Ar a\u0161 i\u0161vis tikiuosi tavo atsakymo?<\/li>\n<\/ul>\nIr dar kiti pana\u0161\u016bs klausimai, turb\u016bt, sukasi tavo galvoje, ar ne? Pabandysiu atsakyti.<\/p>\n
* Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 pauz\u0117s. *<\/p>\n
Gerai, turb\u016bt man visgi sunku negalvoti. Leisk \u012fkv\u0117psiu, i\u0161kv\u0117psiu… Ir ra\u0161ysiu, tarytum kalb\u0117\u010diau.<\/p>\n
Sima… Dabar jau\u010diuosi, lyg elg\u010diausi kaip ma\u017eas vaikas, trok\u0161tantis d\u0117mesio ir konkretumo pasaulyje. Bet priimk tai ne kaip prievart\u0105, o kaip… Nuo\u0161irdum\u0105. Atvirum\u0105.<\/p>\n
\u017dinai, kai pirm\u0105 kart\u0105 tave sutikau rugs\u0117jo pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 Vilniaus stotyje, skaitan\u010di\u0105 knyg\u0105 ant suoliuko laukiamojoje sal\u0117je… A\u0161 turb\u016bt tave \u012fsimyl\u0117jau i\u0161 pirmo \u017evilgsnio.<\/p>\n
Ne\u017einau kod\u0117l, ne\u017einau kaip… Bet a\u0161 tai pajau\u010diau. T\u0105 ma\u017eyt\u0119 kibirk\u0161t\u012f. Ir nors m\u016bs\u0173 susitikimas buvo toks vidutinis, man jis patiko.<\/p>\n
Gr\u012f\u017e\u0119s tuomet namo, \u012f Kaun\u0105, a\u0161 jau nebegal\u0117jau i\u0161mesti tav\u0119s i\u0161 savo galvos. Nebegal\u0117jau, nors tu k\u0105. Klausiau tuomet draug\u0173, kas man\u0119s darosi… K\u0105 man daryti.<\/p>\n
Ar man tiktis antr\u0105 kart\u0105 ir tave pabu\u010diuoti, ar pamir\u0161ti iki kol gr\u012f\u0161iu i\u0161 \u010cekijos ir tuomet prat\u0119sti tai, kas prad\u0117ta.<\/p>\n
Paklaus\u0119s draugi\u0173 patarimo (ir savo nor\u0173) a\u0161 visgi susitikau antr\u0105 kart\u0105. Ir pabu\u010diavau.<\/p>\n
Ir t\u0105dien pirm\u0105 kart\u0105 pajutau netikrum\u0105. Tu buvai pirmoji mergina, \u012f mano bu\u010din\u012f sureagavusi taip… Atstumian\u010diai, \u0161altai ir nesuvokiamai. Ir a\u0161 pasime\u010diau, a\u0161 nieko nesupratau… Rodos tuomet ir pana\u0161\u0173 lai\u0161k\u0105 para\u0161iau – ne\u017einau. Tuomet maniau, kad tai tik specifinis Tavo bendravimo b\u016bdas. Kad esi atsargi kaip katinas ir gudri kaip \u017evirblis.<\/p>\n
…Ta\u010diau man i\u0161vykus, tokie netikrumo kalneliai vis atsirasdavo ir pranykdavo. A\u0161 tav\u0119s klausdavau tiesiai, o tu pab\u0117gdavai. Klausdavau abstrak\u010diai, o tu neatsakydavai. Neklausdavau nieko… O man vis tiek b\u016bdavo nejauku \u0161irdyje.<\/p>\n
(Dieva\u017ei, a\u0161 vis\u0105 \u0161it\u0105 pasako\u010diau tau gyvai, jei gal\u0117\u010diau. Vis geresnis efektas, ar ne?)<\/p>\n
* V\u0117l padaro pauz\u0119. *<\/p>\n
Per paskutinius m\u0117nesius a\u0161 gal\u0117jau pama\u017eu lupti tavo da\u017e\u0173 bei tapet\u0173 sluoksnius ir \u017ei\u016br\u0117ti, kokios freskos slepiasi ant tavo vidini\u0173 sien\u0173… Nors nebuvai labai labai atvira ir atsiduodanti… Visgi pama\u017eu atsiv\u0117rei.<\/p>\n
Bet a\u0161 nesuprantu, Simona, ar tu i\u0161vis trok\u0161ti kada atsiverti… Na, ne\u017einau? Iki dangaus ir toliau?<\/p>\n
Ar i\u0161vis trok\u0161ti ir jauti t\u0105 nesustabdom\u0105 jausm\u0105 \u0161irdyje, kai myli, nori su mylimuoju b\u016bti ir daryti smagius dalykus… Ta\u010diau pati ne\u017einai kod\u0117l?<\/p>\n
A\u0161 to nesuvokiu.<\/p>\n
A\u0161 nesuvokiu to ir mane tai kankina. Jau beveik keturis m\u0117nesius.<\/p>\n
* Nueina ir apsivelka megztin\u012f, nes ka\u017ekod\u0117l pasidar\u0117 v\u0117soka. *<\/p>\n
Taip, pripa\u017einsiu. A\u0161 esu \u012fsimyl\u0117j\u0119s. Tave \u012fsimyl\u0117j\u0119s.<\/p>\n
