Trumpai apie rašymo savaitgalį Nidoje su Gabriele Labanauskaite

365 tekstai kursai kūrybiškumas rašymas
Apžvalgos

Dienos tikslas: 1468 žodžiai. Parašyta: 407.

Kai Knygų mugėje vėl sutikau savo draugę-kolegę-rašytoją Snieguolę, ši kaipmat pasiūlė: „Keliaujam, Danieliau, į rašymo stovyklą! Bus Nidoje. Aš apmokėsiu!”.

Rašymas?
Nidoje?
Apmokės už mane?

=D

Taip, kaipmat sutikau. Mano apmąstymai tetruko tik apie 12 sekundžių. Ir balandžio mėnesio pradžioje, štai, aš buvau čia.

Stovyklos vedėja ir mokytoja: Gabrielė Labanauskaitė-Diena. Gabrielė yra scenaristė ir teatralų mokytoja, šiuo metu pati rašanti knygą apie dramos istoriją Lietuvoje.

Mūsų išvis buvo 11.

Stovyklos tema: Sapnai.

Tris dienas mes kalbėjomės apie sapnus, apie kūrybą, apie rašymą. Turėjome ir rašymo pratimų.

Manęs, asmeniškai, rašymo pratimai (skatinantys išeiti iš komforto zonos ir pagaliau išrašyti, ką jauti, o išrašius – padėti tašką ir perskaityti garsiai) neitin sudomino. Galbūt dėl to, kad man jau ir dabar nebėra sunku rašyti ir rodyti savo kūrybą, net jei rašydamas suvokiu, kad tai visiškas mėšlas.

(Kartais tas mėšlas tampa tekstais, kurie, per laiką, tampa kitų mano kūrinių pagrindu. Trąšomis.)

Rašymo pratimai, tiesa, buvo dviejų tipų:

1) Skatinantys rašyti naujomis temomis. Gabrielė duodavo temą, o mes per ribotą laiką (arba kelias minutes, arba pusvalandį) rašydavome šia tema. Pabaigę skaitydavome arba neskaitydavome, jei nenorėjome.

2) Skatinantys prakalbti apie tai, ką parašėme. Visgi, rašytojas, nerodantis savo kūrybos nėra kūrėjas – jis tik bailus pirdžius, negerbiantis savo smegenų ir savo laiko. Taigi, kitais kartais Gabrielė ragino visgi perskaityti, kas parašyta. Net jei tai blogai. Kūrybos nelaikyti ir ją paleisti, kad galėtume surinkti komentarų, kritikos ir komplimentų rasą.

Visgi smagiausia stovyklos dalis buvo ne rašymas, o Snieguolės patiekalai. …Jai turbūt reikėtų parašyti savo receptų knygą… Na ir, be abejo, visi sutikti pradedantys rašytojai.

Gabrielės rašymo stovykla man įsiminė ir patiko.

Ir, tiesą sakant, kada ateityje vėl dalyvausiu jos stovykloje, tačiau šį kartą užmokėsiu visą sumą už bilietą ir dar daugiau.

Nors rašymo pratimai manęs nesujaudino, sutikti žmonės – jau šis tas. Pavyzdžiui, sutikęs prozininkę Aistę supratau, kad ir prozininkai bei poetai yra savotiški žmonės!

(Taip, aš niekada iki jos nesupratau poetų. Ta prasme, koks darželinukas rašo nesugebėdamas pabaigti sakinio?)

Įvertinimas Debesylos debesimis:

  • Vieta: 10/10. Nidos menininkų kolonija.
  • Kaina: 10/10. Tas 100 eurų ne tiek ir daug, už tai, ką gavau.
  • Technika: 9/10. Kažko trūko, bet Gabrielė matomai atidirbusi savo amatą.
  • Technikos įtaka man, asmeniškai: 4/10. Tiesiog man jau kitos temos rūpi, ne tiek, kaip pradėti, o kaip šlifuoti.
  • Atmosfera: 10/10. Nežinau kodėl, bet žmonės susirinko fantastiški. Kai kuriuos beveik įsimylėjau. Kitus pilnai įsimylėjau. Trečius vis dar myliu feisbuke.

Ačiū, Snieguole! Ir ačiū, Gabriele!

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.