{"id":1884,"date":"2017-03-15T21:03:49","date_gmt":"2017-03-15T18:03:49","guid":{"rendered":"http:\/\/danieliusg.lt\/?p=1884"},"modified":"2021-07-21T12:43:15","modified_gmt":"2021-07-21T09:43:15","slug":"romanas-1","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/2017\/romanas-1\/","title":{"rendered":"#SielaAkmenyje (1)"},"content":{"rendered":"

Dienos tikslas: 482 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 984<\/b><\/p>\n

Ruda. Vien tik \u012fvairiausi\u0173 atspalvi\u0173 ruda. Mhm.<\/span><\/p>\n

Daugiau, ma\u017eiau, purvo rudumo ir ka\u017ekokio keisto… Eh. Ka\u017eko nemalonaus. Taip steb\u0117jau \u0161i\u0105 spalv\u0105 gal sekund\u0119, minut\u0119, valand\u0105 ar dien\u0105.<\/p>\n

Ir tada ka\u017ekas \u012fkrito \u012f ak\u012f. Au\u010d! Mirktel\u0117jau akimis dar kelis kartus. Ir suvokiau – juk \u017ei\u016briu \u012f lubas, o a\u0161 guliu!<\/p>\n

\u201ePala, lubas? K\u0105?\u201c<\/p>\n

Akimirksnis ir jau s\u0117d\u017eiu. Dar akimirksnis ir nusikeikiu, jog taip greitai atsik\u0117liau ar akivaizd\u017eiai vakar nesusilaikiau \u2013 galv\u0105 maud\u0117 kaip… Na, tarytum kas j\u0105 b\u016bt\u0173 i\u0161maud\u0119s kar\u0161toje lavoje, o tada \u012fki\u0161\u0119s \u012f \u0160alt\u0105j\u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau turb\u016bt buvo verta patirti \u0161\u012f skausm\u0105, nes dabar jau \u0161iek tiek daugiau \u017einojau apie tai, kur esu, nei \u017einojau gulint ant grind\u0173. Taip, viskas aplinkui vis dar penkiasde\u0161imties atspalvi\u0173 ruda, ka\u017ekur pasisl\u0117pusi \u0161viet\u0117 gelsva \u0161viesa, ta\u010diau \u2013 progresas.<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau.<\/p>\n

A\u0161 s\u0117d\u0117jau ant ka\u017ekokio plono ir mink\u0161to pakloto, patiesto tiesiai grind\u0173 viduryje vos vos ap\u0161viesto tu\u0161\u010dio kambario. Kair\u0117je sav\u0119s ma\u010diau ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f r\u016bsio lang\u0105 ar tiksliau skyl\u0119 lubose, \u00a0i\u0161 kurios krito \u0161viesa, o man de\u0161in\u0117je buvo ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f duris. Arba, be abejo, tai gal\u0117jo b\u016bti ir koks dur\u0173 paveikslas, nes \u0161ios netur\u0117jo net rankenos \u2013 papras\u010diausias sta\u010diakampis su \u0161vie\u010dian\u010diais ply\u0161iais aplinkui.<\/p>\n

Apskritai. Pana\u0161u \u012f kal\u0117jim\u0105. Arba tardom\u0105j\u0105 policijos vienut\u0119. Ar kambar\u012f, kur… Hm. Nesugeb\u0117jau prisiminti, k\u0105 tai primin\u0117, bet tikrai primin\u0117 ka\u017ek\u0105 artimo.<\/p>\n

Suvokiau, kad gird\u017eiu o\u0161im\u0105. Ne\u017einau, kieno b\u016btent – jei tai j\u016bra, tai a\u0161 visai netoli jos. Jei tai \u017emon\u0117s – tai j\u0173 daug. Jei tai mi\u0161kas… Na, negal\u0117jo b\u016bti mi\u0161kas. Mi\u0161kas o\u0161ia tyliau. O ir neatrodo, kad skirstume.<\/p>\n

