{"id":1944,"date":"2017-03-21T12:46:49","date_gmt":"2017-03-21T09:46:49","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=1944"},"modified":"2021-09-30T11:59:08","modified_gmt":"2021-09-30T08:59:08","slug":"kodel-liaujames-mokytis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/kodel-liaujames-mokytis\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l mes liaujam\u0117s mokytis ir kada \u201ei\u0161mokau\u201c n\u0117ra melas?"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 511 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 552<\/b>.<\/p>\n

\u0160iandien sutikau mergin\u0105, su kuria<\/span> pokalbis,<\/span> prasid\u0117j\u0119s nuo susipa\u017einimo ir H. Hes\u0117s \u201eStiklo karoliuk\u0173 \u017eaidimo\u201c aptarimo, nusirito iki pokalbio apie mokym\u0105si…<\/span><\/p>\n

Tai neb\u016bt\u0173 ka\u017ekuo ypatinga istorija, jei ne vienas \u201ebet\u201c. Vienas cinkelis, \u0161\u016bvis, i\u0161sprogdin\u0119s mano smegenis ant tos \u0161varios bei vos ap\u0161viestos kambario sienos, ramiai stov\u0117jusios u\u017e man\u0119s. Man \u0161ov\u0117 mintis ir a\u0161 \u012fvariau traum\u0105\u00a0kambario sienoms.<\/p>\n

Kokia mintis, paklausi?<\/p>\n

\u0160tai, pasakysiu. A\u0161 suvokiau… Na, ar bent manau, jog suvokiau… Kad, na, realiai, mes niekada visko nei\u0161mokstame iki galo.<\/strong><\/p>\n

*Kosteli*<\/p>\n

Palauk, palauk, nesakyk \u010dia \u201eEi, nu ir naujien\u0105 pasakei!\u201c. Nereikia sarkazmo, bent jau kol kas.<\/strong><\/p>\n

*Kosteli*<\/p>\n

Palaukei? Taigi, \u0161tai, k\u0105 nor\u0117jau tau pasakyti. Mes niekada nei\u0161mokstame iki galo, nes mokytis visada baigiame tuomet, kai jau atrodo, kad \u017einome visk\u0105. Nepaisant to, tiesa tai ar ne.<\/p>\n

Arba kaip yra sak\u0119 Sokratas ir Aristotelis (o jie, kaip \u017einia, retai d\u0117l ko sutardavo) – tik mokytas \u017emogus ne\u017eino, jog ka\u017eko nemoka.<\/p>\n

Tai gana \u012fdomus principas, nes didesn\u0117se \u012fmon\u0117se auk\u0161tesnes pareigas u\u017eimantys darbuotojai visada pakli\u016bva \u012f situacij\u0105, kurios nei\u0161mano. Norint i\u0161laikyti geriausi\u0105 korporacijos augimo ritm\u0105, svarbu \u017emones kelti pareigose tiek, kiek \u012fmanoma. Nes nepak\u0117lus – jie niekada nei\u0161moks nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173.<\/p>\n

O pagaliau i\u0161mokus gyventi savo vietoje, mus u\u017eklumpa s\u0105stingis.<\/strong><\/p>\n

Gyvenai, gyvenai. Buvo blogai. Ne\u017einojai k\u0105 dirbti, ne\u017einojai kaip u\u017esidirbti, ne\u017einojai kaip myl\u0117ti \u017emon\u0105 (ar vyr\u0105). Ir tada per metus ir de\u0161imtme\u010dius \u012fgavai patirties.<\/p>\n

Tapai savo gyvenimo meistru!<\/p>\n

…Ir tada at\u0117jo ne li\u016bdesys, o laim\u0117.<\/p>\n

S\u0105stingis ir laim\u0117 vienu metu. Netiki? Tuomet pabandyk prisiminti paskutin\u012f kart\u0105 kai ka\u017eko s\u0117kmingai i\u0161mokai.\u00a0Kok\u012f paskutin\u012f dalyk\u0105 mokeisi? Vairuoti? Kepti kiau\u0161in\u012f? Megzti? Baigei bakalauro studijas verslo vadyboje? Kas tai – n\u0117ra svarbu.<\/p>\n

Svarbiau prisimink t\u0105 jausm\u0105, kai baigei ir palaimingai pa\u017evelgei \u012f savo darbo vaisi\u0173.<\/p>\n

