Dienos tikslas: 287 \u017eod\u017eiai<\/a>. Para\u0161yta: 499<\/b>.<\/p>\n – Naki, kaip kar\u0161ta…<\/span><\/p>\n Pra\u0117jo akimirka. Arba valanda.<\/p>\n – K\u0105 sakei?,- sumurm\u0117jo klausdama Zoja. Pra\u0117jo dar akimirka. Arba trys.<\/p>\n – Nein, a\u0161 apie tai, k\u0105 sakei pirmai,- papurt\u0117 galv\u0105 Zoja. Ji ne\u0161iojo apvali\u0105 skryb\u0117l\u0119 siaurais kra\u0161teliais, vietomis vadinam\u0105 kaip \u201ebowling hat\u201c, nes \u0161i pana\u0161i \u012f boulingo kamuol\u012f. Po kepure – prakaite permirk\u0119 plaukai. Pra\u0117jo akimirka. Viena.<\/p>\n – Man atrodo,- atsargiai tar\u0117 Zoja, turb\u016bt sau pa\u010diai nepastebimai sulekuodama lie\u017euviu ir \u012fleisdama dar kar\u0161to mi\u0161ko oro \u012f savo ir taip perd\u017ei\u016bvusi\u0105 burn\u0105,- tai buvo \u201enahui\u201c.<\/p>\n Henney v\u0117l debtel\u0117jo \u012f Zoj\u0105. \u0160\u012f kart\u0105 ilgiau. Beveik visas jo veidas buvo dulkinas, o ten, kur nebuvo – buvo lyg keistos tatuiruot\u0117s prakaito sroveli\u0173 paliktos juostos. Jis i\u0161si\u017eiojo ir atrod\u0117, kad taip ir liks i\u0161si\u017eioj\u0119s iki tol, kol saul\u0117 nusileis. Ma\u017edaug dar pus\u0119 dienos.<\/p>\n Pra\u0117jo akimirka. Zoja \u017evilgtel\u0117jo u\u017e j\u0173, nes i\u0161girdo ka\u017ekok\u012f ne\u012fprast\u0105 o\u0161im\u0105 nugaroje. Ka\u017ekas suspind\u0117jo toli kelyje.<\/p>\n Automobilis.<\/p>\n – Na, gali b\u016bti ir \u201enahui\u201c. Ta lietuvi\u0173 kalba labai keista,- atsikv\u0117pdamas tar\u0117 jis ir nusisuko atgal \u012f nesibaigiant\u012f \u017evyring\u0105 keli\u0105 viduryje lietuvi\u0161k\u0173 mi\u0161k\u0173. \u0160is kelias vinguriavo tarp dviej\u0173, tik G\u016bglui ir vietos gyventojams \u017einom\u0173, kaimeli\u0173 Var\u0117nos rajone. Ir jau ilgiau nei kelias valandas aplinkui \u017evyrkel\u012f augan\u010dios retos pu\u0161ys nem\u0117t\u0117 n\u0117 \u0161e\u0161\u0117lio.<\/p>\n Automobilis! Sidabrinis! Dar i\u0161 tokios tolyb\u0117s spindi ir art\u0117ja, u\u017e sav\u0119s palikdamas g\u016bsing\u0105 v\u0117j\u0105 ir sukeltas dulkes.<\/p>\n – O, automobilis!,- i\u0161p\u016bt\u0117 or\u0105 Zoja ir nusitrauk\u0117 nuo galvos kepur\u0119. Tai jos neatv\u0117sino, bet bent jau leido garuoti ant pakau\u0161io susikaupusiam prakaitui. Ir kepur\u0119 ji juk gal\u0117s panaudoti stabdant automobil\u012f.<\/p>\n Henney irgi atsisuko. Ir laimingas \u0161iek tiek \u0161yptel\u0117jo.<\/p>\n – I\u0161ties, das auto!,- juk jei \u0161\u012f jie sustabdys, gal\u0117s pava\u017eiuoti iki artimiausio kaimo ar bent jau kokio \u0161e\u0161\u0117lio! Ir dar automobilyje bus oro kondicionierius. Gi atrodo, kad tai mielas fainas Audi!<\/p>\n Hennye ir Zoja sustojo. Saul\u0117 ple\u0161kino, \u017evyras po j\u0173 kojomis buvo \u012fkait\u0119s iki \u012fsivaizduojamo raudonumo, o med\u017eiai mi\u0161ke tyl\u0117jo, visai nejudinami n\u0117 trupu\u010dio v\u0117jo. Henney irgi nusi\u0117m\u0117 kepur\u0119.<\/p>\n Pra\u0117jo akimirka. Automobilis art\u0117jo.<\/p>\n Dar akimirka. Galb\u016bt dvi. Visgi laukti geriau, nei eiti begaliniu pragaro keliu.<\/p>\n Automobilis jau tik per t\u0105 atstum\u0105, kur\u012f porel\u0117 \u0117jo paskutines 5 minutes. Sidabrinis, Audi, kaip ir Henney sp\u0117jo. Ir tik su vairuotoju, rodos, daugiau tu\u0161\u010dias!<\/p>\n Akimirka.<\/p>\n Henney i\u0161\u0161iep\u0117 savo pailg\u0105 veid\u0105 ir pak\u0117l\u0117 kepur\u0119. Rodos i\u0161si\u0161iep\u0117 ir Zoja, taip pat pakeldama kepur\u0119 stabdymui.<\/p>\n Akimirka.<\/p>\n Automobilis prie\u0161ais juos.<\/p>\n \u0160alia.<\/p>\n U\u017e j\u0173.<\/p>\n Dulki\u0173 debesis kaip kokia banga audringoje j\u016broje smog\u0117 \u012f j\u0173 veidus ir smulk\u016bs akmenukai bei dulkel\u0117s pl\u016bstel\u0117jo ant j\u0173 drabu\u017ei\u0173, nuo prakaito dr\u0117gn\u0173 veid\u0173 ir plauk\u0173.<\/p>\n Akimirka. Henney ir Zoja vis dar i\u0161k\u0117l\u0119 savo kepures. Tik \u0161ypsena pavirto \u012f keist\u0105 nusivylusi\u0105 grimas\u0105.<\/p>\n Automobilis nuskriejo per kalniukus ir dingo u\u017e dar vieno eilinio \u017evyro ir kan\u010dios kelio pos\u016bkio. Dulk\u0117s paskui j\u012f.<\/p>\n Henney atsikv\u0117p\u0117. Nuleido kepur\u0119. O tada u\u017esid\u0117jo sau ant galvos.<\/p>\n – Nahui.<\/p>\n Zoja pakartojo veiksmus.<\/p>\n – Na, bet bent jau v\u0117jas geras,- turb\u016bt irgi ramindama save d\u016bstel\u0117jo ji.<\/p>\n Henney tyl\u0117jo.<\/p>\n
\n– Sakiau kar\u0161ta,- eilin\u012f kart\u0105 nuvydamas nuo savo veido mus\u0119 arba galb\u016bt tik bandydamas sau sukurti v\u0117jel\u012f atsak\u0117 Henney.<\/p>\n
\n– Sakiau \u201eNaki\u201c,- debtel\u0117jo Henney. Jo plaukai buvo ne k\u0105 sausesni,- juk \u010dia toks lietuvi\u0161kas posakis, negi negird\u0117jai vakar? Tipo labai scheisse\u00a0viskas.<\/p>\n