Prad\u0117j\u0119s\u00a0skaityti tavo lai\u0161k\u0105 i\u0161kart pajutau, kad geriau tik\u0117tis ka\u017eko ne\u012ftik\u0117tino.<\/span><\/p>\n…A\u0161 skai\u010diau. Ne b\u0117gau akimis per tekst\u0105, o g\u0117riau kiekvien\u0105 Tavo ra\u0161yt\u0105 raid\u0119. Kiekvien\u0105 skiemen\u012f, \u017eod\u012f, sakin\u012f ir pastraip\u0105.<\/p>\n
O su kiekviena pastraipa mano \u0161irdyje, na, gerai, visame k\u016bne, kilo kar\u0161tis.<\/p>\n
Ta begalin\u0117 kaitra, kuri apima turb\u016bt tik \u012fsimyl\u0117jus ar gulint \u017ealioje pievoje, po vasarin\u0117s saul\u0117s spinduliais. Tiesa, \u012ftak\u0105 turb\u016bt dar\u0117 ir tai, kad s\u0117d\u017eiu su savo \u0161iltuoju d\u017eemperiu. Mano \u017eandai ir skruostai turb\u016bt dabar \u0161vie\u010dia ry\u0161kiu ro\u017ei\u0173 \u017eiedlapi\u0173 raudoniu.\u00a0Jei ne ry\u0161kiau.<\/p>\n
* * *<\/p>\n
…A\u0161 skai\u010diau.\u00a0<\/strong>Ir m\u0117gavausi. <\/strong><\/p>\nTuo jausmu, kuris apima taip retai. Jausmu, kurio tiek daug \u017emoni\u0173 taip trok\u0161ta, kad pameta galvas. Ka\u017ei ar a\u0161 dar nepame\u010diau? Juk bepro\u010diai \u012fprastai ne\u017eino, kad jie tokie yra, ar ne?<\/p>\n
A\u0161 m\u0117gavausi. Tuo, kad visa tai yra laikina. Jog, kad ir kokia \u0161iluma dabar mane ap\u0117musi (o ji dar laikosi!), ji pranyks. \u0160iluma baigsis. \u0160irdis nustos groti traukinio rat\u0173 bild\u0117jimo \u012f gele\u017einkel\u012f ritmu. Ir kada nors mums teks i\u0161siskirti.<\/p>\n
Ir taip – mums TEKS i\u0161siskirti. Ta\u010diau paslap\u010diomis tikiuosi (juk nenoriu atrodyti kaip koks vis\u0105-gyvenim\u0105-jau-suplanav\u0119s beprotis), jog tai \u012fvyks tik su vieno m\u016bs\u0173 mirtimi. Kada nors toli ateityje. Labai toli.<\/p>\n
Man tai patikt\u0173. Turb\u016bt. A\u0161 juk tav\u0119s dar vis nepa\u017e\u012fstu. Ta\u010diau kiek pa\u017e\u012fstu, tiek gaunu vien begalin\u012f \u012fkv\u0117pim\u0105 ra\u0161ymui, k\u016brybai ir svajon\u0117ms.<\/p>\n
Ir tai yra nuostabu. Kaip man patinka \u0161i b\u016bsena!<\/p>\n
* * *<\/p>\n
…A\u0161 skai\u010diau.\u00a0Ir klausiau tavo \u017eod\u017ei\u0173. Tavo min\u010di\u0173. Tavo prisipa\u017einim\u0173.<\/strong><\/p>\nA\u0161 ne\u017einau, kaip tau patinka skaityti mano lai\u0161kus (ypa\u010d tokius kaip \u0161is), ta\u010diau skaityti tavo lai\u0161kus, tavo \u017einutes… Ypa\u010d tas, kurios baigiasi paikomis \u0161irdut\u0117mis, \u017eod\u017eiais \u201eBrangusis\u201c, kreipiniu \u201eD.\u201c, netgi papras\u010diausia kvaila \u0161ypsen\u0117le kaip \u201e(:\u201c…<\/p>\n
…Prisipa\u017einsiu. Kiekvien\u0105 kart\u0105 Tave tuomet \u012fsimyliu i\u0161 naujo.<\/p>\n
Na, gerai, gerai \u2013 susi\u017eaviu. Gi abu \u017einom, kad tikra meil\u0117 pasirodys tik v\u0117liau, bent jau kai gr\u012f\u0161iu ir gal\u0117sime susitikti bei matyti tikrus vienas kito veidus, o ne kuriamus per raides ir elektroninius, trimis spalvomis pagr\u012fstus, ekranus.<\/p>\n
Bet, po perk\u016bnais, \u0161is \u017eodis \u010dia skamba taip ry\u0161kiai! Taip poeti\u0161kiau ir… Atviriau. O b\u016bti atviram… Ypa\u010d su tavimi… Tai taip jaudina! Niekad nebuvau pernelyg atviras vaikinas. Ties\u0105 sakant, atviras buvau tik savo pirmajai merginai.<\/p>\n
Tuomet, kai man\u0119s dar nebuvo sugadin\u0119 knygos apie mergin\u0173 kabinim\u0105.<\/p>\n
Fui. Kabinimas. Tarytum mergina b\u016bt\u0173 daiktas, kur\u012f gal\u0117tum pasikabinti \u012f spint\u0105, kartais i\u0161traukti parodymui ir v\u0117liau pamir\u0161ti!<\/p>\n
* * *<\/p>\n
…A\u0161 skai\u010diau.\u00a0Ir kuo toliau, tuo labiau jau\u010diau kaitr\u0105.<\/strong><\/p>\nPirmiausiai tai buvo kar\u0161tis \u0161irdyje. Tuomet kr\u016btin\u0117je. Tada \u017eanduose, rankose… Netgi ausyse.
\nPrad\u017eioje a\u0161 nieko negird\u0117jau. Tuomet pajutau \u0161ypsen\u0105 savo veide… Ir i\u0161girdau t\u0105 muzik\u0105, kurios taip m\u0117gstame klausytis – pavyzd\u017eiui t\u0105, kuri\u0105 \u0161iandien siun\u010diau.<\/p>\n