\u0160ventoji karvut\u0117. Ir tada ra\u0161iau dar daugiau!? Aha, pasirodo. Jau senokai ne kasdien, bet visgi ra\u0161iau.<\/span><\/p>\n Kalnai, kurie kilo auk\u0161tyn, buvo beproti\u0161ko gra\u017eumo. Jie stov\u0117jo ir steb\u0117jo juos susting\u0119 vienoje pozoje, rankomis pasir\u0117m\u0119 \u012f medin\u012f kelio atitvar\u0105 ir visai pamir\u0161\u0119 u\u017e j\u0173 stovint\u012f raudon\u0105 ma\u017e\u0105 automobil\u012f. Ar apskritai vis\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n \u201eKaln\u0173 didyb\u0117. Ak, ta kaln\u0173 didyb\u0117!\u201c netik\u0117tai prisimin\u0117 ka\u017ekieno \u017eod\u017eius vaikinas ir juos i\u0161kilmingai padeklamavo merginai.<\/p>\n Ta, pa\u017evelgusi \u012f j\u012f, nusi\u0161ypsojo. \u0160iuos \u017eod\u017eius ji jau buvo gird\u0117jusi ir nusprend\u0117, kad tai visai tinkamas kaln\u0173 apib\u016bdinimas.<\/p>\n Jie taip prastov\u0117jo geras penkias, de\u0161imt, penkiolika minu\u010di\u0173. Tik tuomet vaikinas pagaliau atsikv\u0117p\u0117 ir atsist\u016bm\u0117 nuo medin\u0117s ribos, skirian\u010dios j\u012f ir turb\u016bt keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 bedugn\u0119.<\/p>\n Netrukus porel\u0117 sulipo atgal \u012f raudon\u0105j\u012f automobiliuk\u0105 ir nuva\u017eiavo tolyn. Kelias, kaip ir anks\u010diau, buvo akinamai tu\u0161\u010dias.<\/p>\n <\/p>\n T\u016bkstan\u010diai ma\u017e\u0173 lietaus la\u0161eli\u0173 u\u017e lango. Krentan\u010di\u0173 ant med\u017ei\u0173, susig\u016b\u017eusio prie nam\u0173 dur\u0173 kaimyn\u0173 \u0161uns ir skardinio autobus\u0173 stotel\u0117s stogo.<\/p>\n Krentan\u010di\u0173, varvan\u010di\u0173, b\u0117gan\u010di\u0173 ir sub\u0117gan\u010di\u0173 \u012f vis didesnes ir didesnes balas. Balas, \u012f kurias, b\u016bdamas vaikas, b\u016b\u010diau \u0161okin\u0117j\u0119s.<\/p>\n Tik \u0161tai – lauke nelyja. Kaip ir nelyja \u0161ios mano mylimiausios kavin\u0117s viduje.<\/p>\n Tai tik mano vaizduot\u0117 \u017eaid\u017eia \u017eaidimus, kuriuos ji taip m\u0117gsta \u017eaisti. Jai tai patinka.<\/p>\n Prie\u0161 daugiau nei a\u0161tuonis… O gal jau ir de\u0161imt met\u0173 man\u0119s nepri\u0117m\u0117 \u012f dail\u0117s mokykl\u0105. Nes mano paveikslas buvo pernelyg plok\u0161\u010dias, o man pasak\u0117, kad neturiu tinkamos vaizduot\u0117s.<\/p>\n Ir iki \u0161iol nesuprantu, k\u0105 tai rei\u0161kia.<\/p>\n Ar a\u0161 tuomet netur\u0117jau vaizduot\u0117s… Ta\u010diau dabar turiu? Netik\u0117tai?<\/p>\n \u0160tai, \u017evelgiu prie\u0161ais save ir matau. Tave.<\/p>\n Turb\u016bt pasteb\u0117jusi akies kampeliu mano galvos judes\u012f, tu pakeli savo akis nuo skaitytos \u0160ekspyro pjes\u0117s ir pa\u017evelgi \u012f mane. \u0160ypteli. Kaip visada mok\u0117jai.<\/p>\n A\u0161 nesusilaikau nenusi\u0161ypsoj\u0119s.<\/p>\n Ir \u0161tai. S\u0117d\u017eiu dabar prie\u0161ais savo kompiuter\u012f. \u017dvelgiu tolyn \u012f\u00a0 tu\u0161\u010dios kavin\u0117s tolum\u0105. Ir \u0161ypsausi ne\u017einia kam, kaip koks beprotis.<\/p>\n Mano vaizduot\u0117 mane kartais u\u017eknisa. \u017dudo. Po truput\u012f, bet u\u017etikrintai. Nes kiekvien\u0105 kart\u0105 pa\u017evelg\u0119s suprantu, kad Tav\u0119s ten n\u0117ra.<\/p>\n Nulis \u012fkv\u0117pimo.<\/p>\n Nulis.<\/p>\n Kur dingo mano id\u0117jos? Mano \u012fkv\u0117pimas? Mano visas buvimas savimi?<\/p>\n A\u0161 tik \u0161tai – kaitalioju mintis tarp merginos, kuri\u0105 sutikau, merginos, kurios nebesutiksiu ir ne\u017einia, ne\u017einia ko dar daugiau.<\/p>\n Mintyse nieko.<\/p>\n Nieko prakeiktai naudingo. \u201eReikia dirbti Debesylai\u201c sako jos. \u201eNoriu pavalgyti ir pavalgyti daug\u201c sako kitos. \u201eRyt reiks eit d\u0117l praktikos ir bakalaurinio darbo (brr!) i\u0161siai\u0161kinti\u201c sako tre\u010dios.