Idėjos iš Debesylos galvos

Jei nori tapti rašytoju – geriau to nedaryk

Išleista 2016-11-08 į 365 Tekstai
Kodel geriau netapti rasytoju

Dienos tikslas: 153 žodžiai. Parašyta: 311.

Jei skaitai šį tekstą, gali būti, kad irgi turi svajonių „užaugus“ būti rašytoju.

Ir aš tave puikiai suprantu – juk būtų nuostabu rašyti, kurti, o tada ne tik sukelti kitiems emocijas bei patenkinti skaitytojų protų užgaidas, bet ir uždirbti J.K.Rowling lygio milijardus vien tik iš rašymo. Dėl šio noro ir aš pats tapau rašytoju. Na, ar įsivaizduoju, kad toks esu. (Ar esu?)

Rašyti man smagu. Man tai minčių dėstymas suprantamesne forma, nei kada galėčiau išsakyti balsu, tai būdas perteikti mintis taip, kad vėliau nereiktų jų kartoti.

Rašymas turi ir daugiau malonių smagumų: rašant turi daugiau laiko apgalvoti kiekvieną žodį, o tai labai praverčia šiais laikais, kai geriausios politinės ar verslo vizijos kyla internete.

Bet štai yra vienas rašytojo gyvenimo trūkumas, kurio turbūt neišvengsi:

Tu niekada negali žinoti, kokį darbo atlygį gausi.

Kiekvienas kūrėjas, nesvarbu ką jis kurtų – paveikslą, rašinį, verslą ar vaiką moters gimdoje – tikisi, kad jo kūrinys bus gražus. Kad žmonės žavėtųsi jo darbu ir  atkreiptų dėmesį į autorių.

Be abejo, galbūt galima kurti tik sau pačiam, bet toli taip nenueisi. Ir didelių kūrybos aukštybių nepasieksi. Aš tikrai dar negirdėjau apie menininką, kuris kūrė tik sau ir kūriniais teigiamai pakeitė pasaulį.

Jei pieši paveikslus, tau gauti dėmesio nėra sunku. Pirmas žingsnis: nupieši paveikslą. Antras žingsnis: parodai kitiems. Trečias žingsnis: gauni atlygį ir gali džiaugtis dėmesiu.

Jei daliniesi juokingais kačių video feisbuke – tas pats. Jei kuri verslą – net ir čia tu matai ar tai, ką darai veikia ar ne. Atlygis ateina greitai.

O kaip rašyboje?

Rašyboje sudėtingiau. Rašant niekada negali žinoti, kokį rezultatą gausi. Nes pirmiau tavo tekstą turi perskaityti, tada suprasti, o galų gale ir įterpti į savo gyvenimą.

Įvertinimas gali trukti ilgai. Labai ilgai.

Gali būti, kad tavo kūrinį panaudos tik po pusmečio. Gal tik po metų. Gali būti, kad jį panaudos tik tau jau numirus. Arba nepanaudos niekada.

Jei svajoji būti rašytoju – nebūk juo. Nes kantrybės tau prireiks nežmoniškos.

Demotyvuojantis,
Danielius