Ar prisimeni t\u0105 laim\u0119? Ar jauti?<\/strong><\/p>\n

…O kartu ar tikrai manai, kad i\u0161mokai visk\u0105 ir neliko nieko, k\u0105 dar gal\u0117tum su\u017einoti? Nemanai? Dabar, jau pagalvojus, suvoki, kas liko? O juk \u0161tai, ank\u0161\u010diau nesugalvojai n\u0117 vieno dalyko, kur\u012f dar reikt\u0173 i\u0161mokti.<\/p>\n

Ir jauteisi laimingai, d\u017eiugiai, savimi turb\u016bt did\u017eiavaisi. Taigi \u0161tai. Mokeisi. Pagalvojai, kad i\u0161mokai. Laimingai baigei darb\u0105… O darbo dar liko, pasirodo!<\/p>\n

Ai\u0161ku, kiti pakliuv\u0119 \u012f gyvenimo rutin\u0105 gali li\u016bd\u0117ti.
\nBet a\u0161 tikiu, kad nesi toks idiotas.<\/p>\n

…Ir d\u017eiaugsiesi, kad dabar, kai jau turi tvirt\u0105 pagrind\u0105 po kojomis, gali lipti auk\u0161tyn!<\/p>\n

Mes liaujam\u0117s mokytis\u00a0tada, kai i\u0161pildome visas senas svajones ir pagaliau nebesijaudiname d\u0117l t\u0173 \u201epapras\u010diausi\u0173\u201c dalyk\u0173. Pavyzd\u017eiui, nebesijaudini, k\u0105 b\u016btent valgysi ar \u012f koki\u0105 poliklinik\u0105 eisi apsirgus keista liga. Ar nebesijaudini, kur skalbsi apatinius – jau \u012fpratai juos skalbti, turb\u016bt, skalbimo ma\u0161inoje.<\/p>\n

Ir tavo \u201ei\u0161mokau\u201c n\u0117ra melas tuomet, kai gali gyventi ramiai, netrukdomai, atsip\u016bt\u0119s.<\/p>\n

K\u0105? Nuobodu? Tuomet i\u0161sikelk i\u0161\u0161\u016bk\u012f! Pa\u017evelk \u012f savo sen\u0173 svajoni\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (neturi? paimk ir susira\u0161yk!) – i\u0161sikelk prie\u0161ais save nauj\u0105 sien\u0105 ir pabandyk j\u0105 per\u0161okti. Pana\u0161iai, kaip per sienas ir kli\u016btis \u0161okin\u0117ja olimpiniai sportininkai.<\/p>\n

K\u0105? Baisu daryti ka\u017ek\u0105 naujo? Tuomet nedaryk. Ir nereikia. Padarysi, kai nor\u0117sis – nereikia sav\u0119s prievartauti svetimais norais.<\/p>\n

\u201eDanieliau, man toks vaizdas, kad nukrypai nuo temos…\u201c<\/strong><\/p>\n

Taip, \u0161iek tiek. K\u0105 nor\u0117jau pasakyti – tik atmink: jei kada pakli\u016bsi \u012f dienas, kuri\u0173 metu nor\u0117sis i\u0161 nuobodumo nusi\u0161auti – pasid\u017eiauk, kad pasiekei lyg\u012f, kai tau nebereikia jaudintis.<\/p>\n

Ir taip pat pasid\u017eiauk, kad tavo \u017einios \u010dia nesibaigia, tu gali i\u0161mokti dar daugiau – taigi, per\u017eenk ribas, pakelk save \u012f nepa\u017e\u012fstam\u0105 lyg\u012f ir v\u0117l pajusk jaudul\u012f.<\/p>\n

Kai jaudulys nusibos – sustok ir tu v\u0117l gr\u012f\u0161i \u012f ram\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Ramyb\u0117 ir baim\u0117 yra tavo pasirinkimai. Kaip gyvensi – tavo pasirinkimas.\u00a0Argi tai ne fantasti\u0161ka?<\/p>\n

Besi\u0161ypsantis,
\nDanielius<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 511 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 552<\/b>.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14908,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,86],"class_list":{"0":"post-1944","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-saves-pazinimas"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1944","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1944"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1944\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14908"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1944"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1944"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1944"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}