<\/p>\n Ta\u010diau i\u0161 to naudos ma\u017ea.<\/p>\n Ra\u0161yti nepavyksta.<\/p>\n O jei pavyksta – tai tik tiek, kiek para\u0161iau dabar.<\/p>\n Ma\u017eai.<\/p>\n Kai a\u0161 j\u0105 sutikau, viskas mano gyvenime apsivert\u0117 auk\u0161tyn kojomis. Pakilo nuo grind\u0173, at\u0161oko nuo lub\u0173, pabiro ir pasileido aplinkui galingu s\u016bkuriu.<\/p>\n Tiesiogine prasme.<\/p>\n Nes kai a\u0161 j\u0105 sutikau… Mano kambarys atskilo nuo dangorai\u017eio kamieno ir pasileido \u017eemyn \u012f begalin\u0119, apa\u010dioje sklindan\u010di\u0105 duj\u0173 ir vandens j\u016br\u0105.<\/p>\n Galb\u016bt tik tod\u0117l a\u0161 ir tur\u0117jau t\u0105 akimirk\u0105 baigti pokalb\u012f su ja.<\/p>\n Vir\u0161 galvos mums praskrido dar vienas kini\u0161kas \u017eibintas. \u0160\u012f kart\u0105 – \u017ealios spalvos.<\/p>\n Jos plaukams kutenant mano kakl\u0105 a\u0161 jutau turb\u016bt didesn\u0119 laim\u0119, nei \u0161ios dienos ryte valgydamas Neapolieti\u0161k\u0105 pic\u0105 vietin\u0117je miestelio picerijoje. O tai jau \u0161\u012f t\u0105 sako, kadangi picas a\u0161 visad dievinau labiau u\u017e visk\u0105 gyvenime.<\/p>\n Reg\u0117jimo lauke i\u0161nykus \u017ealiajam \u017eibintui, j\u012f tuojau pakeit\u0117 du kiti: violetinis ir ro\u017einis.<\/p>\n – Kas juos leid\u017eia? – paband\u017eiau paklausti a\u0161 savo lau\u017eyta ital\u0173 kalba.<\/p>\n Mergina \u0161iek tiek pasuko galv\u0105 \u012f mane, tarytum bandydama suprasti, i\u0161 kur sklido garsai, i\u0161leisti mano gerkl\u0117s. A\u0161 nesusivald\u0119s susijuokiau. Jos plaukai ir v\u0117l sukuteno mano kakl\u0105.<\/p>\n – N\u0117 nenutuokiu, – atsak\u0117 ji savo skais\u010diu ir \u0161iek tiek skard\u017eiu balsu. Ta\u010diau tuojau prid\u016br\u0117:<\/p>\n – Nors gal nutuokiu. Bet papasakosiu v\u0117liau, gerai?<\/p>\n A\u0161 akimirk\u0105 patyl\u0117jau, galvodamas, k\u0105 atsakyti.<\/p>\n – Gerai, – atsakiau a\u0161 ir linktel\u0117jau galva. Plaukai dukart pirmyn ir atgal persibrauk\u0117 per kakl\u0105.<\/p>\n O a\u0161 pajau\u010diau, kad \u0161i\u0105 mergin\u0105, kuri\u0105 taip nesenai sutikau, jau bebaigiu \u012fsimyl\u0117ti.<\/p>\n Ir visai nesupratau, kod\u0117l.<\/p>\n <\/p>\n Hmm, \u0160ventoji karvut\u0117. Ir tada ra\u0161iau dar daugiau!? Aha, pasirodo. Jau senokai ne kasdien, bet visgi ra\u0161iau.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14949,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[27],"tags":[105,59,106],"class_list":{"0":"post-2029","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-issukiai","8":"tag-combo-streaks-metodas","9":"tag-kurybiskumas","10":"tag-rasymas"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2029","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2029"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2029\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14949"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2029"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2029"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2029"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Vasario 14. Pasakojimas apie berniuk\u0105 ir mergait\u0119 kalnuose.<\/h2>\n
Vasario 20. Mintys apie savo vaizduot\u0119 ir liet\u0173, kurio n\u0117ra.<\/h2>\n
Kovo 1. Mintys apie tai, kad nesigauna ra\u0161yti.<\/h2>\n
Kovo 2. Kai a\u0161 j\u0105 pama\u010diau, mano gyvenimas apsivert\u0117 auk\u0161tyn kojomis.<\/h2>\n
Kovo 5. Vir\u0161 galvos mums praskrido kini\u0161kas \u017eibintas.<\/h2>\n
\nDanielius<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"