\u201eKur a\u0161 esu?\u201c<\/p>\n

Pakraipiau galv\u0105. Ka\u017ekas mano kakle sutra\u0161k\u0117jo, bet neskaud\u0117jo, tod\u0117l nekreipiau d\u0117mesio. Ka\u017ekas yra sak\u0119s, kad… Hm… Nepamenu…<\/p>\n

Visgi galvos kraipymas ne itin pad\u0117jo, nes kambarys prie\u0161ais mane nepasikeit\u0117. Pasikreipiau \u012f \u0161on\u0105, bandydama pa\u017evelgti u\u017e sav\u0119s, ta\u010diau \u010dia pama\u010diau dar daugiau rud\u0173 atspalvi\u0173, kurie tikrai nesu\u017eav\u0117jo.<\/p>\n

\u0160\u012f t\u0105 geresnio atradau pakreipusi galv\u0105 \u017eemyn. Pasirodo vilk\u0117jau ka\u017ekokius juodus mar\u0161kinius ir kelnes… Arba rudus… \u010cia nieko nesimato.<\/p>\n

\u201eHm.\u201c<\/p>\n

Nepamenu, kad kada tur\u0117jau toki\u0105 aprang\u0105. Ar mane ka\u017ekas pervilko?<\/p>\n

Na gerai, tai nebuvo ka\u017ekas geresnio. Bet palyginus su lygiomis sienomis – vis \u012fdomiau.<\/p>\n

\u201eKaip a\u0161 \u010dia atsid\u016briau?\u201c<\/p>\n

Atsakymo ir v\u0117l neradau. Taigi paband\u017eiau atsikelti nuo \u010diu\u017einio. Pajudinau koj\u0173 pir\u0161tus ir pama\u010diau, kaip \u0161ie juda po v\u0117lgi tokio pa\u010dio juodumo kojin\u0117mis. Ka\u017ekas ir kojines par\u016bpino? Ar mano visa apranga yra vientisas triko?<\/p>\n

Palie\u010diau pilv\u0105 ir paband\u017eiau rasti tarp\u0105 tarp vir\u0161utin\u0117s bei apatin\u0117s drabu\u017eio dalies. Ir visgi radau – pak\u0117lus mar\u0161kinius pasimat\u0117 pilvo oda. Visai gerai. Vis \u0161is tas.<\/p>\n

\u201e…Pala. Kaip a\u0161 i\u0161vis atrodau?\u201c<\/p>\n

I\u0161 vis\u0173 klausim\u0173 \u0161is turb\u016bt buvo pats kvailiausias. Bet pak\u0117liau rankas… Ir, v\u0117lgi, nedaug k\u0105 pama\u010diau – tik pir\u0161tus. Judantys. Rodos visi. Gal kiek ploni.<\/p>\n

\u201e…Aha…\u201c<\/p>\n

Ne itin \u012fdomu. Taigi prat\u0119siau, k\u0105 buvau prad\u0117jusi – atsik\u0117liau. Lubos patalpoje \u017eemesn\u0117s, nei jos atrod\u0117 gulint, pak\u0117lusi rank\u0105 net gal\u0117jau jas paliesti, k\u0105 ir padariau. \u0160alta. Ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f akmen\u012f, gal beton\u0105?<\/p>\n

Per\u0117jau \u012f kit\u0105 kambario pus\u0119 ir atsistojau prie\u0161ais duris. Paspaud\u017eiau jas.<\/p>\n

Durys pasilenk\u0117 erdv\u0117je bei laike ir atsiv\u0117r\u0117.<\/p>\n

* * *<\/p>\n

Paspaud\u017eiau jas labiau ir patekau \u012f siaur\u0105 koridori\u0173. Tok\u012f pat \u017eem\u0105. Pasitraukiau, kad durys v\u0117l gal\u0117t\u0173 u\u017esiverti \u2013 nes kiaurai per jas nema\u010diau, o matyti gal\u0117jau tik iiiiiiiilg\u0105 siaur\u0105 koridori\u0173, vedant\u012f link ka\u017ekokios sal\u0117s ar pana\u0161iai.<\/p>\n