Ir, dieva\u017ei, kaip trok\u0161tu, kad tu myl\u0117tum mane.<\/p>\n
Ka\u017ekokiu b\u016bdu a\u0161 leidau, kad tu u\u017eimtum didel\u0119 dal\u012f mano gyvenime. Pirmas rytines mintis ir paskutines prie\u0161 u\u017emiegant. Ir kartais tarpe.<\/p>\n
D\u0117l tav\u0119s a\u0161 gebu keisti savo planus. Atva\u017eiuoti vidury nakties \u012f Vilni\u0173. Dovanoti dovanas ir planuoti atostogas. B\u016bti geresniu nei esu… Ir susitaikyti su tuo, k\u0105 duodi man.<\/p>\n
Taip – esu beprotis.<\/p>\n
Bet taip pat esu \u012fsimyl\u0117j\u0119s beprotis, taigi man visa tai atrodo nat\u016bralu. Rimtai. A\u0161 gal\u0117\u010diau elgtis kitaip, ta\u010diau a\u0161 visai visai nenoriu!<\/p>\n
Mano \u0161irdyje dega tro\u0161kimas b\u016bti kartu.<\/p>\n
Ir pasakyk tu jam, k\u0105 nori – negalvok, nedaryk, nesitik\u0117k, neb\u016bk toks ir anoks… Ta\u010diau ar tau pana\u0161u, kad jis klauso?<\/p>\n
Prisimerk\u0119s akimirk\u0105 \u017evilgteli \u012f i\u0161 u\u017e cepelin\u0173 spalvos debes\u0173 i\u0161lindusi\u0105 saul\u0119. \u0160alta \u017eiemos saul\u0117 spigina lygiai taip pat ry\u0161kiai kaip vasar\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161tai.<\/p>\n
Mano \u0161irdis man sako: \u201eB\u016bk kartu, Danieliau, arba neb\u016bk i\u0161 viso. Padaryk visk\u0105, k\u0105 gebi.\u201c<\/p>\n
Ir a\u0161 darau visk\u0105, k\u0105 gebu.<\/p>\n
Jei atsakymas n\u0117ra akivaizdus ir jo nematau – a\u0161 jo klausiu tiesiai. Prievartauju, nes kitaip nesugebu… Ka\u017ekaip.<\/p>\n
* Padaro pauz\u0119. *<\/p>\n
A\u0161 tav\u0119s nesuprantu. Tav\u0119s nepermatau ir net ne\u012f\u017evelgiu.<\/p>\n
Tod\u0117l klausiu:<\/strong> O k\u0105 jauti tu? K\u0105 tu jauti?<\/p>\nAr jauti degant\u012f tro\u0161kim\u0105 b\u016bti kartu, nepaisant toki\u0173 mano prievartavim\u0173? O gal nenori b\u016bti, nes, tarkim, negra\u017eiai kir\u010diuoju \u017eod\u017eius ar gyvenu Kaune? O gal ne\u017einai ir nieko nesupranti pati?<\/p>\n
* \u0160ypteli. *<\/p>\n
Ir \u017einai… A\u0161 tik tenoriu atsakymo – nori labai ar nenori i\u0161 viso.<\/p>\n
Pana\u0161aus apsisprendimo, kaip a\u0161 darau su visais daiktais, darbais, tikslais, pramogomis ir \u017emon\u0117mis savo gyvenime – klausiu sav\u0119s noriu to ar ne. Ir jei nenoriu arba ne\u017einau (ir, svarbiausiai, ne\u017einau ilgok\u0105 laik\u0105) – tai a\u0161 to atsisakau.<\/p>\n
Tai juk paprasto gyvenimo principas:<\/strong> Tur\u0117k ma\u017eiau. Kuo ma\u017eiau tur\u0117si, tuo daugiau j\u0117g\u0173 gal\u0117si sukoncentruoti. Kuo daugiau gal\u0117si sukoncentruoti, tuo daugiau pasieksi.<\/p>\nA\u0161 tikiu, kad tau irgi tai pad\u0117t\u0173. Gi \u017ei\u016b – atsakyk \u201ene\u201c arba \u201ene\u017einau\u201c (man pasirod\u0117, jog ne\u017einai jau nuo rugs\u0117jo) ir \u0161tai – man\u0119s, kaip problemos, atsikratei.\u00a0Pasakyk \u201etaip\u201c – ir \u0161tai gali toliau d\u017eiaugtis visu kelion\u0117s, atradimo, virsm\u0173 ir atsiv\u0117rim\u0173 d\u017eiaugsmu.<\/p>\n
Ir nepaisant to, k\u0105 atsakysi:<\/strong> skatinu \u0161\u012f princip\u0105 taikyti visame savo gyvenime. Nes tai taip gerai veikia.<\/p>\n* Padaro pauz\u0119. *<\/p>\n
Bet, \u0161tai, ir v\u0117l a\u0161 tave prievartauju. Atsipra\u0161au… Nujau\u010diu, kaip tai skaudu… O gal kaip tik atstumia ir tik dar auk\u0161\u010diau u\u017ekelia tavo sien\u0105.<\/p>\n
A\u0161 kasu sau duob\u0119, o tu stataisi auk\u0161t\u0105 sien\u0105.<\/p>\n