje. \u0160iame be sustojimo toliau krito ginklai.<\/p>\n

– Kas \u010dia!? – su\u0161ukau. Ties\u0105 sakant, gal net suklykiau.<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau aplinkui. I\u0161\u0117jimo nema\u010diau. Puoliau prie kambario sien\u0173, \u012f jas \u012fsir\u0117miau, o jos jud\u0117jo toliau… Tarp sien\u0173 ir, berods, bedugn\u0117s ar ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai metalo audros buvo lik\u0119 vos kokie septyni \u017eingsniai.<\/p>\n

\u201eViskas \u010dia vyksta grei\u010diau, nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti!\u201c<\/p>\n

– Blet, – nusikeikiau. Moters balsas neatsiliep\u0117. Tarp man\u0119s ir skyl\u0117s lik\u0119 \u0161e\u0161i \u017eingsniai.<\/p>\n

\u201ePirma ramu, ramu, nieko neprisimenu, o dabar…!\u201c<\/p>\n

– J\u016bs norite, kad paim\u010diau ginkl\u0105? I\u0161 \u0161io tornado? Plikomis rankomis!? – su\u0161aukiau luboms. Lik\u0119 penki \u017eingsniai, o jau ir metalo dzings\u0117jimo aidas prad\u0117jo atsimu\u0161ti nuo aplinkini\u0173 sien\u0173. Visa \u0161i kakofonija tapo visi\u0161ku chaosu, lyg kokiu ko\u0161maru!<\/p>\n

\u201eKo\u0161maras! Taip. Tai tik sapnas. Atsibusk!\u201c<\/p>\n

Kietai u\u017esimerkiau. Galvos skausmas prad\u0117jo darytis nebepaken\u010diamas.<\/p>\n

Atsimerkiau. Keturi \u017eingsniai su puse. Vis dar nepabudau.<\/p>\n

– Eikit j\u016bs \u0161ikt! – suklykiau.<\/p>\n

\u201eAAAAAAAAAAAAarrrghhhh!\u201c<\/p>\n

Atsist\u016bmiau ranka nuo sienos, \u017eengiau tuos tris su puse \u017eingsnelio… Ir, u\u017esimojusi ranka, \u012fki\u0161au j\u0105 ginkl\u0173 audron.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

Staigiai ki\u0161au rank\u0105, bandydama ka\u017ek\u0105 u\u017e\u010diuopti ir greitai i\u0161traukti. Bet k\u0105. Nesvarbu. Jei man sak\u0117, kad reikia ginklo, o \u010dia bando nu\u017eudyti kitaip… Na, blogiausiu atveju bent pabandysiu.<\/p>\n

Ties\u0105 sakant, viso \u0161io manevro metu nedaug ir galvojau. Tik \u012fsijau\u010diau, mintyse surikau (o gal garsiai?) ir… Nepataikiau. Ka\u017ekas atsitrenk\u0117 \u012f mano rank\u0105, j\u0105 sudieg\u0117 ir kaipmat i\u0161traukiau.<\/p>\n

Keturi \u017eingsniai. Nuo mano nugaros iki sienos \u2013 trys su trupinukais.<\/p>\n

– Blet! – nusikeikiau v\u0117l. Papur\u010diau rank\u0105, nusikratydama t\u0105 skausm\u0105. Pa\u017evelgiau \u012f skyl\u0119 vir\u0161uje \u2013 ten tik tamsuma su krentan\u010diais ginklais. Apa\u010dioje tas pats.<\/p>\n

U\u017esimojau v\u0117l. U\u017esimerkiau. I\u0161kv\u0117piau or\u0105 i\u0161 diegian\u010di\u0173 plau\u010di\u0173 ir… \u012eki\u0161usi rank\u0105 ka\u017ek\u0105 greitai pagavau!<\/p>\n

…A\u0161menimis \u012f deln\u0105.<\/p>\n

„AK TU DIEVE AUK\u0160TIELNINKAS!”<\/p>\n

– Aaah! – su\u0161ukau, greitai traukdama rank\u0105 atgal.<\/p>\n

Ne\u017einau, k\u0105 buvau pagavusi, bet i\u0161 i\u0161g\u0105s\u010dio ir skausmo tai paleidau atgal \u012f s\u016bkur\u012f, o per vis\u0105 deln\u0105 tas daiktas man \u012fr\u0117\u017e\u0117 ilg\u0105 r\u0117\u017e\u012f. Ant \u017eem\u0117s nuti\u0161ko keli kraujo la\u0161iukai. Palie\u010diau \u017eaizd\u0105 pir\u0161tais, suskaudo, o kraujavimas nesustojo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 739 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 751<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":15253,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-2202","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2202","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2202"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2202\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15253"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2202"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2202"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2202"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}