\u201eKa\u017ein, kas ten…\u201c<\/p>\n

– Laba diena, – pasigirdo vyri\u0161kas, tarytum akmeninis, balsas u\u017e man\u0119s.<\/p>\n

A\u0161 tiesiogine prasme pa\u0161okau ir apsisukau. U\u017e man\u0119s ore kabojo didelis, beveik vis\u0105 koridoriaus erdv\u0119 u\u017eimantis auksinis kristalas su dvejomis grind\u0173 nesiekian\u010diomis ma\u017eyt\u0117mis kojyt\u0117mis ir rankomis.<\/p>\n

\u201eO. Dieve.\u201c<\/p>\n

\u201eAaaa!\u201c, suklykiau i\u0161 netik\u0117tumo. Ka\u017ekur gird\u0117jau, kad m\u016bs\u0173 klyksmai yra skirti pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 atbaidymui ir tam, kad prane\u0161tume apie savo nelaim\u0119 draugi\u0161koms sieloms. Ne\u017einau, kas toki\u0105 akimirk\u0105 neb\u016bt\u0173 suklyk\u0119s.<\/p>\n

Net nepajutau, kaip kartu pliumptel\u0117jau ant \u017eem\u0117s. Suskaudo u\u017epakal\u012f, o pasikeitus \u017evilgsnio perspektyvai kristalas atrod\u0117 tik dar didesnis.<\/p>\n

Ta\u010diau taip lengvai pasiduoti nesiruo\u0161iau – atsispyriau kojomis, ver\u010diausi k\u016blvers\u010diu atgal ir tuomet, kojas statydama ant \u017eem\u0117s, atsistojau. Po akimirkos jau stov\u0117jau i\u0161k\u0117lusi kum\u0161\u010dius.<\/p>\n

Kristalas taip ir nepajud\u0117jo.<\/p>\n

– Kas tu!? – su\u0161ukau jam.<\/p>\n

Kristalas tyl\u0117jo. Akimirk\u0105, dvi. Staigiai pasukau galv\u0105 ir \u017evilgtel\u0117jau u\u017e sav\u0119s \u2013 nejau kalbuosi ne su tuo, su kuo tur\u0117\u010diau kalb\u0117tis, o \u017eod\u017eius pratar\u0117 ka\u017ekas kitas?<\/p>\n

U\u017e man\u0119s vis dar nieko nebuvo. Bet kristalas visgi prakalbo:<\/p>\n

– A\u0161 tik pa\u0161alinis veik\u0117jas tavo istorijoje, – tar\u0117 jis ne\u017eymiai blykstel\u0117damas viduryje.<\/p>\n

Pavar\u010diau akis ir neju\u010diomis kiek i\u0161si\u017eiojau.<\/p>\n

\u201e…K\u0105?\u201c<\/p>\n

– Pa\u0161alinis veik\u0117jas?<\/p>\n

– Taip, pa\u0161alinis veik\u0117jas, – lygiai taip pat monotoni\u0161kai atsak\u0117 jis.<\/p>\n

Nebuvau tikra, k\u0105 man daryti su savo rankomis. Jas tiesiog nuleidau. Ir kadangi jau stov\u0117jau per kokius \u0161e\u0161is \u017eingsnius nuo \u0161io pa\u0161alinio veik\u0117jo, kiek apsi\u017evalgiau.<\/p>\n

– Tai nieko nepaai\u0161kina, – tariau jam.<\/p>\n

– O tai paai\u0161kina visk\u0105, – atsak\u0117 jis, tarytum viskas i\u0161ties b\u016bt\u0173 taip elementaru ir paprasta.<\/p>\n

– Neeee… – nut\u0119siau lyg kalb\u0117dama su \u012fkyriu vaiku, nes jau i\u0161vis nieko nebesupratau, – tai nieko nepaai\u0161kina. Ta prasme… K\u0105 turi omenyje? Koks dar veik\u0117jas? K\u0105? Ir kas \u010dia darosi? Vyksta ir \u017einai, nu…<\/p>\n

Apsi\u017evalgiau v\u0117l. Pasijau\u010diau lyg b\u016b\u010diau prasto spektaklio veik\u0117ja.<\/p>\n

– J\u016bs, \u017emon\u0117s, esate labai keisti. Juk atsakiau \u012f pirm\u0105j\u012f klausim\u0105, nejau to negana?<\/p>\n

\u201eJ\u016bs \u017emon\u0117s? A\u0161?\u201c<\/p>\n

– J\u016bs, \u017emon\u0117s? – susiraukiau. – Pala, o kas TU?<\/p>\n

Turb\u016bt buvo kiek per v\u0117lu \u0161ito klausti, bet geriau dabar negu niekada. Kristalas atsiduso.<\/p>\n

– Man sak\u0117, kad su tavimi bus nelengva, bet nemin\u0117jo, kad TAIP nelengva. A\u0161 esu Jok\u016bbas ir a\u0161 esu pa\u0161alinis veik\u0117jas tavo istorijoje. Mano darbas tave palyd\u0117ti iki reikiamos sal\u0117s ir tai viskas, k\u0105 tau reikia \u017einoti.<\/p>\n

\u201e…\u201c<\/p>\n

Pa\u017evelgiau \u012f kristal\u0105 kuo akmeni\u0161kesniu veidu. Galv\u0105 vis dar maud\u0117, bet visai netik\u0117tai keli neuronai su\u0161oko \u012f savo vietas.<\/p>\n

– Leisk sp\u0117ti, Jok\u016bbai,- l\u0117tai prad\u0117jau jusdama \u0161iurpuliukus nugaroje, – Ta sal\u0117 yra u\u017e m\u016bs\u0173?<\/p>\n

Kristalas v\u0117l atsiduso.<\/p>\n

– Taip, teisingai. Ir a\u010di\u016b Dievui, kad bent v\u0117l nebandai gilintis \u012f\u00a0 nesvarbias smulkmenas ir ie\u0161koti visur pasl\u0117ptos prasm\u0117s. Pavyzd\u017eiui, mano varde.<\/p>\n

Prikandau lie\u017euv\u012f, nes kaip tik nor\u0117jau gilintis \u012f tas smulkmenas.<\/p>\n

– A\u0161… Ne! Tai tiesiog… \u017dod\u017eiu, ne\u012fprasta. A\u0161 nepamenu, kaip \u010dia patekau.<\/p>\n

– Ne\u012fprasta, lyginant su kuo?<\/p>\n

Pagalvojau, kad Kristalo balsas, jei neb\u016bt\u0173 buv\u0119s toks monotoni\u0161kas, turb\u016bt \u0161i\u0105 akimirk\u0105 b\u016bt\u0173 skamb\u0117j\u0119s sarkasti\u0161kai.<\/p>\n

– Eeem… – nieko tinkamo atsakymui nesugalvojau.<\/p>\n

Mes abu patyl\u0117jome \u017evelgdami vienas kitam \u012f akis. Ar bent mano akys \u012f jo, k\u0105 a\u0161 \u017einau, \u0161ird\u012f? Centr\u0105? Dalyk\u0105? \u017dod\u017eiu ten, kur \u0161viesa blyksteli jam kalbant.<\/p>\n

– Eime, – tar\u0117 jis ir prisklend\u0117 ar\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dienos tikslas: 482 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 984<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14896,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2,82,90],"class_list":{"0":"post-1884","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pamastymai","8":"tag-365-tekstai","9":"tag-fikcija","10":"tag-siela-akmenyje"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1884","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1884"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1884\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1884"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1884"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/debesyla.lt\/uzrasai\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1884"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}